„Šiandien internetas yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, kur praleidžiame absoliučiai didžiąją savo dienos dalį. Tad jei siekiame paruošti jaunus žmones gyvenimui, nekreipti dėmesio į tokį svarbų kasdienybės aspektą tiesiog negalime. Ypač žinant tai, jog kibernetinių atakų mastai pasaulyje nesustoja augę“, – sako A. Valentij ir dalijasi trimis priežastimis, kodėl edukacija apie kibernetinį saugumą šiandien yra būtina.
1. Žalos mastai auga
„Surfshark“ ekspertas A. Valentij teigia, kad pirmiausia edukacijos kibernetinio saugumo klausimais svarbą didina augantis kibernetinių atakų skaičius ir daroma finansinė žala.
„Mūsų tyrimas atskleidė, jog dėl kibernetinių atakų žmonių patiriami finansiniai nuostoliai per pastaruosius dvidešimt metų išaugo beveik 400 kartų – nuo 2 iki 788 tūkst. JAV dolerių per valandą. Palyginimui, už šią sumą būtų galima įsigyti tris butus Vilniaus senamiestyje. Tad grėsmių kibernetiniame pasaulyje tik daugėja“, – sako A. Valentij.
Anot eksperto, nuo grėsmių neapsaugo ir amžius – skirtingai, nei įprastai galvojama, tai neturi reikšmingos įtakos programišiams renkantis auką, todėl edukacija svarbi bet kokio amžiaus piliečiams.
Tik jauniausią auditoriją nuo didelės finansinės žalos apsaugo asmeninio kapitalo trūkumas. Tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonių nuostoliai panašūs: 20–30 metų amžiaus aukų nuostoliai pernai sudarė 16 proc. visų praradimų, o šešiasdešimtmečių ir vyresnių – 22 procentus.
2. Žinome faktus, bet nemokame jų interpretuoti
A. Valentij pastebi, kad net ir teoriškai žinodami kibernetinių atakų keliamą grėsmę, žmonės vis dar nenutuokia, ką daryti incidentui nutikus. Todėl visuomenę svarbu edukuoti ne tik apie atakų grėsmę, bet ir būdus apsisaugoti arba sumažinti jų žalą.
„Praėjusiais metais automobilių nuomos platformos „CityBee“ duomenų nutekinimo metu žmonės prarado ne tik el. pašto adresus, bet ir asmens kodus, gimimo datas, vairuotojo pažymėjimo numerius ir kitą svarbią informaciją. Didžioji dalis duomenų netekusių žmonių jautėsi pasimetę ir nežinantys, kokių konkrečių veiksmų turi imtis tokioje situacijoje“, – sako A. Valentij.
Ekspertas prideda, kad matydami šią problemą, „Surfshark“ sukūrė „Duomenų nutekinimo termometrą“, kuris leidžia pasitikrinti, kokios grėsmės kyla praradus konkrečius duomenų vienetus.
„Termometre žmonės gali pasirinkti iki 4 nutekintų duomenų vienetų ir pažiūrėti, kokius nusikaltimus programišiams leidžia atlikti jų kombinacijos. Kartu tai padeda įsivertinti, kiek reali atakos grėsmė ir galima žala. Ten pat lankytojai ras patarimus, kaip apsisaugoti bei daugiau informacijos apie kibernetinių nusikaltimų rūšis“, – sako A. Valentij.
3. Trūksta suprantamesnio žodyno
Interneto ir informacinių technologijų sektorius turi specifinį technologinį žargoną, kuris dažnam interneto vartotojui gali pasirodyti neaiškus arba sunkiai suprantamas. Tad edukacija kibernetinio saugumo klausimais turėtų šią temą priartinti prie žmogaus ir leisti ją geriau suprasti.
„„Surfshark“ veikiame vadovaudamiesi šūkių„Humanized security“, reiškiantį, jog apie kibernetinį saugumą stengiamės kalbėti aiškiai ir suprantamai visiems. Didesnis dėmesys edukacijai valstybiniu lygmeniu ir aktyvi edukacija šioje srityje leistų kibernetinio saugumo temą paversti dar suprantamesne kasdienio gyvenimo dalimi“, – sako A. Valentij.
Jei prie kibernetinio saugumo edukacijos ir temos sklaidos norite prisidėti ir jūs, šiuo metu „Surfshark“ ieško šių komunikacijos skyriaus profesionalų:
● Ryšių su visuomene specialisto (-ės), atsakingo už edukacinių ir turinio projektų sklaidą viso pasaulio žiniasklaidoje;
● Komunikacijos vadovo (-ės), atsakingo už komunikacijos departamento veiklos ir jos strategijos įgyvendinimo koordinaciją;
● Rašytojų, galinčių parengti įsimintinus ir aiškiai suprantamus tekstus kibernetinio saugumo ir technologijų srityje.
Daugiau informacijos apie atviras pozicijas „Surfshark“ ieškokite čia https://surfshark.com/career