Neapibrėžtumas dėl karo Ukrainoje, aukštos energijos išteklių bei žaliavų kainos, didelė infliacija ir augančios palūkanos didina recesijos tikimybę pasaulyje, nors dalis analitikų mano, kad ji Lietuvai negresia, nes vis dar trūksta darbo jėgos, įmonės turi daug užsakymų, be to, ekonomiką skatins milijardinė Europos Sąjungos parama.

Lietuvos bankas ir Finansų ministerija prognozuoja, kad 2023 m., palankaus scenarijaus atveju, Lietuvos BVP turėtų augti nuo 0 iki 1,4 proc.

Vidutinio darbo užmokesčio augimas, prognozuojama, sieks apie 8–9 proc. Jį skatins kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, didesni viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai ir didesnė minimali alga.

Tačiau Lietuvos verslų augimą ir konkurencingumą mažina darbuotojų trūkumas. Įdarbinimo agentūros „Biuro“ vadovas Jurgis Kovas sako, kad darbuotojų trūkumą jaučia tiek didelės, tiek smulkios ar vidutinės įmonės, įvairiuose šalies regionuose, įvairiose verslo sektoriuose – pradedant startuoliais, IT įmonėmis, baigiant statybomis, logistika, aptarnavimo sfera.

Todėl įmonės ieško įvairių galimybių papildyti savo kolektyvų gretas – atrandamas laikinojo įdarbinimo modelis, ieškoma darbuotojų užsienyje, rūpinamasi darbuotojų lojalumu, aktyviau formuojamas darbdavio įvaizdis.

Pasak įdarbinimo bendrovės „Headex Group“ vadovės Jūratės Nedzinskienės, laikinojo įdarbinimo įmonės taupo savo klientų laiką – jos tampa išoriniu ar papildomu personalo skyriumi, kai įmonei nepakanka vidinių resursų ieškoti trūkstamų darbuotojų.

„Laikinojo įdarbinimo įmonės yra įdarbinimo ekspertai, su profesionalia kompetencija (angl. know-how), turintys dideles kandidatų duomenų bazes, išvystytus atrankos kanalus, patirtį ir efektyvius procesus. Tad jos taupo klientų resursus, kuriuos įmonės personalo skyrius gali skirti esamų darbuotojų įgūdžių tobulinimui, motyvacijai ir išlaikymui“, – sako J. Nedzinskienė.

Pasak ekspertų, laikinojo įdarbinimo paslauga ypač aktuali ne tik sezoniškumu, cikliškumu pasižymintiems verslams ar bendrovėms su skubiai išaugusiu žmogiškų resursų poreikiu, bet ir veiklą pradedantiems verslams ir užsienio investuotojams.

„Tiems, kurie pradeda kurti bendroves mūsų šalyje „nuo nulio“, laikinojo įdarbinimo įmonės suteikia labai reikšmingą paramą, tapdamos laikinais personalo skyriais, formuojančiais komandą ir užtikrinančiais darbo santykių administravimą. Dažnai verslai, kurie tik pradeda veiklą ir visas pastangas sutelkia į naujo produkto ar paslaugos vystymą, nori turėti kuo mažiau administracinių funkcijų savo įmonės viduje“, – pasakoja J. Kovas.

Laikinojo įdarbinimo įmonių paslaugos aktualios ir įvairių transformacijų bendrovėse atvejais, pavyzdžiui kaip Danske banko transformacijos, pradėtos 2014 m., atveju.

„Danske Bank“, vienas iš 5 didžiausių Skandinavijos bankų Lietuvoje, priėmė sprendimą atsisakyti B2C klientų segmento ir tapti tik verslo paslaugų tiekėju, teikiančiu išskirtinai B2B paslaugas Lietuvoje. Įgyvendinant strateginį sprendimą, Danske Bank pardavė savo B2C klientų portfelį kitiems Skandinavijos bankams, Lietuvoje esantį klientų portfelį perėmė „Swedbank“.

Atitinkamai, prieš B2C klientų migraciją į „Swedbank“, „Danske Bank“ turėjo archyvuoti daugiau nei 10 000 vienetų duomenų, įskaitant klientų įsipareigojimus, veiklą, istoriją ir kt., remiantis griežtomis ir išsamiomis sisteminimo gairėmis, dėl kurių susitarė „Danske Bank“ ir „Swedbank“. Laikinojo įdarbinimo paslaugas teikianti įmonė „Manpower Lit“ sudarė sutartį su „Danske Bank“, jog užtikrins reikiamą žmogiškų pajėgumų kiekį numatytiems veiksmams atlikti.

Pasak UAB „Manpower Lit“ vadovės Živilės Švežauskienės, klientų duomenų sisteminimą iš pradžių buvo planuota įgyvendinti per vienerius metus. Dėl to 15 archyvo padėjėjų, atsakingų už „Danske Bank“ B2C verslo portfelio parengimą ir perkėlimą į „Swedbank“ buvo įdarbinti ir dirbo per „Manpower Lit“ įmonę. Tačiau projekto tvarkaraštis buvo pratęstas iki 3 metų su 30 įtrauktų darbuotojų ir tai tapo tęstiniu projektu.

„Kintant „Danske Bank“ reikalingų pozicijų poreikiui įvairiuose vykdomo projekto etapuose, turėjome reaguoti greitai ir rezultatyviai. Todėl buvo sukurta atskira „Danske Bank“ kandidatų duomenų bazė pagal išsamius kliento pageidaujamų kandidatų patirties aprašymus ir tai leido mums per 2 dienas pateikti kandidatus kliento svarstymui“, – sako Ž. Švežauskienė.

Nepaisant paklausos svyravimo, labai skirtingų kandidatų lūkesčių, įvairių kompetencijų poreikio „Manpower Lit“ kartu su „Danske Bank“ sėkmingai įgyvendino numatytus projekto etapus bei pasiekė tikslus. „Nuolatinis projekto eigos stebėjimas leido sukurti ir įgyvendinti išskirtinai „Danske Bank“ pritaikytą įdarbinimo strategiją. Taip pat džiugina, kad santykinai didelis darbuotojų kiekis po projekto pabaigos buvo perkelti tiesiogiai dirbti „Danske Bank“, – pasakoja Ž. Švežauskienė.

Tokių sėkmės istorijų yra dešimtys. Tačiau ne visi potencialūs projektai įgyvendinami.

„Štai vienas iš potencialių užsienio investuotojų pateikė užklausą poreikiui surinkti apie 100 IT specialistų per 3 mėn. Atsižvelgdami į dabartinę darbo rinkos situaciją matėme, kad per tokį laiką nėra galimybių surinkti darbuotojus, o pasitelkti darbuotojus iš trečiųjų šalių negalime. Teko užsakymo atsisakyti. Kiek žinome, minėtas potencialus investuotojas svarstytos investicijos Lietuvoje taip ir neatliko ir pasirinko kitą šalį “, – dalijasi patirtimi Ž. Švežauskienė.

Tad panaikinus dabar egzistuojančius ribojimus laikinojo įdarbinimo įmonėms atvežti darbuotojus iš trečiųjų šalių tokių kliūčių investicijoms ar verslų plėtrai nebekiltų. Tikimasi, kad teigiami pokyčiai įvyks artimoje ateityje Seimui priėmus reikiamus įstatymo pakeitimus.

„Atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos darbo rinkos situaciją, darbuotojų pritraukimas iš užsienio yra sunkiai išvengiamas, daugelyje šalies įmonių jau dirba kitų Europos sąjungos ar trečiųjų šalių piliečiai. Vis tik užsieniečių įdarbinimas reikalauja teisinių žinių, patirties ir laiko resurso. Užsienio ir jau esama Lietuvos patirtis įrodė, kad laikinojo įdarbinimo įmonių paslaugos padedant įmonėms susirasti darbuotojus yra labai naudingos“, – teigia Aurelija Maldutytė, Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos vadovė.

Šaltinis
Projektas „Laikinojo įdarbinimo galimybės“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją