Šis pokalbis yra Europos parlamento nario Juozo Oleko iniciatyvos "Lietuvos vizionierius" dalis. Iniciatyva skirta ugdyti jaunus žmones aktyviai dalyvauti visuomeninėje, bendruomeninėje veikloje. Juozas Olekas siekia išgirsti jaunų žmonių siūlymus, kaip padaryti gyvenimą Lietuvoje geresnį ir darnesnį.
Juozas Olekas: Europos Parlamente daug diskutuojama apie psichinę Europos gyventojų sveikatą. Šiandien kalbėsime su Emiliu Mikulskiu, kaip psichologiškai jaučiasi Lietuvos moksleivis mokyklos aplinkoje, draugų būryje ir visuomenėje.
Emilis Mikulskis: Moksleiviai jaučiasi įvairiai. Tačiau bendras klausimas - ar moksleivis supranta, kaip jis jaučiasi, ar jis geba suprasti savo emocijas, interpretuoti ką jos reiškia. Sveikatingumas ar emocinis raštingumas, deja, dar nėra labai plačiai diskutuojama tema.
Juozas Olekas: Kokios pagrindinės problemos kyla ir kas labiausiai sunkina moksleivio gyvenima?
Emilis Mikulskis: Pirmiausia sunkina nusivylimas. Jaunimo problematikos tyrimai rodo, kad pats priminis dalykas, kuris pagerina emocinę sveikatą, yra asmens nuomonės vertinimas. Nes šiuo metu mūsų mokyklose dažnai vyrauja hierarchinė santvarka. Kad pagerėtų moksleivių psichologinė savijauta, svarbu įtrauki moksleivius į diskusijas ir skatinti dialogą.
Be to, labai svarbus psichologinės pagalbos prieinamumas. Pernai, jeigu neklystu, buvo galimybė gauti psichologo paslaugas ne tik jo kabinete, bet ir moksleivio namuose. Svarbu ne moksleivį skatinti eiti pas psichologą, bet bandyti pagalbą suteikti jauno žmogaus aplinkoje. Reikalingi žmonės, kurie teiktų psichologinę pagalbą reguliariai. Svarbu ir tėvų įsitraukimas, kad tėvai įsitrauktų į dialogą, o moksleiviai galėtų su jais atvirai pasikalbėti.
Juozas Olekas: Kas tau asmeniškai sukuria tvirtesnę psichologinę aplinką?
Emilis Mikulskis: Pagrindinis dalykas - užimtumas. Šiuo metu esu užsiėmęs studijomis, savanoryste ir darbu nevyriausybiniame sektoriuje. Veikla, kuri domina, labiausiai ir motyvuoja mane. Taigi per savanorystę, išbandydamas skirtingas veiklas, atradau, kas mane įtrauktų ir sudomintų.
Juozas Olekas: Ko dar reikėtų mokyklose ir visuomenėje, kad moksleiviai jaustųsi geriau?
Emilis Mikulskis: Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nepavyksta integruoti daugelio svarbių dalykų į pamokas, pavyzdžiui, pilietiškumo ugdymas, pirmoji pagalba, tas pats pasiruošimas šeimai t.t. Negaunama visų žinių, kas svarbu ir aktualu moksleiviams, žengiant į tolimesnę kelionę, baigus mokyklą.
Be to, kiek mažuose miesteliuose yra tų pačių galimybių save išsibandyti bei dalyvauti skirtingose ugdymo pamokose, tarkime, pilietiškumo pamokose? Svarbu, pagalvoti, kaip praplėsti užsiėmimo galimybes būtent Lietuvos regionuose. Ne išimtis ir didmiesčiai - svarbu užiimtumą padaryti prieinamesnį, kad jaunimui būtų suteikta daugiau finansavimo įvairioms veikloms. Nors tai ir struktūriniai dalykai, bet per juos susikurtų daugiau galimybių, koks būtent šiuo metu ir yra poreikis.
Juozas Olekas: Kaip pats manai, ką mūsų valdžia ir pats moksleivis galėtų padaryti, kad psichologinė atmosfera būtų geresnė?
Emilis Mikulskis: Reikėtų nepamiršti, kad turėjome Covid pandemiją. Šis laikotarpis, trumpa pauzė ir užsidarymas namuose iškėlė į paviršių problemas, apie kurias visuomenėje nebuvo kalbama, pvz., išaugęs savižudybių skaičius. Tad nuo 2019 m. emocinė sveikata tampa aktuali tema, į kurią reikia kreipti dėmesį. Svarbiausias klausimas yra žmogaus emocinis raštingumas. Svarbu suvokti, kad asmuo gali gauti tam tikras rekomendacijas ir patarimus iš specialistų, bet reikia pačiam veikti ir norėti kažką savyje pakeisti.
Juozas Olekas: Manau, svarbu, kad vienas kitu labiau pasitikėtume, kad bendrautume, kad būtų galimybė kiekvienam save realizuoti, o mokykla būtų vieta, kurioje būtų gera būti ir bendrauti su bendraminčiais.
Parengta bendradarbiaujant su Europos Parlamento Socialistų ir Demokratų pažangiuoju aljansu.