Jau nemaža dalis Lietuvos gyventojų yra keliavusi baidarėmis, kurios pastaruoju metu taip išpopuliarėjo, kad vasarą mažesnėse upėse susidaro net baidarininkų spūstys. Tačiau Lietuvoje esanti vandens telkinių gausa sudaro galimybes įvairiai laivybai. Nuolatos gerinami vandens keliai ir juose plėtojama infrastruktūra, augantis vidaus turizmas ir didėjančios Lietuvos gyventojų pajamos lemia spartų pramoginės laivininkystės vystymąsi mūsų šalyje.
Vidaus laivyba sparčiai atsigauna
Nemuno ir Neries santakoje, šalia marių esantis Kaunas yra natūralus vidaus vandens kelių laivybos centras.
Vidaus vandens kelių direkcija praėjusiais metais atnaujino 70-ties vietų pramoginį laivą „Žalgiris“, kuris vykdo reguliarius reisus vaizdingu maršrutu nuo Kauno iki Zapyškio ir atgal. Pasiplaukioti kviečiami ir dviračių entuziastai, laive įrengtos vietos dviračiams ir paspirtukams – išsilaipinus kelionę gamtoje galima pratęsti. Daugiau informacijos galima rasti čia: Reguliarūs maršrutai – VVKD
Pramoginio laivo „Nemunas“, plaukiančio Nemunu maršrutu Kaunas–Birštonas–Kaunas, organizatorius M. Žiedelis sako, kad žmonės vis dažniau renkasi pažintinius-pramoginius pasiplaukiojimus Nemunu. „Anksčiau, tarkime prieš 10–15 metų, Nemune zujo beveik tik laivai žvejybai, o pramoginės kelionės nebuvo populiarios. Dabar žmonės itin susidomėję – nori ne tik pramogauti laive, bet ir daugiau pažinti vietoves, miestelius, pageidauja gidų. Matome, kad tokie miestai kaip Birštonas, Prienai, Alytus ir Druskininkai ruošiasi vandens kelių infrastruktūros išplėtimui. Matydami Nemuno aukštupio potencialą, mes taip pat plečiamės – įsigijome keleivinį laivą „Algirdas“ ir planuojame jau šią vasarą juo plukdyti daugiau nei 20 000 keleivių nauju maršrutu Birštonas–Prienai–Birštonas“, – patirtimi ir planais dalijasi M. Žiedelis. Daugiau informacijos galima rasti čia: www.nemunoturas.lt
Kuršių ir Kauno mariose gausu besinuomojančių katerius ir jachtas. Pasak pramoginių laivų žinovo Karolio Valentos, Kuršių mariose pramogine laivyba džiaugiasi ne tik lietuviai – ten atplaukia ir daug užsieniečių. K. Valenta čia įžvelgia daug potencialo: „atvėrus vandens kelius, Vilhelmo kanalą, laivybos entuziastai galėtų džiaugtis labai gražiu, ilgu maršrutu. Įsivaizduokite – savaitės kelionė jachta Lietuvoje!“
Daug kam sentimentus keliantis keleivinis laivas „Raketa“ nuo 7-tojo dešimtmečio plukdydavo pramogautojus iš Kauno į Nidos uostą. Atnaujintas, beveik 60 keleivių talpinantis laivas maršrutą pasiekia mažiau nei per 4 valandas, tad yra rimtas konkurentas sausumos keliui. Galimybė keliauti komfortišku laivu pačią kelionę jau paverčia maloniu laisvalaikiu. „Raketos“ plaukimo sezonas prasideda nuo birželio 2 dienos. Daugiau informacijos rasite: Tvarkaraštis - Laivas RAKETA
Lietuviai vis dažniau dairosi ir privačių laivų
Auganti laivybos mokymų paklausa ir registruojamų pramoginių laivų skaičius rodo, kad lietuviai vis drąsiau įsigyja ir privačias vandens transporto priemones. Kasmet registruojama daugiau nei tūkstantis naujų pramoginių laivų ir laivelių.
„Tūkstantis registracijų kasmet – šis skaičius Lietuvai tikrai yra didelis. Vidaus laivyba akivaizdžiai populiarėja, tai tiesiogiai siejasi su gerėjančiais vidaus uostais ir kita infrastruktūra. Augant infrastruktūros galimybėms, neabejoju, toliau augs ir laivų skaičius šalyje. Šiandien galime pasidžiaugti atsiradusiomis naujomis vietomis Kauno žiemos uoste ir Svencelėje. Mano žiniomis, Svencelėje jau daugiau nei pusė jų užimta“, – aiškina laivų brokeris Karolis Valenta.
K. Valenta sako, kad paskutiniais metais matoma tendencija, kai motoriniai laivai tampa populiaresni nei buriniai. „Anksčiau Kauno mariose buriniai laiveliai sudarė bene 70 proc. pramoginių laivų, o motorinių buvo vos trečdalis. Dabar motoriniai laiveliai jau sudaro pusė viso pramoginių laivų skaičiaus. Greičiausiai, taip yra todėl, kad burines jachtas valdyti yra sudėtingiau. Motorinėmis priemonėmis plaukti paprasčiau ir greičiau“, – pastebi K. Valenta.
Laukiami pokyčiai
Šiuo metu eksploatuojamų vidaus vandens kelių ilgis Lietuvoje siekia 450 km. Lietuvos gamtinės sąlygos lemia, jog upių vagose kaupiasi sąnašos, Kuršių ir Kauno mariose atsiranda augalinės kliūtys, kurios laikui bėgant gali tapti kliūtimi laivams. Vidaus vandens kelių direkcija nuolatos prižiūri vidaus vandens kelius. Valo vandens vagas, jas reguliuoja, ženklina farvaterį, vykdo hidrografinius darbus.
Vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas sako, jog atsižvelgiant į augantį poreikį, uostų bei prieplaukų atnaujinimui skiriamas didelis dėmesys. „Kauno žiemos uoste pradėdami šių metų sezoną paruošėme 88 vietas pramoginiams laivams. Taip pat atnaujinti Uostadvario ir Nidos uostai, pastarajame ypatingas dėmesys skiriamas krantinės kokybei ir saugumui, nes čia atplaukia ir dideli keleiviniai laivai, tokie kaip „Raketa“ ar „Svajonė“. Visuose šiuose uostuose bei Svencelėje įrengiame mobilias kuro stoteles, iki šiol tokią turėjome tik vieną Šilutėje“, – uostų naujoves pristato V. Vinokurovas.
Tam, kad kelionės laivu būtų dar lengvesnės ir sklandesnės, Direkcija kartu su hidrografijos specialistais sukūrė interaktyvų e-navigacijos žemėlapį. Jame pateikta informacija apie uostus, prieplaukas, tiltus, kuro pasipildymo vietas, kelių gylius, bunų vietas. Žemėlapis skirtas ne tik patyrusiems laivavedžiams, bet ir pradedantiesiems entuziastams.
Plėtodama vandens kelių tinklą, Direkcija aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose su kaimyninėmis šalimis. Šiuo metu baigiamas projektas, kuris išanalizavo turistinės vandens trasos, jungiančios Lietuvą ir Lenkiją Nemuno upe ir Augustavo kanalu, galimybes.
Nepaisant jau įvykusio proveržio vandens kelių priežiūroje ir plėtojime, darbų laukia labai daug. Lieka nemažai fizinių kliūčių, trukdančių laivybos entuziastams laisvai naviguoti visais šalies vandens keliais.
Štai laivai Karaliaus Vilhelmo kanalu negali laisvai be apribojimų plaukti dėl virš jo esančių žemų tiltų bei Klaipėdos III-iosios vandenvietės reikalavimų, o esamą išplaukimą į Kuršių marias laivais per Drevernos upę riboja nedidelis Drevenos šliuzo plotis. Be to, ties Lankupiais buvo problemų dėl nuolat besiformuojančios seklumos bei blogos Lankupių šliuzo techninės būklės. Šiuo metu jau yra vykdomi Vilhelmo kanalo ties Lankupiais valymo darbai, situacija pagerėjusi.
Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas sako, kad situacija turi keistis iš esmės ir tam būtini neatidėliotini sprendimai. „Siekiant plėtoti pramoginę-keleivinę laivybą, reikia vystyti jungtį per Drevernos upę, panaikinti Drevernos šliuzo keliamą kliūtį (jį demontuoti arba rekonstruoti). Tam, kad laivyba galėtų būti plėtojama visu Karaliaus Vilhemo kanalu iki Klaipėdos, būtina iškelti miesto III vandenvietę“, – situaciją aiškina V. Vinokurovas.
Dar vienas upeivystę esmingai ir teigiamai veikiantis pokytis būtų nepertraukiama beveik 500 km laivyba Nemunu nuo Druskininkų pro Kauną iki Kuršių marių. Kelias atsivers įrengus laivybos šliužą per Kauno hidroelektrinės užtvanką, taip sujungiant Nemuno aukštupį ir žemupį. Praėjusiais metais pasirašytas Susisiekimo, Aplinkos, Energetikos ministerijų, Kauno miesto ir Vidaus vandens kelių direkcijos memorandumas, kuriuo sutarta įgyvendinti šliuzo projektą. Netrukus Kauno m. savivaldybė turėtų užsakyti tokios veiklos poveikio aplinkai vertinimą, laivų šliuzo techninių sprendinių parengimą. Šiame procese aktyviai dalyvauja ir VĮ VVKD.