Laivybai bus atverti visi valstybinės reikšmės vidaus vandens keliai

Valstybinės įmonės „Vidaus vandens kelių direkcija“ (VVKD) vienas iš pagrindinių veiklos tikslų – didinti eksploatuojamų vandens kelių ilgį, tarp jų atverti Nemuną nepertraukiamai laivybai visu upės ilgiu Lietuvos teritorijoje.

Tam, kad laivai galėtų netrukdomai plaukti beveik 500 km siekiančia Nemuno vaga nuo Druskininkų iki Kuršių marių, Kauno hidroelektrinės užtvankoje planuojama įrengti šliuzą. Praėjusiais metais buvo pasirašytas Susisiekimo, Aplinkos, Energetikos ministerijų, Kauno miesto ir VVKD memorandumas dėl šio šliuzo įrengimo ir netrukus bus pradėtas poveikio aplinkai vertinimas, tuomet projektavimo darbai.

Foto: Organizatorių nuotr.

Per 5–7 metus planuojama laivybai pritaikyti visą Nemuno vagą (tiek žemupio, tiek aukštupio turistinei laivybai), artimiausiu metu sutvarkant upės atkarpą Kauno mieste iki Kauno hidroelektrinės ir galiausiai laivų šliuzu sujungiant Nemuno aukštupį su žemupiu.

Dar vienas upeivystės galimybes plečiantis projektas – 1863–1873 m. statyto istorinio Karaliaus Vilhelmo kanalo atvėrimas ir laisva laivyba kanalu nuo Nemuno, Minijos iki Kuršių marių ties Klaipėda. Pagrindinis kliuvinys laivybai visu kanalu užtikrinti – Klaipėdos miesto 3-ioji vandenvietė. Vandenvietės iškėlimo klausimai buvo plačiai svarstyti praėjusiais metais, tačiau sprendimo kol kas nėra. Reikalinga aiški ne tik Klaipėdos miesto, bet ir Vyriausybės pozicija, kadangi tai susiję su lėšų poreikiu. Iškėlus vandenvietę ir iškasus apie 1 km ilgio kanalą ties Klaipėda, būtų užtikrinama pramoginė, keleivinė laivyba, o atvėrus išplaukimą į uostą per Malkų įlanką, galėtų būti vykdoma ir krovininė laivyba. Atvėrus kanalą abiem kryptimis, turizmui atsivertų įspūdingas maršrutas, jungiantis Klaipėdos uostą, Miniją ir Nemuną, o krovininės baržos išvengtų nepalankių plaukiojimo sąlygų Kuršių mariomis. Kol šis projektas neįgyvendintas, tenka apsiriboti išplaukimu į Kuršių marias per Drevernos upę, kurioje taip pat reikalingi pertvarkymai – būtina rekonstruoti (arba likviduoti) Drevernos šliuzą, šiuo metu galintį praleisti tik 3,3 m pločio laivus.

Foto: Organizatorių nuotr.

Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas sako, kad, be atviros Nemuno vagos, ateities planuose yra ir kitų vandens kelių atvėrimas. „Po Nemuno mūsų darbų geografija plėsis toliau. Krovininei laivybai atversime Nerį iki Jonavos, tuomet, tikimės, ir Nevėžį iki Kėdainių. Šiuose miestuose numatyti ir krovininiai uostai“, – ateities planais dalijasi VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Anot Vladimiro Vinokurovo, VVKD sieks įgyvendinti ir itin reikšmingą šalies visuomenei ir ekonomikai projektą – atverti vandens kelią tarp Vilniaus ir Kauno. „Vilnius ir Kaunas tiesiog privalo būti sujungtas ir vandens keliu Neryje, sostinėje taip pat numatyta pastatyti vidaus vandens uostą. Tokią viziją plėtojame, o analizės ir Neries dugno skenavimo darbus jau įpusėjome. Vilnius–Kaunas maršrutą galime turėti jau 2030-siais“, – tikino Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas.

Vizija – 100 proc. elektrinė vidaus vandens krovininė laivyba

Europos Sąjunga kartu su Lietuva yra iškėlusi tikslą iki 2050-ųjų pasiekti nulines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Valstybinė vidaus vandens kelių direkcija, vystydama krovininę laivybą vidaus vandenimis, reikšmingai prisidės prie šio siekio.

Susisiekimo ministerija ir VVKD turi viziją apie 10 % Lietuvos krovinių pervežti vidaus vandenimis, naudojant upių transportą be CO2 emisijų.

Foto: Organizatorių nuotr.

Praėjusiais metais VVKD užsakymu Lietuvos jūrinio klasterio partneriai sukūrė inovatyvaus elektrinio baržų stūmiko koncepcijos projektą, kuris visą savo maršrutą nuo Kauno iki Klaipėdos nuplauktų naudodamas tik elektros energiją iš baterijų. Elektrinio stūmiko koncepciją sukūrė Lietuvos jūrinio klasterio ir AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupei priklausančios UAB „Western Baltic Engineering“ inžinierių komanda.

„Šio stūmiko koncepcija kol kas neturi analogų – jis galės stumti iki 2000 tonų pakrautą baržą ir nuplaukti net 250 km. Vilkikas krovinius Nemunu plukdytų visiškai „žaliai“ ir pakeistų tūkstančius sunkvežimių, apkraunančių magistralę Kaunas–Klaipėda–Kaunas. Įgyvendinę šį projektą ir pagaminę bent 5 stūmikus būtume Europos lyderiai, turintys elektrinį vidaus vandens laivyną“, – projektą pristato V. Vinokurovas.

Foto: Organizatorių nuotr.

EIB konsultavimo paslaugų tarnyba remia žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse

Dar šių metų pavasarį elektrinio stūmiko projektas įžengė į naują etapą – VVKD pasirašė susitarimą su Europos investiciniu banku (EIB), kuris numato pagalbą įgyvendinant elektrinio stūmiko projektą. EIB ekspertai, kartu su Europos investavimo konsultacijų centru (EIKC), teiks konsultacijas direkcijai rengiant projekto galimybių studiją ir padės ieškant finansavimo įgyvendinimui.

  • Projekto tikslas – atnaujinti krovinių gabenimą vandens transportu tarp dviejų didžiųjų Lietuvos miestų: Klaipėdos ir Kauno.
  • Per Europos investavimo konsultacijų centrą EIB teikia konsultacinę paramą Lietuvos vidaus vandens kelių direkcijai, kad šalies transporto infrastruktūra būtų žalesnė.

Europos investicijų bankas (EIB) yra Europos Sąjungos valstybėms narėms priklausanti ilgalaikio skolinimo įstaiga. Siekdama padėti įgyvendinti ES politikos tikslus, ji teikia ilgalaikes paskolas perspektyvioms investicijoms finansuoti.

EIB ekspertai, kartu su Europos investavimo konsultacijų centro (EIKC) samdomais išorės paslaugų teikėjais, teiks konsultacijas VVKD rengiant projekto galimybių studiją ir ieškant finansavimo. Be to, pasitelkęs EIKC, EIB pateiks įžvalgų apie tiekėjų ir operatorių rinką ir konsultuos reglamentavimo bei konkurencijos klausimais.

Foto: Organizatorių nuotr.

EIB vicepirmininkas Thomas Östrosas, atsakingas už EIB veiklą Baltijos šalyse, pažymėjo: „Džiaugiuosi, kad EIB konsultavimo paslaugų tarnyba padės įgyvendinti šį novatorišką transporto infrastruktūros projektą, kuris prisidės prie Lietuvos klimato kaitos tikslų įgyvendinimo, nes gerokai sumažins oro taršą ir eismo intensyvumą. EIB tvirtai laikosi įsipareigojimo konsultuoti ir finansuoti investicinius projektus, kuriais skatinami inovatyvūs žali transporto sprendimai ES.“

Kaip teigia VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas, direkcija, kaip valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių valdytoja, renkasi klimatui palankų kursą, o ši siūloma investicija į elektrines krovinių vežimo priemones reikšmingai prisidės prie nacionalinio transporto anglies dioksido pėdsako mažinimo iškastiniu kuru varomus vilkikus pakeičiant elektrinėmis baržomis. Anot jo, visos Lietuvos įmonės, ypač valstybinės, turi laikytis žaliojo kurso ir siekti tvarios ekonomikos ne tik pasiekus galutinį rezultatą, bet ir visose tarpinėse grandyse. Logistikos grandinėms tampant tvaresnėms, pažangūs sprendimai integruojami į vieną grandinę ir duoda maksimalią naudą. VVKD direktorius pažymi, kad vandens transportas yra ekologiškiausias, nesukeliantis avarijų, neribotų galimybių, be to, ekonomiškiausias iš visų transporto rūšių.

Foto: Organizatorių nuotr.

Klestinti vidaus laivyba – galima

Lietuvoje plyti beveik tūkstantis kilometrų vidaus vandens kelių. Prognozuojama, kad iki 2025 metų laivybai naudojamų vidaus vandens kelių ilgis bus beveik 500 km. O per artimiausią dešimtmetį tikimasi atverti ir eksploatuoti visus valstybinės reikšmės vidaus vandens kelius.

Siekiama, kad vidaus vandens pakrantėse būtų rekreacinės-poilsinės paslaugos ir pakankamai išvystyta vidaus vandens transportui reikalinga infrastruktūra, kurianti vertę regionų savivaldybių bendruomenėms ir vietos verslams.

Planuojama, jog keleivinė-pramoginė laivyba vyks ne tik Lietuvos teritorijoje, bet kirs sienas ir pasieks kaimynines šalis. Pirmieji žingsniai jau žengti – Nemuno aukštupyje atliekami laivybos sąlygų gerinimo darbai, skirti išvystyti naują turistinę vandens trasą Nemunu–Augustavo kanalu į Lenkiją.

Atliekami rimti krovininės laivybos plėtros darbai prisidės prie tvaresnės logistikos šalyje, tausojančios gamtą ir kuriančios sveikesnę aplinką visiems šalies gyventojams.