Pasaulinė energetikos krizė bei klimato kaitos grėsmė skatina vis sparčiau atsigręžti į atsinaujinančius energijos šaltinius. Vienas tokių – elektros gamybos iš vėjo alternatyva, mažinanti anglies dvideginio emisiją ir bendrą oro taršą.
Per beveik 20 metų – būtent tokį laikotarpį vėjo jėgainės veikia Lietuvoje – ši technologija smarkiai patobulėjo. Dabar iškylančios elektrinės yra ženkliai galingesnės, išradingesnės ir draugiškesnės gamtai, kas rodo neblėstantį vėjo jėgainių potencialą spręsti visas su energetika susijusias problemas. Pasak dr. Dariaus Biekšos, įmonės „Green Genius“ Vėjo ir žaliojo vandenilio verslo vadovo, šiuo metu jau matomos ir tolimesnio tobulėjimo tendencijos – ateityje stebėsime vis dažniau iškilsiančias jūrines vėjo jėgaines bei didesnį dėmesį gyvosios gamtos tausojimui vystant vėjo jėgainių parkus.
Prioritetas – technologijos tobulėjimas saugant aplinką
Vėjo technologijos „stiebiasi“ keliomis kryptimis: auga bokštų aukštis, didėja vėjo turbinos galia, diegiamos papildomos priemonės, slopinančios garso lygį. Dr. D. Biekšos teigimu, tobulėjimas pastebimas ir įrenginio gamyboje – stengiamasi, kad jėgainės taptų ne tik išmanios, bet ir kuo draugiškesnės gamtai bei jos gyventojams.
„Garso lygis malšinamas „karpant“ menčių briauną – ji panašėja į paukščio sparną. Taip suardomas garso bangų sklidimo frontas, todėl sukimasis tampa tylesnis, – sako įmonės „Green Genius“ atstovas. – Manau, ateityje tikrai matysime vis išmanesnius bokštus, taip pat, tikėtina, kad atsiras ir kompleksiniai sprendimai, leidžiantys integruoti tiek elektros, tiek vandenilio gamybos įrenginius.“
Pasak eksperto, dar vienas prioritetas šiuo metu – perdirbamų medžiagų naudojimas vėjo turbinų gamyboje, taip pat dėmesys skiriamas ir elektrinių matomumo paukščiams didinimui, todėl ateityje vėjo jėgainių projektavimas ir naudojami technologiniai sprendimai leis siekti vis mažesnės įtakos aplinkai. Vis didesnis susidomėjimas vėjo energetika leis mažėti ir priklausomybei nuo iškastinio kuro bei taip pat kurs naujas darbo vietas ir augimo galimybes, kas leistų judėti ne tik pažangumo, bet ir „nulinės taršos“ link.
Dėmesys krypsta į plaukiojančių vėjo jėgainių potencialą
Įprastai vėjo energetika vystoma sausumoje – tai labiau apsimoka vertinant parkų įrengimo kainą. Visgi atsižvelgiant į atvejus, kai šalyje laisvų teritorijų skaičius mažėja arba daugėja ribojimų, dažnai pasirenkama jūrinė vėjo energetika. Nors šių jėgainių įrengimas reikalauja didesnių investicijų, jos garantuoja didesnes gamybos apimtis.
„Sausumos energetika dažnai pasižymi mažo ir vidutinio dydžio projektais, kai tuo tarpu jūriniai vėjo parkai yra dideli, pritraukiantys globalaus lygio investuotojus, – teigia ekspertas. – Jūrinio vėjo pramonėje visi su nekantrumu laukia kuo gi baigsis arba nesibaigs plaukiojančių vėjo jėgainių spurtas. Problema tame, kad jūrinio vėjo vystymui reikalingos, palyginti, seklios jūrų ar vandenynų pakrantės – tai, globaliai vertinant, nėra visur randama savybė. Kitaip tariant, šalys, kurios šiuo metu negali vystyti jūrinio vėjo energetikos, o sausumoje susiduria su įvairiais ribojimais, tikisi, kad plaukiojantys vėjo parkai atvers praktiškai neribojamą vėjo elektrinių vystymo potencialą.“
Visgi šiuo metu plaukiojančių elektrinių technologija yra tik bandymo stadijoje. Anot D. Biekšos, technologijai pasitvirtinus, po 2-4 metų galima būtų pamatyti spartų šios technologijos taikymo augimą.
Augimui svarbi investicinė aplinka
Nors vienas didžiausių vėjo jėgainių pranašumų yra tai, jog išvengiama globalinį atšilimą skatinančių teršalų elektros gamyboje, dar vienas didelis pliusas, dr. D. Biekšos teigimu, yra ir tai, kad plečiant vėjo energetiką šalyje, aprūpinimas energija būtų lengvai prieinamas, užtikrintų energetinį saugumą, taigi, būtų išvengiama nuolatinio konkuravimo dėl energetinių resursų ir iš to kylančių konfliktų.
Ši energetika ne tik draugiškesnė aplinkai, bet ir leidžianti gaminti elektros energiją vienu iš pigiausių būdų, o ateityje vis išmanesnės energetinės sistemos bei technologijos, tikėtina, skatins ir išmanesnių vartotojų augimą.
Visgi, pasak D. Biekšos, siekiant išnaudoti vėjo energetikos augimo perspektyvą, labai svarbu atsižvelgti į investuotojų poreikius. Įprastai šalies patrauklumas susijęs su 3 pagrindiniais dalykais – vėjo resursais ir galimybe vystyti projektus, elektros vartojimu bei stabiliu ir nuspėjamu valstybiniu reguliavimu.
„Jeigu pirmi du aspektai stipriai varijuoja ir priklauso nuo geografinės vietovės, tai reguliavimo arba investicinės aplinkos patrauklumą gali sukurti kiekviena valstybė. Taigi, labai svarbu reguliacinius pokyčius vykdyti tik gerai apgalvojus ir atvirai pasikonsultavus su rinkos dalyviais – tiek investuotojais, tiek vartotojais, tiek su bendruomenėmis, kurių kaimynystėje būtų vystomi vėjo elektrinių parkai“, – teigia D. Biekša.
Ekspertas pridėjo, kad šiuo metu vėjo energetikos plėtrai daug įtakos turės Lietuvos pajūris, kuris suteikia galimybių išnaudoti stipresnį ir pastovesnį vėją, galintį generuoti didesnius elektros energijos kiekius.