Per 2023 m. Lietuvoje nustatyta 615 nelegaliai įdarbintų asmenų iš užsienio, 2022 m. šis skaičius siekė 489. Tai reiškia, kad užfiksuotų pažeidimų skaičius išaugo beveik 26 proc.
„Pastaruosius kelerius metus stebėjome didžiulius imigracijos į Lietuvą srautus, kurie kelia iššūkių ir darbo rinkoje. Kasmet fiksuojame vis daugiau nelegalaus užsieniečių darbo atvejų. Atvykusieji iš užsienio neretu atveju nemoka lietuvių kalbos ir nėra iki galo susipažinę su šalies įstatymais, apibrėžiančiais jų teises, todėl atsiranda darbdavių, kurie tai pasitelkia savo naudai“, – sako Aras Petrevičius, Valstybinės darbo inspekcijos Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas.
Būtinų sąlygų skaidriems darbo santykiams – ne viena
VDI atstovas atkreipia dėmesį, kad kiekvienam užsieniečiui prieš pradedant dirbti būtina turėti teisėtą buvimą šalyje patvirtinantį dokumentą, leidimą dirbti arba būti atleistam nuo pareigos turėti tokį leidimą bei pasirašyti darbo sutartį. Kitu atveju darbo santykiai laikomi nelegaliais.
„Legaliai užsienietis dirba tik tuo atveju, jei Lietuvoje yra teisėtai, turi leidimą dirbti arba yra atleistas nuo jo įsigijimo bei pasirašo darbo sutartį. Pastarąją būtina sudaryti dviem kalbomis: lietuvių ir kita darbuotojui suprantama kalba. Darbdavys raštu turi supažindinti darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarka darbovietėje ir darbuotojų saugos bei sveikatos reikalavimais, o sutartį sudaryti dviem egzemplioriais. Darbdavys apie sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą privalo pranešti „SoDrai“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios“, – aiškina A. Petrevičius.
Pasak jo, darbo sutartis, pasirašyta abiejų šalių, tampa teisėta tada, kai joje yra abiejų šalių parašai ir nurodytos būtinosios sąlygos: darbo funkcija, darbo užmokestis ir darbovietė. Kaip pastebi VDI atstovas, itin svarbu visus susitarimus įtvirtinti raštu, nes kilus ginčui įrodyti žodinius susitarimus tampa beveik neįmanoma.
A. Petrevičius atkreipia dėmesį, kad užsienietis, dirbantis Lietuvoje, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris tarpininkavo išduodant jam leidimą gyventi, o pakeisti darbdavį užsienietis galėtų tik gavęs tai patvirtinantį Migracijos departamento sprendimą. Sprendimas pakeisti darbdavį būtinas visiems užsieniečiams (taip pat ir ukrainiečiams), turintiems teisėto buvimo Lietuvoje dokumentus darbo pagrindu.
Užsieniečiams svarbu žinoti savo teises
Kiekvienam iš užsienio į Lietuvą atvykusiam ir dirbti besiruošiančiam asmeniui reikia žinoti, kad darbo sutartyje turi būti nustatytas valandinis atlygis arba mėnesio atlyginimas. Vadovaujantis Lietuvos įstatymais, atlygis negali būti mažesnis nei minimali alga.
„Jei darbuotojui tinka minimalus darbo atlygis – viskas tvarkoje, tačiau svarbu žinoti, kad toks užmokestis gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. Jei darbuotojas atlieka kvalifikuotą darbą, vadovaujantis Darbo kodeksu, jam privalo būti mokamas didesnis nei minimalus atlyginimas“, – primena A. Petrevičius.
VDI atstovas taip pat pastebi, kad užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo. Jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Valstybės duomenų agentūros paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį.
A. Petrevičius akcentuoja, kad užsieniečiai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į gaunamą poilsio laiką. Darbuotojams priklauso 11 val. kasdieninio nepertraukiamojo poilsio laikas, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui priklauso bent 35 val. nepertraukiamojo poilsio laikas.
„Įprasta darbo laiko norma yra 40 val. per savaitę, o vidutinis savaitės darbo laikas su viršvalandžiais negali viršyti 48 val. Bet kokiu atveju darbo dienos ar pamainos trukmė negali viršyti 12 val., o darbas, viršijant šias normas, yra pažeidimas, dėl kurio labiausiai nukenčia paties darbuotojo produktyvumas ir sveikata“, – sako specialistas.
Atsakomybė – darbdaviui
VDI atlieka kruopščius patikrinimus dėl įtariamo nelegalaus užsieniečių darbo. Užfiksavus neteisėto darbo atvejį, nuobaudos už tai gresia darbdaviui.
„Nelegalus darbas daro žalą kiekvienam nelegaliai įdarbintam asmeniui bei visai valstybei. Vadovaujantis administracinių nusižengimų kodeksu ir Užimtumo įstatymu, nustačius nelegalaus darbo atvejį atsakomybė už tai atitenka ir darbdavio atstovui – vadovui ar kitam įgaliotam asmeniui, ir pačiam juridiniam asmeniui“, – teigia A. Petrevičius.
Nelegalus darbas juridiniam asmeniui gali užtraukti baudą nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Jei pažeidimas padaromas pakartotinai, bauda gali siekti nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną neteisėtai įdarbintą užsienietį, tuo tarpu fiziniams asmenims – darbdaviams arba jų atstovams gali siekti nuo 1 000 iki 5 000 eurų, o nusižengus pakartotinai – nuo 5 000 iki 6 000 eurų.
VDI ragina pranešti apie galimus pažeidimus darbe, pavyzdžiui, netinkamas darbo sąlygas, piktnaudžiavimą darbo ar poilsio laiku ir pan. Apie nelegalų darbą arba šiurkščius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus anonimiškai galima pranešti telefonu + 370 5 213 9772 arba VDI svetainėje užpildžius pranešimo dėl nelegalaus darbo formą – ją galite rasti čia. Daugiau informacijos www.vdi.lt.
