Aptinkamas net kasdienėse higienos priemonėse
Kaip pasakoja Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Hidrologinių tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė Laura Lauciutė, mikroplastikas – tai mažesnės nei 5 mm skersmens plastikos dalelės, kurių kilmė yra dvejopa.
„Dėl gyvųjų organizmų veiklos, saulės spindulių, vėjo, bangų, drėgmės, temperatūros pokyčių, druskų ar kitų medžiagų, esančių vandenyje, poveikio didelės plastiko šiukšlės skyla į vis mažesnes ir mažesnes daleles, taip su sudarydamos įvairių spalvų, dydžių bei formų mikroplastiką. Į šią kategoriją taip pat patenka „plaušai“ – nuo sintetinių drabužių, tinklų, lynų atsiskyrę maži siūleliai.
Tačiau lygiai taip pat mikroplastikas yra tikslingai gaminamas – šios dalelės naudojamos padangose, kosmetikos, higienos produktų, pavyzdžiui, dantų pastos, kūno šveitiklių, dezodorantų, nagų lako, plaukų dažų, skalbiklių gamyboje“, – vardija L. Lauciutė.
Be tyčinio ar netyčinio šiukšlinimo, mikroplastikas į aplinką, kaip aiškina specialistė, patenka ir per nuotekų sistemas, kai plaunami sintetiniai rūbai, naudojamos kosmetikos ar higienos priemonės, kuriose yra mikroplastiko dalelių.
„Nuotekų valyklose esantys filtrai negali sustabdyti visų mikrodalelių, nes jos yra pernelyg mažos. Tuomet mikroplastikas keliauja toliau, pasiekia vandens telkinius, dirvožemį, gyvūniją, galiausiai su maistu bei gėrimais patenka ir į žmogaus organizmą.
Vadovaujantis moksliniais tyrimais, mikroplastiko randama ne tik vandens telkiniuose, bet ir vandentiekyje, cukruje, arbatoje, meduje, druskoje, žuvyje, jūrų gėrybėse, ryžiuose, aluje, vyne, kituose gėrimuose“, – teigia L. Lauciutė.
Gali sukelti vėžį
Nors mikroplastikas labai smulkus, tai nereiškia, jog jis mažiau pavojingas aplinkai ir žmogaus sveikatai. Atvirkščiai – dėl savo dydžio šio plastiko dalelės kur kas lengviau patenka į gamtą ar net žmogaus organizmą.
„Mažas dydis paverčia mikroplastiką prieinamesniu: jo aptinkama visuose trofiniuose lygiuose, pradedant zooplanktonu, dugno bestuburiais, baigiant žuvų, paukščių bei jūros žinduolių skrandžiais. Naujausi tyrimai rodo, jog mikroplastiko dalelių yra randama net žmogaus kraujyje, placentoje bei plaučiuose, kas įrodo, jog dalelės yra užtektinai mažos, kad jas būtų galima įkvėpti“, – sako L. Lauciutė.
Plastiko gamyboje, siekiant šiai medžiagai suteikti reikalingų savybių, yra naudojami įvairūs priedai, tokie kaip stabilizatoriai, spalvų pigmentai, kietinimo, tvirtinimo, skaidrinimo cheminės medžiagos ir t.t.
„Pavojingiausi jų: bisfenolis A, ftalatai, bromuoti antipirenai, polibrominti difenilai, heksabromociklododekanai. Šios medžiagos yra toksiškos, kenkia reprodukcinei ir neurologinei gyvūnų bei žmonių sistemai, sukelia mutacijas ir vėžinius susirgimus. Tačiau mokslinių tyrimų su žmonėmis šioje srityje mažai, todėl įvertinti poveikio mastą labai sunku“, – teigia specialistė.
Kas kaltas dėl to, jog mikroplastikas yra tapęs „natūralia“ gamtos dalimi? Pašnekovės teigimu, didžiausią dalį atsakomybės turėtume prisiimti mes patys.
„80–85 proc. visų šiukšlių jūrose ir vandenynuose sudaro plastikas, kuris yra pagamintas ir tuo pačiu išmestas ne ko kito, o žmonių. Dabartinio savo gyvenimo nebeįsivaizduojame be plastiko, jo panaudojimas yra išplitęs dėl gausybės naudingų jo savybių: plati temperatūrinė amplitudė, puikus barjeras tarp skysčio ir deguonies, yra ilgaamžis, stiprus atlaikyti aplinkos poveikį, lengvas ir bene svarbiausia – sąlyginai pigus“, – sako L. Lauciutė.
Kova su mikroplastiku
Aplinkos apsaugos agentūra, bendradarbiaudama su Klaipėdos universitetu, įgyvendina Norvegijos finansuojamą projektą, kurio metu buvo atlikti Baltijos jūros ir Kuršių marių taršos šiukšlėmis, įskaitant mikrošiukšles, tyrimai. L. Lauciutė pasakoja, jog projekto metu iš viso buvo tirtas 651 mėginys ir, deja, visuose jų aptikta mikroplastiko.
„Galutinius tyrimų rezultatus turėsime balandžio arba gegužės mėn., tačiau galima trumpai apžvelgti pradinius duomenis: Kuršių marių vandenyje vidutinis mikrošiukšlių kiekis – 6,57 vnt./l, Baltijos jūroje – 13,53 vnt./l. Dugno nuosėdose nustatyti žymiai mažesni kiekiai: Kuršių mariose – 0,06 vnt./g, Baltijos jūroje – 0,05 vnt./g. Iš visų aptiktų mikrošiukšlių 97 proc. sudarė plaušas. Taip pat buvo tirti vandens mėginiai šešiose buitinių nuotekų valyklose prieš išvalymą ir po jo. Paaiškėjo, jog valymo įrenginiai išvalo iki 97 proc. mikrošiukšlių“, – pasakoja pašnekovė.
Atsakingos pasaulio šalys, įskaitant ir Lietuvą, su mikroplastiku kovoja įvairiais teisiniais dokumentais drausdamos ar kontroliuodamos plastiko naudojimą, pavyzdžiui, įgyvendinama Europos Sąjungos plastiko strategija, kuri jau duoda rezultatų – iš rinkos pašalinti vienkartiniai plastikiniai gaminiai (šiaudeliai, plastikiniai įrankiai ir t. t.). Daug dėmesio skiriama ir plastiko antrinio panaudojimo sričiai – čia Lietuva yra gerasis pavyzdys daugeliui pasaulio šalių.
„Pas mus efektyviai veikia taromatų sistema, kuria galime išties didžiuotis. Taip pat naujausi apribojimai numatomi mikroplastiko naudojimui kosmetikos ir higienos gaminiuose bei sintetinėse sporto dangose juos pakeičiant nekenksmingomis alternatyvomis.
Nereikėtų pamiršti, kad potenciali taršos mažinimo priemonė yra ir privalomasis ženklinimas – kad gaminio sudėtyje yra plastikų ir kad dėl to šiukšlinimas tokiu gaminiu daro neigiamą poveikį aplinkai, ant pakuotės pateikiama gaminiui tinkama atliekos šalinimo galimybė ir pan.“, – pasakoja L. Lauciutė.
Jos nuomone, bene realiausias būdas kovai su tarša yra visuomenės švietimas ir informavimas – kuo daugiau žmonės žinos, tuo sąmoningesni jie bus.
„Pagrindinės taisyklės – sumažinkime vartojimą, naudokime daiktus pakartotinai, rūšiuokime. Turime rinktis alternatyvas plastikui, pavyzdžiui, daugkartinius maišelius, jokiu būdu nešiukšlinti ir neleisti to daryti kitiems. Neturėtume pasiduoti „greitajai madai“, verčiau rinktis drabužius iš kokybiškos, ilgaamžės medžiagos. Taip pat kuo dažniau naudotis viešuoju transportu ar kitomis automobilių alternatyvomis. Galiausiai – skleisti šia žinutę kitiems“, – sako L. Lauciutė.
Prieš įsigyjant kosmetikos ir higienos priemonių, pašnekovė ragina visada perskaityti informaciją ant pakuočių.
„Jei produkto sudėtyje randate tokius užrašus kaip polyethylene, acrylate copolymer, polypropylene, polymethyl methacrylate, nylon, polyurethane, vadinasi, jo gamyboje naudojamas mikroplastikas.
Deja, visų priedų išvardinti neįmanoma, jų yra šimtai, tačiau rinkdamiesi kosmetiką ar higienos priemones, turėtume atkreipti dėmesį į žymėjimus ant pakuotės, pavyzdžiui, „plastic free“, – pataria L. Lauciutė.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.