„Programėlės visuomet renka duomenis apie savo vartotojus, kad galėtų šiems kokybiškai teikti paslaugas. Vis tik kai kurios jų prašo prieigos prie ypač daug informacijos ir ja dalinasi su trečiosiomis šalimis. Mūsų tyrimas atskleidė, kad tą daro 9 iš 30 populiariausių pasaulio pavėžėjimo programėlių. Aktyvus tokių produktų naudojimas signalizuoja, kad šiandien dauguma žmonių linkę vardan patogumo aukoti savo privatumą ir paslaugų teikėjams noriai atiduoda savo asmeninę informaciją, negalvodami, kaip ir kam ji gali būti pasitelkta“, – sako Aleksandr Valentij, „Surfshark“ saugumo vadovas.

Surfshark saugumo vadovas Aleksandr Valentij

„Yandex Go“ ir „Uber“ – vienos „alkaniausių“

„Surfshark“ indeksas matuoja, kiek savo vartotojų duomenų renka 30 populiariausių pavėžėjimo programėlių pasaulyje trijose kategorijose: 1) su tapatybe nesusietų duomenų; 2) duomenų, kurie gali būti susieti su tapatybe; 3) duomenų, kurie naudojami sekti vartotojus programėlėse ir interneto puslapiuose.

Pirmoje indekso vietoje atsidūrė Azijos šalyse – Singapūre ir Indonezijoje – populiari programėlė „GrabTaxi“. Ji renka 27 iš 32 „App Store“ nurodytų duomenų taškų, įskaitant kontaktinę, finansų, vietos nustatymo informaciją ar net vartotojų turinį (nuotraukas, vaizdo ir garso įrašus).

Tuo tarpu antrą vietą užima Lietuvoje plačiai naudojama „Yandex Go“, kuri renka 21 iš 30 duomenų taškų. Nuogąstavimų kelia ne tik tai, jog prašoma prieigos prie vartotojų turinio, bet ir kompanijos duomenų valdymo politika. 2011-aisias paieškos kompanija „Yandex“ patvirtino, jog Rusijos saugumui FSB perdavė konfidencialią vartotojų informaciją, tad po šio incidento naudoti įmonės programėle rekomenduojama tik įvertinus galimas rizikas.

Trečią vietą indekse užima „Uber“ – antra populiariausia pavežėjimo programėlė Lietuvoje. Kartu su „Lyft“ jos yra vienintelės pasaulyje, renkančios itin jautrius vartotojų duomenis, kuriuos gali sudaryti informacija apie seksualinę orientaciją, nėštumą, tautybę, turimas atžalas ar kita.

„Atiduodami savo privačią informaciją programėlėms, tam tikra prasme jos atsisakome, mat ji gali būti panaudota reklamos tikslams ar perduota trečiosioms šalims. Tokiu atveju tampa nebeaišku, kur tie duomenys „nusėda“, ar yra tinkamai saugomi ir kaip tiksliai naudojami. Garsusis „Cambridge Analytica“ skandalas parodė, kad privati informacija vartotojams nežinant gali būti pasitelkta net siekiant daryti įtaką rinkimų eigai, tad ją atsakingai saugoti – būtina“, – aiškina A. Valentij.

Tyrimo duomenimis, pavėžėjimo programėlės renka vidutiniškai 14 iš 32 duomenų taškų, bet didžioji dalis produktų prašo prieigos prie daugiau informacijos nei šis vidurkis.

Populiariausioji „Bolt“ – sąrašo viduryje

Plačiausiai Lietuvoje naudojama pavežėjimo programėlė „Bolt“ indekse užima vidurio poziciją – 16-ą vietą. Nors tarp renkamos informacijos yra ir tokia, kuri gali būti panaudojama vartotojo sekimui internete, pavyzdžiui, vartotojo ar jo įrenginio ID, vis tik dauguma duomenų taškų skirti tik tam, kad programėlė tiesiog veiktų kokybiškai – kontaktiniai duomenys, kelionės maršrutas, programėlės diagnostikos ir veikimo informacija.

Mažiausiai duomenų pasaulyje renka Lietuvos gyventojams rečiau pažįstama „Rapido“, kuri prašo prieigos tik prie vartotojo vardo, telefono numerio ir vietos nustatymo. Ji renka beveik dešimt kartų mažiau duomenų nei pirmoje vietoje esanti „GrabTaxi“.