Per metus yra išmetama apie 20 proc. viso pagaminamo maisto, kuris irdamas išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas, rodo Europos Komisijos duomenys. Tačiau įsigyti, bet iki galiojimo pabaigos nesuvartoti maisto produktai vis tiek gali būti panaudoti.
„Produktai, kurių geriausio galiojimo data yra pasibaigusi, dažniausiai dar yra kurį laiką tinkami vartoti, tad nereikėtų skubėti jų išmesti. O parduotuvėse nebetinkami prekybai produktai taip pat gali būti tikslingai panaudoti įvairiais būdais“, – sako „Lidl Lietuva“ logistikos vadovas Tomas Pupeikis.
Su maisto švaistymu kovoti turi visi
Norint pažaboti maisto švaistymo problemą, priemonių reikia imtis kiekviename tiekimo grandinės etape – nuo augintojų iki prekybininkų ir vartotojų.
Vienas iš būdų, kuriais pirkėjai gali prisidėti prie kovos su maisto švaistymu – atsakingas pirkinių planavimas. Vartotojai, tiksliai žinodami, kiek ir ko jiems reikia, parduotuvėse priima mažiau impulsyvių sprendimų ir vėliau išmeta mažiau produktų. Taip pat svarbu stebėti galiojimas datas, kad produktai būtų suvartoti laiku. Be to, maisto atliekų kiekį padeda mažinti ir universalių produktų pirkimas – kuo daugiau produkto panaudojimo būdų, tuo rečiau jis atsidurs šiukšlių dėžėje.
Viena iš prekybos tinklo „Lidl“ priemonių yra efektyvus prekių užsakymas. „Mes nuolat stengiamės nuspėti vartotojų elgesį ir parduotuvių lentynas užpildyti tokiu prekių kiekiu, kuris kuo labiau atitiktų paklausą. Taip stengiamės išvengti prekių pertekliaus ir nurašyti mažesnį kiekį maisto produktų“, – pabrėžia T. Pupeikis.
Pasak jo, visose „Lidl“ parduotuvėse taip pat yra taikomos nuolaidos besibaigiančio galiojimo produktams. Pavyzdžiui, tokios besibaigiančio galiojimo šviežios prekės kaip mėsa, žuvis ir pieno produktai pažymimi specialiais nuolaidų ženklais ir parduodami pigiau, o likus valandai iki uždarymo, sumažinama duonos, esančios kepyklos lentynose, kaina. Artėjant galiojimo termino pabaigai nuolaidos taikomos ir fasuotai duonai.
Atiduodama tiems, kuriems reikia labiau
Kas penktas šalies gyventojas gyvena žemiau skurdo ribos, skelbia Nacionalinis skurdo mažinimo tinklas, tad kiekvienas į šiukšlių dėžę nukeliavęs kąsnis jiems galėtų būti didelės vertės. Dėl to „Lidl Lietuva“ jau ne pirmus metus bendradarbiauja su „Maisto banku“, produktais aprūpinančiu stokojančius šalies gyventojus.
Kiekvieną pavasarį ir rudenį prekybos tinkle vyksta šio labdaros ir paramos fondo inicijuojamos maisto rinkimo akcijos, o nuo 2018 m. prekybos tinklas iš visų „Lidl“ parduotuvių „Maisto bankui“ reguliariai perduoda vartoti dar tinkamus produktus, kurie pasiekia socialiai pažeidžiamose grupėse esančius gyventojus.
„Labdaros ir paramos fondui jau tris su puse metų atiduodame ne tik duonos ir bakalėjos gaminius, bet ir higienos bei buitines priemones, o nuo praėjusių metų perduodame ir šviežius vaisius bei daržoves. Per visą šį laikotarpį „Maisto bankui“ perdavėme daugiau kaip 760 tonų produktų už daugiau kaip 1,3 milijono eurų“ , – išskiria T. Pupeikis.
Netinka žmonėms – tiks ūkininkų gyvuliams
Deja, ne visi nurašyti maisto produktai, dar yra tinkami vartoti žmonėms. Dėl šios priežasties „Lidl Lietuva“ maisto švaistymą taip pat mažina bendradarbiaudama su ūkininkais – gyvulių šėrimui perduoda žmonėms netinkamus vartoti kepinius, taip pat dalį vaisių ir daržovių.
„Šis susitarimas taip pat gyvuoja jau daugiau kaip trejus metus, o kas mėnesį gyvuliams šerti atiduodame apie 90-100 tonų produktų. Per trejus metus jau išsaugojome apie 3 300 tonų maisto atliekų. Tuo pačiu padedame sutaupyti ir šalies ūkininkams. Pašarams brangstant, ūkininkai noriai naudojasi šia galimybe ir sutaupytus pinigus gali investuoti į ūkio procesų tobulinimą“, – pažymi įmonės Logistikos departamento vadovas.
Švari energija iš organinių atliekų
Neigiamą maisto atliekų poveikį aplinkai padeda sumažinti jų panaudojimas biodujų gamybos įrenginiuose. Tokiu būdu ne tik išvengiama šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių organinėms atliekoms yrant sąvartynuose, bet iš atliekų dar pagaminama ir energija.
„Nurašytus ir nebetinkamus vartoti maisto produktus nuo pat „Lidl“ veiklos Lietuvoje pradžios perduodame biodujų gamybai, o per paskutinius ketverius metus šiluma ir elektra pavirto jau daugiau nei 14 tūkst. tonų vartoti netinkamų maisto produktų“, – teigia T. Pupeikis.
Aplinkai draugiškesnė energija nėra vienintelis biodujų gamybos privalumas – iš biologiškai skaidžių atliekų taip pat gaminamos bekvapės trąšos žemės ūkio sektoriui.
Užsakymo nr.: PT_88944789