Priežasčių, kodėl skaitmeniniu auksu vadinamas išradimas savo svarba dažnai prilyginamas internetui, yra daug. Šis sentimentas per dvylika bitkoino gyvavimo metų tapo tik tvirtesnis, ir šiandien bitkoinu pasitiki ir naudojasi ne tik paprasti žmonės, bet ir didžiosios korporacijos (Tesla, MicroStrategy, Galaxy Digital Holdings ir kt.) bei valstybės (Salvadoras, Venesuela, Centrinė Afrikos Respublika ir kt.).

Augantis bitkoino naudotojų skaičius ir jo populiarumas lėmė ir išaugusią paklausą bitkoinu atsiskaityti už prekes ir paslaugas. Tačiau, nepaisant didelio visuomenės susidomėjimo, Lietuvoje tokią galimybę vis dar siūlo pastebimai maža dalis verslų.

Nors ir jokių kliūčių verslams pritaikyti inovacijas nėra, koją dažnai kiša nuo seno įsišaknijusios neigiamos konotacijos vos tik išgirdus žodį „kriptovaliutos“.

Nuo pinigų nusikaltėliams iki vieno didžiausių mokėjimų tinklų pasaulyje

Bitkoino įvaizdis visuomenės akyse ne visada buvo toks pozityvus kaip šiomis dienomis. Pirmaisiais bitkoino atsiradimo metais daugelis jį suvokė tik kaip spekuliacinį turtą ir šešėlinės ekonomikos ramstį, puikiai tinkantį nusikaltėliams saugiai įgyvendinti nelegalius sandorius.

Tačiau laikui bėgant tapo aišku, jog nuslėpti nelegaliai sukauptą turtą blokų grandinėje yra daug sudėtingiau negu naudojantis grynaisiais pinigais ar net centralizuota finansine sistema, nes visa bitkoino sandorių istorija yra viešai prieinama bet kuriam žmogui.

Nors blokų grandinės sandorių istorija ir neatskleidžia vartotojo duomenų, anonimiškai išsikeisti kriptovaliutas į grynus pinigus nusikaltėliams yra ypatingai sunku dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių, kurias taiko pinigų keityklos ir visos kitos finansinės institucijos. Blokų grandinės analitikų kompanijos Chainalysis 2022 metais atliktame tyrime paaiškėjo, jog iš tiesų vos 0.15% visų kripto sandorių yra susiję su nelegalia veikla.

Justas Paulius, CoinGate generalinis direktorius

Kriptovaliutų mokėjimų apdorojimo bendrovės CoinGate generalinis direktorius Justas Paulius antrina, jog įtartini sandoriai išties yra tiriami atsakingų institucijų: „Viešai prieinama informacija blokų grandinėje leidžia visiems norintiems stebėti pinigų judėjimą tarp skirtingų adresų. Toks skaidrumas padeda apsisaugoti nuo pinigų gavimo ar išsiuntimo į adresus, kurie yra siejami su galimai nusikalstama veikla. Tik pastebėjus tokį pinigų judėjimą tarp adresų informuojami atitinkami teisėsaugos organai.“

Galiausiai visuomenei pradedant geriau pažinti bitkoino kriptografijos technologiją, unikalios bitkoino savybės pradėtos vertinti daug labiau. Viena šių - galimybė saugiai, akimirksniu transportuoti vertę bet kam ir į bet kokį pasaulio kraštą nesikliaujant trečiųjų šalių paslaugomis, ir neatskleidžiant nei siuntėjo, nei gavėjo privačių duomenų.

Susidomėjimas bitkoinu kaip piniginiu vienetu paskatino bendruomenę tolimesniems šio tinklo vystymo žingsniams. Kadangi bitkoino tinklas gali apdoroti tik septynis mokėjimus per sekundę, 2015 metais buvo pristatytas „Lightning Network“ mokėjimų protokolas, leidžiantis pigiai įgyvendinti neribotą kiekį bitkoino sandorių nelaukiant mokėjimų patvirtinimo bitkoino blokų grandinėje (ang. blockchain), taip išsprendžiant daugeliui opią problemą.

„Bitkoino blokų grandinė yra puiki technologija atliekant didesnės vertės mokėjimus. Tačiau problemos kyla atliekant mažus, greitus pavedimus. Tam tikslui yra sukurta antro lygmens technologija, vadinama Lightning Network, kuri leidžia atlikti milijonus mokėjimų per sekundę už labai mažą kainą. Šios technologijos vertė akivaizdžiai įžvelgiama mūsų infrastruktūroje - čia apie 10% visų bitkoino mokėjimų yra atliekami naudojantis Lightning Network, kurių vidutinė vertė yra 70% mažesnė nei įprastų bitkoino pavedimų“, teigia Justas.

Dabar, po daugiau nei dešimtmečio, šios sistemos nuginčyti nebeįmanoma - vien per 2021 metus bitkoino tinklu buvo apdorota 13,1 trilijono JAV dolerių vertės sandorių. Palyginimui, tai yra šiek tiek daugiau nei visas VISA elektroninių mokėjimų tinklas per tą patį laikotarpį.

Kodėl daugėja norinčiųjų atsiskaityti kriptovaliutomis?

Bitkoino savininkai nuo pirmųjų dienų buvo suinteresuoti jį naudoti atsiskaitymams. Dar 2010 metais bitkoinas buvo pirmą kartą panaudotas kaip atsiskaitymo priemonė, kuomet vyras iš Floridos susitarė su Papa John’s picerija juo susimokėti už dvi picas. Šios picos amerikiečiui atsiėjo 10,000 bitkoinų, kurių vertė šiandieną siekia beveik 300 milijonų eurų.

Skaičiuojama, kad visame pasaulyje bitkoino savininkų jau yra apie 114 milijonų, o bendrai kriptovaliutų - apie 300 milijonų žmonių. Nuolat didėjantis kriptovaliutų vartotojų skaičius ir sparčiai auganti kripto rinka yra du pagrindiniai veiksniai, lemiantys išaugusią paklausą už prekes ir paslaugas atsiskaityti naudojant skaitmenines monetas.

CoinGate

Be to, mokėjimo metu mokėtojas neatskleidžia savo privačių duomenų - tai dar viena svari priežastis, kodėl klientai vis dažniau skatina verslus integruoti šiuos mokėjimo metodus ir taip suteikti daugiau privatumo to ieškantiems pirkėjams.

CoinGate duomenimis, Lietuvos verslų susidomėjimas priimti kripto mokėjimus taip pat pradeda sparčiai augti. Lyginant platformoje užsiregistravusių lietuviškų kompanijų skaičių 2020-aisiais ir 2021-siais metais, jų per metus padaugėjo net 60%.

Tokios Lietuvos įmonės kaip Surfshark, ir Hostinger buvo vienos pirmųjų, kurios žengė žingsnį pasiūyti kripto mokėjimus savo klientams. Jų ilgametė patirtis byloja, jog tai iš tiesų gali atnešti papildomos naudos verslui. Pavyzdžiui, Varlė.lt teigia, jog jų atsiskaitymai kriptovaliutomis išaugo 1200% nuo tada, kai juos pirmą kartą pasiūlė savo pirkėjams.

Lydinti sėkmė priimant kriptovaliutas paskatino šį sprendimą priimti ir antrąjį Lietuvos vienaragį NordVPN, kuris nuo 2022-ųjų metų taip pat pradėjo priimti kriptovaliutų mokėjimus per CoinGate platformą.

Ar verslams tikrai verta svarstyti galimybę priimti mokėjimus kriptovaliutomis?

Nepaisant to, kad tūkstančiai įmonių visame pasaulyje jau priima kriptovaliutų mokėjimus, naujausi Crypto.com biržos atlikti tyrimai rodo, kad rinkoje vis dar yra didžiulis neatitikimas tarp vartotojų paklausos atsiskaityti kriptovaliutomis ir tokių mokėjimų metodų pasiūlos.

Remiantis atliktu tyrimu, kuriame dalyvavo 110 000 klientų ir daugiau nei 1,5 milijono kompanijos Worldpay prekybininkų, tik 4% apklaustųjų prekybininkų priima kriptovaliutų mokėjimus, nors net 60% tuo yra susidomėję. Tuo metu 40% visų apklaustų pirkėjų jau atsiskaito už prekes ir paslaugas kriptovaliutas, o iš viso 75% norėtų visada turėti tokį pasirinkimą.

Įdomu ir tai, kad net 77 % prekybininkų, kurie jau palaiko tokius mokėjimus, sulaukė žymaus tarptautinių pardavimų augimo. Sėkmės pavyzdžiu ketina sekti ir kiti verslai - 23% kriptovaliutų mokėjimų šiuo metu nesiūlančių internetinių parduotuvių teigia, kad iki 2024 metų ketina kriptovaliutų mokėjimus pasiūlyti savo klientams.

Tačiau svarbiausia išvada ta, jog šią akimirką beveik pusė visų vartotojų atsiskaitydami už prekes ir paslaugas retkarčiais naudoja kriptovaliutas, nors vidutiniškai tik keturi iš šimto verslų šias priima. Ši statistika byloja apie didžiulę neišnaudotą galimybę prekybininkams atsivilioti nišinį pirkėją ir būti žingsniu priekyje savo konkurentų, ypatingai kelionių, automobilių, skaitmeninės žiniasklaidos ir paslaugų sektoriuose, kur, pasak minėto tyrimo, vartotojų paklausa yra didžiausia.

Tačiau išaugusi paklausa nėra vienintelė priežastis, dėl kurios nemažai Lietuvos verslų turėtų dominti galimybė siūlyti įvairesnius mokėjimo metodus. Nepaisant didžiulės paklausos, kriptovaliutų mokėjimai taip pat turi reikšmingų privalumų lyginant su tradiciniais mokėjimo būdais kaip banko pavedimai ar atsiskaitymai kreditinėmis ir debetinėmis kortelėmis.

Atsiskaitymų bitkoinu privalumai verslams

Priimant bitkoiną ar kitas kriptovaliutas, verslai gali surinkti mokėjimus iš bet kurio pasaulio kampelio akimirksniu, ir taip pat pašalinant gausybę tarpininkų (gavėjo ir siuntėjo bankus, kredito kortelių išdavėjus ir t.t.) iš mokėjimo proceso. Tai ypač patogu vykdant tarptautinius sandorius, nes dingsta būtinybė keisti vieną valiutą į kitą.

Tradiciniai mokėjimų kanalai taip pat įpareigoja atskleisti pirkėjo duomenis, tačiau surenkant mokėjimus kriptovaliutomis ne tik atskleidžiama mažiau pirkėjo duomenų trečiosioms šalims, bet ir iš esmės surenkama tik tiek informacijos, kiek jos pageidauja pats prekybininkas - vadinasi, mažėja ir paties verslo atsakomybė šiuos duomenis saugant.

Priimdamos bitkoinus ar kitas monetas, įmonės taip pat išvengia situacijų, kuomet su banko pagalba pirkėjai atšaukia kreditine kortele atliktus mokėjimus už prekes, taip bandydami nesąžiningai susigrąžinti pinigus. Gera žinia ta, kad blokų grandinėje vykdomi sandoriai yra neatšaukiami ir galutiniai.

Nuo ko pradėti norintiems priimti kriptovaliutų mokėjimus?

Susidomėję verslai turi du kelius: priimti kriptovaliutų mokėjimus patys, arba pasisamdyti mokėjimų apdorojimo įmonę, kuri surinktų mokėjimus šimtais monetų, o surinktą sumą išmokėtų bet kokia pasirinkta forma, įskaitant eurus. Samdant tokią įmonę išvengiama daug teisinių ir logistinių iššūkių, taip pat paprasčiau tvarkyti buhalterinius reikalus.

Tokias paslaugas siūlo lietuvių įmonė CoinGate, sėkmingai vystanti kriptovaliutų mokėjimų apdorojimo verslą pasauliniu mastu nuo 2014-ųjų metų.

Per CoinGate platformą verslai gali lanksčiai priimti daugiau nei 70 kriptovaliutų vienu metu, naudojant įvairius mokėjimų integracijos metodus bet kokio tipo klientams. Verslai turi galimybę naudotis patogiais mokėjimų surinkimo įrankiais, pavyzdžiui, e-komercijos svetainių moduliais, sąskaitų siuntimu elektroniniu paštu ar nuorodomis, ir kitais.