Vartotojiškumo priežastys
Kaip teigia žinoma psichoterapeutė D. Žukauskienė, šiuolaikinė visuomenė yra paremta gamintojo ir vartotojo santykiais, kuriuose atsiradus pasiūlos pertekliui, pradedame eiti vartotojiškumo keliu – vartoti daugiau nei mums reikia ar net norisi.
„Vartotojiškumas atsiranda tada, kai peržengiame saiko jausmą, perkame ir naudojame visko daug daugiau nei reikėtų patenkinti savo baziniams poreikiams. Tačiau ne visada lengva suprasti ar pajausti saiką. Švaistyti imame tada, kai tenka išmesti nesuvalgytą ar atsargomis prikauptą maistą, kai rūbus greičiau išaugame nei sunešiojame, kai daiktų turime daugiau nei naudojame. Kitaip tariant, vartotojiškumas „gimsta“ , kai perkame daiktus ar paslaugas ne po vieną, o atsargai, nes „gera kaina“, „akcija“, nes matėme reklamoje“, – aiškina D. Žukauskienė.
Ar vartotojiškumą galima vadinti priklausomybe, pasak pašnekovės, priklauso nuo šio blogo įpročio atsiradimo priežasties.
„Priklausomybe tai virsta tik tada, kai sunkias savo emocines būsenas imame „gydyti“ pirkdami daiktus. Sunkios emocijos nebūtinai reiškia liūdesį ar stresą keliančius jausmus. Žmogus sunkiai tvarkosi ir su geromis emocijomis, ir negalėdamas ramiai išbūti džiaugsme, laimėje, meilėje, todėl šiuos jausmus bando išsaugoti per pirkinius.
Visi įpročiai, kurie peržengia sveiko proto ribas ir tampa kažkiek fanatiški, nevaldomi, neracionalūs, gali peraugti į priklausomybę kaip ligą, o ne „priklausomybę“ kaip emociją, nuotaiką. Negalime kolekcininkų pavadinti priklausomais asmenimis, nes jie žino, kodėl renka, perka, kaupia tam tikros rūšies daiktus, bet visi be išimties galime tapti nuo kažko priklausomi, kai imame apsipirkimu ir vartojimu užgožti jausmus“, – teigia D. Žukauskienė.
Identifikuoti, kokie žmonės yra linkę vartoti daugiau nei jiems iš tiesų reikia, pasak pašnekovės, yra sudėtinga, mat vartotojiškumas gali pasireikšti tiek dideles, tiek ir mažas pajamas turinčių žmonių tarpe, taip pat skirtingose amžiaus grupėse.
„Akivaizdu, kad dideliu vartotoju netapsi, jei neturėsi tam reikalingų lėšų, bet net ir nedideles pajamas žmonės leidžia neracionaliai vien tam, kad pajustų apsipirkimo teikiamą vienkartinį ir trumpą malonumą.
Iš esmės visos amžiaus grupės yra pažeidžiamos, tik priežastys skirtingos. Vaikai ir jaunimas puola vartoti, nes dar nieko neturi ir mažai ką yra patyrę, vyresni vartoja daug, nes „gali sau tai leisti“, brandaus amžiaus žmonės vartoja per daug, nes nori turėti atsargų „juodai dienai“ arba iš fatalizmo, vadovaudamiesi šūkiu „po manęs nors ir tvanas“, – aiškina psichoterapeutė.
Klausantis pasiteisinimų dėl perteklinio vartojimo, pasak specialistės, galima iššifruoti užkoduotą nesusitvarkymą su savo jausmais.
„Kaupiame, nes jaučiamės nesaugūs, nemokame atsispirti pagundoms. Apsipirkinėjame, kai liūdime, kai skauda, kai bijome ar nerimaujame. Kitaip tariant, „nusiperkame“ trumpą emociją ir laikinai pasimirštame. Įsigiję „žaisliuką“ nukreipiame savo dėmesį į jį, kad nors trumpam pamirštume problemas“, – teigia D. Žukauskienė.
Laimės nenusipirksime
Kas blogiausio gali nutikti nevaldant savo vartojimo įpročių? Pašnekovės teigimu, kiekvieno žmogaus likimas skirtingas, todėl nesąmoningas vartotojiškumas gali nuvesti iki didelių asmeninių nelaimių, bet gali likti tik blogo įpročio rėmuose.
„Lemiamas veiksnys yra gebėjimas ar negebėjimas pajausti saiką. Būna, kai žmonės nustoja besaikiai vartoti pajutę, kad jiems tai nuobodu, kad tai nebekelia didelio pasitenkinimo arba pradėję domėtis savimi ir suvokę, kad taip laimingu nebūsi“, – teigia D. Žukauskienė.
Pasak jos, laimingi žmonės išties vartoja mažiau, nes jų laimei tiesiog nieko netrūksta. Tuo metu nelaimingieji dėl bet kokios priežasties vartoja daugiau, nes bando tuo kompensuoti savo nepasitenkinimą.
„Žemą savigarbą turintys žmonės taip pat bando save pagerbti įsigydami jiems vertingų daiktų ar tik prabangą simbolizuojančių aksesuarų. Maža savivertė taip pat auginama vartojant daug, nesąmoningai ar net demonstruojant savo vartotojiškus įpročius kitiems kaip ženklą, kad „aš galiu“, kad „mano pirkiniai yra lygu, kas aš esu“, – aiškina psichoterapeutė.
Išsilaisvinti iš besaikio vartojimo, anot pašnekovės, gali padėti paprasčiausias prioritetų susidėliojimas, tačiau būna atvejų, kai gali prireikti ir specialistų pagalbos.
„Viską galima padaryti pačiam, tačiau greičiau ir efektyviau yra pasitarti su specialistu. Pokalbis su kitu žmogumi visada geriau nei bandymas save pamatyti iš šono. Draugai ir pažįstami retai kada būna neutralūs ir dažnai pateikia iškreiptą žmogaus vaizdą, tad ateiti į konsultaciją ar terapiją bent vienam kartui – tikrai nepakenktų“, – teigia D. Žukauskienė.
Supratimas, kad elgiamės netinkamai
Vartotojiškumas yra glaudžiai siejamas ir su poveikiu aplinkai. Kiek mes, kaip visuomenė, suvokiame savo elgesio pasekmes, pasak D. Žukauskienės, priklauso nuo mūsų sąmoningumo lygio, kurio, deja, daugelis stokojame.
„Vis dar daug ką darome „savo galva“, nepasidomėję, ką siūlo specialistai. Pavyzdžiui, mūsų išmetamos atliekos puikiai kalba apie mūsų požiūrį į vartojimą, į gamtą, į aplinką. Mūsų namų spintos, lentynos, sandėliukai ir garažai kalbai apie mūsų elgesį ir požiūrį. Verslas skiria didelius pinigus siekdamas paskatinti mus vartoti, tačiau kas rūpinasi tuo, kad mes išliktume sveikos nuovokos? Kol kas girdime, kad viešas balsas, kviečiantis pirkti, vartoti, pramogauti, yra daug garsesnis už tą, kuris kviečia susimąstyti, sustoti, rūšiuoti, gyventi tvariai“, – sako psichoterapeutė.
Sąmoningumas, pašnekovės teigimu, turėtų būti ugdomas visose gyvenimiškose situacijose.
„Ši būsena moko mus sustoti, nesielgti impulsyviai, nesislėpti po pirkiniais, nebėgti nuo jausmų. Susivokus, kad mūsų veiksmai daro žalą gamtai, pamilus save, natūraliai nebereikia tiek daug daiktų, maisto, kitų dirbtinių malonumų. Imame vertinti save, šalia esantį kitą žmogų, grožėtis ir mėgautis gamtos teikiamais natūraliais malonumais. Laimę turime kurti per patirtis, ne per pirkinius, o mylėti širdimi, bet ne pinigine“, – teigia D. Žukauskienė.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.