„Ekologiniuose ūkiuose karvės auginamos laikantis gyvūnų gerovės reikalavimų – šeriamos tik ekologiškais švariais pašarais, nerišamos, kad galėtų nevaržomai judėti, ypatingai švariai ir sveikai prižiūrimos. Tokių karvių pienas yra neužterštas sunkiaisiais metalais, jame nėra pesticidų, hormonų, ar antibiotikų likučių. Tuo sertifikuota ekologiška pieno produkcija ir skirasi nuo įparstos – ekologinis pienas išgaunamas švariai, be jokių cheminių priemaišų, todėl pagaminto produkto galiojimas yra kur kas trumpesnis“, – pasakoja M. Žutautas pridurdamas, kad norint sveikai gyventi, labiau mylėti aplinką, tiesiog būtina ir privalu išlaikyti ekologinį ūkį, o tam labai svarbus ne tik pirkėjo palaikymas įsigijant natūralią produkciją, bet ir nuolatinė valstybės parama“.
Dabar 66 ekologinius ūkius vienijantis ir 18-nioliktus gyvavimo metus skaičiuojantis kooperatyvas „Eko Žemaitija“ gamina ekologišką pieno produkciją, kuri yra pagaminta su didele meile ir rūpesčiu. „Vertinantys aukštos kokybės, natūralią ir sveiką produkciją bei norintys praturtinti savo mitybą ekologiškais produktais gali drąsiai ir ramia širdimi skanauti mūsų gaminamus sūrius, varškę, jogurtą, kefyrą, sviestą, nes juose nėra nieko sintetinio, o tik tai, ką sukūrė gamta ir žmogaus rankos“, – teigia M. Žutautas. Pasak pašnekovo, kooperatyvo gaminama ekologiška produkcija yra sertifikuota, gamybos procesas nuolatos kontroliuojamas ir prižiūrimas tam tikrų institucijų.
Ekologiško produkto sertifikavimas – griežtas ir ilgai trunkantis
Šiuo metu Lietuvoje yra vienintelė veikianti institucija „Ekoagros“, kuri sertifikuoja ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus. Sertifikuojami tiek ekologiškai užauginti grūdai, daržovės, gyvuliai ar kiti produktai, žaliavos, tiek paruoštas maistas – duona, sūris, dešra, arbata, jogurtas ir kiti. Kaip teigia šios įstaigos ryšiams su visuomene atstovė Irma Minskienė, ekologiškos produkcijos sertifikavimasis nėra labai lengvas procesas – reikia išstudijuoti teisės aktus, įsigilinti į gamybos reikalavimus ir jų nuolatos tvarkingai laikytis.
„Mūsų įstaigai pateikus reikalingus dokumentus, atitikus visus keliamus reikalavimus yra išduodamas sertifikatas, tačiau vien tuo sertifikavimo procesas nesibaigia. Išdavus sertifikatą, veiklos vykdytojo veikla patenka į nuolatinės kontrolės sistemą. „Ekoagros“ kiekvienais metais mažiausiai vieną kartą per metus fiziškai patikrina visus savo klientus – tikrinama gamybos vieta, dokumentacija. Rizikingesni ūkiai tikrinami dar dažniau. Iš dalies atrinktų veiklos vykdytojų imami planiniai mėginiai tyrimams laboratorijoje. O jei įtariama, kad buvo panaudotos draudžiamos medžiagos, mėginiai imami būtinai“, – apie sertifikavimo procesą pasakoja I. Minskienė pridurdama, kad ūkininkui nusprendus auginti ekologiškus produktus dar yra taikomas ir kelerių metų pereinamasis laikotarpis.
Pasak pašekovės, kiekvienas gamintojas turi susidaryti vidinę kontrolės sistemą, kuri užtikrintų ir įrodytų, kad produktas pagamintas laikantis visų reikalavimų. Kitaip tariant, kontroliuojami visi ekologiškos produkcijos gamybos etapai – nuo produkto užauginimo iki jo perdirbimo, saugojimo, transportavimo ir pardavimo. Kontroliuojamas visas produkto kelias – nuo lauko iki vartotojo stalo. Nesilaikant griežtų reikalavimų – sertifikatą galima prarasti, jau nekalbant apie tai, kad bus prarasta gera reputacija, kai kuriais atvejais gresia ir piniginiai nuostoliai.
Produkcijos ekologiškumą patvirtina specialūs ženklai
„Ekoagros“ atstovė sako, kad mūsų šalyje ekologinis ūkis ar įmonė turi laikytis ekologinės gamybos principų – naudoti natūralius gamybos procesus ir medžiagas. „Ekologinėje gamyboje draudžiamos cheminės sintetinės trąšos, sintetiniai augalų apsaugos produktai, hormonai, antibiotikai, genetiškai modifikuoti organizmai. Augalai turi būti auginami natūraliame dirvožemyje, gyvūnams sudaromos sąlygos, tenkinančios jų prigimtinius poreikius ir atitinkančios gerovės reikalavimus. Ekologiškas maistas perdirbamas atsargiai, visų pirma naudojant biologinius, mechaninius ir fizinius metodus. Todėl vartotojai gali būti visiškai ramūs, kad pirkdami sertifikuotą ekologišką produkciją jie valgys natūralų, sveiką ir aukštos kokybės maistą, kuris pagamintas taip, kad nekenktų aplinkai, augalams, gyvūnams ir pačiam žmogui“, – teigia I. Minskienė.
Pašnekovė pažymi, kad ekologiški produktai atpažįstami pagal ženklinimą, patvirtinantį, kad produktas yra iš sertifikuoto ūkio, kuris laikosi atitinkamos maisto kokybės sistemos reikalavimų. „Visoje Europos Sąjungoje taikomas vienodas ekologiškų produktų ženklinimas – pirkėjui, norinčiam tikrai ekologiško produkto, reikėtų ieškoti ant pakuotės žalio stačiakampio su lapu iš baltų žvaigždučių. Lietuvoje turime ir nacionalinį ženklą „Ekologinis žemės ūkis“. Taip pat ant produkto būna ir sertifikatą išdavusios įstaigos kodas – jei tą produktą sertifikavo „Ekoagros“, bus pažymėta „LT-eko-001““, – paaiškina „Ekoagros“ ryšiams su visuomene atstovė I. Minskienė.
Ūkininkauti išties nėra lengva
Sertifikuotą ekologišką ūkį turinti Jovita Patlabienė yra kilusi iš gražaus Žemaitijos krašto, gimusi ir užaugusi Šilalės rajone Pajūralio kaime. Baigusi Klaipėdos buhalterinės apskaitos technikumą, tuometiniame ūkyje pradėjo dirbti buhaltere, tačiau greitai gyvenimas pasisuko visai kita linkme. „Prieš trisdešimt metų atgavome senelių žemes, tai ir buvo paskata imtis ūkininkavimo. Nusprendėme padidinti ūkinius pastatus ir pradėjome laikyti melžiamas karves. Tačiau mirus vyrui ir man likus vienai su trim vaikais bei turimu ūkiu, teko atsisakyti buhalterės darbo“, – pasakoja Jovita.
Pasak ūkininkės, jos vaikai puikiai žino, koks sunkus yra ūkininko darbas, nes nuo mažens jį dirbo, tame gyveno, gal todėl nei vienas iš jų savo ateities ūkyje nemato. „Ūkininkavime didžiąją laiko dalį dienos užima gyvulių priežiūra, sodybos tvarkymas ir begalės laiko atima dokumentų tvarkymas – tai tikrai sunkus darbas tiek fiziškai, tiek emociškai“, – teigia J. Patlabienė pridurdama, kad jos ūkis nedidelis – šeimos ūkis, kuriame dirbama su didele meile ir atsidavimu.
„Šiuo metu savo ūkyje turime 45 hektarus nuosavos žemės, dar 12 hektarų dirbamos žemės nuomojamės iš privačių asmenų pagal panaudos sutartis. Auginame 20 melžiamų karvių, 10 telyčaičių bandos atnaujinimui. Ir nors ūkis nėra didelis, bet dirbti reikia sunkiai ir daug, kad jį tokį turėtume“, – tikina Jovita.
Ekologiškai ūkininkauti paskatino noras sveikiau gyventi
Pasak jos, ekologinio ūkininkavimo ji ėmėsi 2015 metais ir tai padaryti paskatino noras užauginti ir sertifikuoti ekologišką produkciją – be trąšų, be chemijos, išlaikant kuo naturalesnę aplinką. Žinoma, pasirinkus tokią ūkininkavimo kryptį, teko susitaikyti su kitokia realybe. Pavyzdžiui, ekologiniame ūkyje netrešiant laukų įvairiomis trąšomis – gaunami mažesni derliai, karves šeriant tik savo ūkyje užaugintais pašarais – karvių pieno produktyvumas tesiekia 7 tonas iš vienos karvės.
„Chemizuotuose ūkiuose užauginama daugiau produkcijos, ją pardavus gaunamos didesnės pajamos, o ekologinio ūkio produkcijos gaunama mažiau, bet ženklaus skirtumo tarp įprastinės ir ekologinės produkcijos kainų nėra. Todėl ekologiniai ūkiai sunkiai išsilaiko, nuolatos nyksta, nes nepakelia finansinės naštos. Didelis pliusas, kad mano ūkis priklauso kooperatyvui „Eko Žemaitija“, tai užtikrina finansinį stabilumą, vienodas kainas tiek mažam ekologiniam ūkiui, tiek didesniam“, – sako ūkininkė Jovita.
Viešinimo projekto rėmėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
