Pirmas mitas: žodinis sutarimas – pakankamas darbo santykių įrodymas
Vis dar esti tokių darbdavių, kurie manipuliuoja darbuotojų patiklumu ir bando įrodyti, kad norint pradėti darbo santykius raštiška sutartis nėra būtina. Tai – melas, kuriuo darbdaviai bando išvengti jiems tenkančių įsipareigojimų.
„Darbo sutartis yra oficialus susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio. Jis ne tik raštiškai apibrėžia darbo sąlygas, bet ir užtikrina abiejų šalių teises ir pareigas. Darbo kodekse nurodyta, kad darbdavys su darbuotoju privalo sudaryti sutartį dar iki darbo pradžios, tad darbas be sutarties – darbdavio administracinis nusižengimas. Tačiau svarbiausia, kad tokia praktika yra itin žalinga būtent darbuotojui“, – aiškina Gediminas Noreika, VDI Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas.
Pasak jo, darbo sutartis turi būti sudaryta raštu bei pateikiama dviem egzemplioriais. Vienas iš jų skirtas darbuotojui, kitas – darbdaviui. Remiantis Darbo kodeksu, darbo sutartį būtina sudaryti lietuvių kalba, o jei darbuotojas užsienietis – dar ir kita jam suprantama kalba.
Antras mitas: pasirašyta sutartis visais atvejais reiškia legalų darbą
Kitas plačiai paplitęs mitas – tam, kad būtų sudaryti skaidrūs darbo santykiai, pakanka pasirašyti darbo sutartį. Visgi, remiantis šalies įstatymais, to nėra gana, mat darbdavys turi atlikti dar vieną papildomą žingsnį.
„Apie sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Kitu atveju taip pat dirbama nelegaliai“, – sako G. Noreika.
Trečias mitas: nemokėti mokesčių – apsimoka
Darbuotojus bandoma įtikinti esą nelegalus darbas yra jiems naudingas, mat, kai nemokami mokesčiai, tiesiai į kišenę įkrenta didesnis atlyginimas. Visgi, tokia praktika – itin žalinga pačiam darbuotojui.
„Darbuotojai, kuriems atlyginimai išmokami nedeklaruotais pinigais, savo kasdienybėje susiduria su įvairiausiomis kliūtimis. Neoficialios pajamos smarkiai mažina ateities pensiją, iš esmės riboja skolinimosi galimybes. Tačiau svarbiausia, kad dirbant nelegaliai, darbuotojo negina įstatymai, darbdavys gali jį apgauti nesumokėdamas atlygio, o nelaimingo atsitikimo ar ligos atveju neteisėtai dirbantys asmenys negauna išmokų“, – komentuoja VDI specialistas.
Ketvirtas mitas: dirbantieji nelegaliai kenkia tik sau
Kai kurie asmenys, dirbantys šešėlyje, suvokia nelegalaus darbo pasekmes jų pačių kasdienybei ir ateičiai, tačiau galvoja, kad nesukuria jokios žalos aplinkiniams. Tai – dar vienas klaidingas įsitikinimas.
„Dėl nelegalaus darbo ir nesumokamų mokesčių į valstybės ir savivaldybių biudžetus surenkama mažiau lėšų. Nuo to nukenčia ligonių kasos, įvairių socialinių ir nedarbo socialinio draudimo išmokų bei kompensacijų fondai, sudėtinga gerinti viešąsias paslaugas. Tad neteisėtas darbas turi žalingą poveikį ne tik pačiam darbuotojui, bet ir visai valstybei“, – pastebi G. Noreika.
Anot jo, nuo nelegalaus darbo taip pat nukenčia skaidriai veikiantys darbdaviai. Dėl nelygių konkurencinių sąlygų sąžiningas verslas patiria nuostolius, praranda galimybes didinti darbuotojų darbo užmokestį, gerinti darbo sąlygas.
Penktas mitas: normalu dirbti už minimumą, o visa kita gauti „juodais“
Fiksuojant įdarbinimo pažeidimus, taip pat matyti, jog kai kurie darbdaviai nedeklaruoja visų darbo valandų. Nedeklaruotas darbas taip pat apima tokius atvejus, kai darbdavys ir darbuotojas susitaria dėl tam tikrų darbų atlikimo, tačiau dalis atlyginimo mokama oficialiai, dalis – „juodais“.
„Pasitaiko ir nedeklaruoto darbo užmokesčio modelis, pagal kurį į darbuotojo banko sąskaitą pervedamas minimalus atlyginimas, o likusi sutarto atlygio dalis apmokama neapskaitytais pinigais. Tačiau oficialiai į banko sąskaitą gaudami tik minimalų atlyginimą darbuotojai visų pirma nuskriaudžia patys save, nes tai reiškia, kad nuo neoficialiai mokamos atlyginimo dalies nesikaupia pensija, sumažėja ligos ir kitų išmokų dydžiai“, – pasakoja VDI atstovas.
VDI ragina pranešti apie galimus pažeidimus darbe, pavyzdžiui, netinkamas darbo sąlygas, piktnaudžiavimą darbo ar poilsio laiku ir pan. Apie nesudaromas darbo sutartis anonimiškai galima pranešti telefonu + 370 5 213 9772 arba VDI svetainėje užpildžius pranešimo dėl nelegalaus darbo formą – ją galite rasti čia. Daugiau informacijos www.vdi.lt.
