Kasmet brangstantis mokslas
Kaip pasakoja J. Rauckis, jau kuris laikas draudikai pastebi džiuginančią tendenciją – lietuviai ne tik taupo, bet ir vis labiau susidomi taupomosiomis paslaugomis.
„Žmonės taupė visais laikais, tačiau šiuo metu vis labiau gilinasi į finansines paslaugas. Taip yra todėl, kad pastarosios ne tik leidžia sutaupyti, bet ir investuoti kaupiamas lėšas bei tokiu būdu pasipriešinti infliacijai, kuri šiuo metu yra labai didelė.
Kartu su susidomėjimu tokiomis paslaugomis auga ir investicinis krepšelis, t. y. suma, kurią žmonės kas mėnesį skiria kaupimui. Tad žiūrint bendrai, Lietuvoje vis labiau įsivyrauja vakarietiškas požiūris, kai yra planuojama šeimos finansinė ateitis ir iš anksto ruošiamasi didesniems finansiniams iššūkiams“, – sako ekspertas.
Jo teigimu, prie didesnio intereso kaupti ateičiai, ypač – savo vaikų, nemaža dalimi prisideda ir nuolat augančios studijų kainos.
„Pastaruosius kelerius metus studijų aukštosiose mokyklose kainos auga, o vien šiais metais studijų kaina Lietuvoje vidutiniškai brango 10 proc. Kad turėtume aiškesnį vaizdą, paimkite populiariausias studijų programas Lietuvoje. Štai, pavyzdžiui, 4 metai LSMU odontologijos studijų kainuoja apie 32 900 eurų, veterinarijos – apie 38 600 eurų. 4 metų medicinos studijų kainos universitetuose – apie 24 tūkst. eurų, menų pakraipos studijos – apie 20 tūkst., socialinių mokslų – nuo 12 iki 15 tūkst. eurų“, – vardija J. Rauckis.
Tačiau nereikia pamiršti ir studento išlaikymo kaštų, kurie, kaip teigia specialistas, nė kuo nenusileidžia studijų kainoms.
„Didžiausią išlaidų dalį sudaro būsto nuoma. Pavyzdžiui, Vilniuje turėtume labai gerai paieškoti ir pasiderėti, kad būstas su komunaliniais mokesčiais per mėnesį atsieitų ne daugiau nei 400 eurų. Pastaruoju metu itin pabrango ne tik būsto nuoma, bet ir maistas. O išlaidos aprangai, mokymosi medžiaga, higienos priemonės, mokesčiai už mobiliąsias paslaugas, internetą, kelionių išlaidos, pramogos atsieis antra tiek.
Net ir turint pačius minimaliausius poreikius, kas mėnesį per metus susideda gana ženkli pinigų suma, kartais net viršijanti studijų kainą metams. Žinoma, studentas gali įsidarbinti, tačiau nežinome, ar jis tikrai turės galimybę suderinti darbą su mokslais, o ir jaunuolio atlyginimo tikriausiai pakaks tik daliai studijų ar pragyvenimo išlaidų padengti“, – teigia J. Rauckis.
Kodėl tiesiog „dėti į kojinę“ nėra naudinga?
Iš anksto nepasiruošus ir tik iš mėnesinių pajamų išleisti vaiką į mokslus net ir pasiturinčiai Lietuvos šeimai yra nemenkas iššūkis, todėl taupymas, kaip teigia specialistas, yra kone vienintelis racionalus sprendimas norint užtikrinti šviesią ateitį savo atžaloms. Tačiau vien tik taupyti pinigus juos laikant banko sąskaitoje, pašnekovo teigimu, nėra pats veiksmingiausias būdas tikslui pasiekti.
„Taupymas, liaudiškai tariant, „dedant į kojinę“ nėra atsparus infliacijai. Lietuvoje infliacija siekia apie 18 proc., kas reiškia, kad tiesiog banko sąskaitoje ar kažkur kitur (neinvestuojant) laikomos mūsų santaupos praranda beveik penktadalį savo vertės kasmet. Tad jei žmogus tikisi sutaupyti, pavyzdžiui, 20 tūkst. eurų „kojinėje“, tai dar nereiškia, kad, tarkime, po 15 metų tos sumos jam užteks išleisti vaiką į mokslus.
Taigi itin svarbu, kad kaupiama suma būtų investuojama ir generuotų investicinę grąžą, kuri mažina infliacijos poveikį pinigams. Verta paminėti ir tai, kad jei žmogus nusprendžia taupyti pasirinkdamas investicinį gyvybės draudimą, jam yra taikoma mokestinė GPM lengvata, kuri leidžia susigrąžinti iki 20 proc. kaupimui skirtų įmokų“, – pasakoja J. Rauckis.
Itin svarbus ir investavimo laikotarpis, kitaip tariant, laikas, kada būtina pradėti taupyti ateičiai.
„Kuo daugiau norime sutaupyti, tuo turime arba daugiau atsidėti, arba ilgiau taupyti. Žinoma, geriausia ateičiai pradėti kaupti finansinį kapitalą vos gimus vaikui, ir kaupimui paskirti, tarkime, kas mėnesį iš valstybės gaunamus vaiko pinigus. Mat kuo anksčiau pradėsite, tuo mažesnes sumas galėsite skirti taupymui ir tuo mažiau šias įmokas jausite savo šeimos biudžete. Ir atvirkščiai – kuo vėliau pradedam, tuo labiau didesnės įmokos veikia dabartinę šeimos gyvenimo kokybę. Žinoma, bet kokia sukaupta pinigų suma palengvina naštą išlaikant studentą.
Svarbu paminėti ir tai, kad norint pasinaudoti minėta valstybės lengvata, terminas kaupimui turėtų būti ne mažesnes nei 10 metų, kas reiškia, kad pradėti taupyti vaiko ateičiai reikėtų ne vėliau nei jam sueina 8–9 metai, jeigu sukauptas lėšas norėsite panaudoti iš karto vaikui sulaukus pilnametystės“, – teigia J. Rauckis.
Paslauga „Studentas“– subalansuota kaupti vaikų ateičiai
Susilaukusiems vaikų pašnekovas rekomenduoja neatidėliojant kreiptis į profesionalius finansų konsultantus, kurie padės pasirinkti tokį taupymo būdą, kuris labiausiai atitiks jūsų šeimos poreikius bei galimybes.
„Pasikonsultuokite su profesionalais net tuo atveju, jeigu dar nesate pasiruošę priimti šio įsipareigojimo, juk konsultacija – nieko nekainuoja.
„Allianz Lietuva“ mes turime specialią investicinio gyvybės draudimo paslaugą „Studentas“, kuri leidžia ne tik taupyti ir investuoti, bet ir suteikia finansines apsaugas vaikų traumų, ligų arba netgi tėvų netekties atveju. Tai reiškia, kad naudojantis šia paslauga ir nutikus minėtiems įvykiams, galima gauti išmokas ir taip palengvinti tenkančią finansinę naštą vaikui patyrus traumą ar susirgus sunkia liga“, – aiškina J. Rauckis.
Anot jo, pasirašant sutartį, pats klientas sprendžia, į ką paslauga bus orientuota labiausiai – ar norima daugiau sutaupyti, ar pageidaujama jaustis finansiškai saugiems nelaimės atveju.
„Tai – kiekvieno žmogaus pasirinkimo laisvė. Su „Allianz Lietuva“ asmeniniu finansų konsultantu galite aptarti ir pasirinkti, kokia įmokos dalis nukeliaus į kaupimą, o kokia – į draudimo apsaugą.
Svarbu yra ir tai, kad įmokų sumas galima keisti pagal finansinę šeimos padėtį. Jei pastovios pajamos pradėjo augti – įmokas galima didinti ir dar padidinti ateityje sukauptą sumą, o jei atsirado kažkokie finansiniai iššūkiai – turite galimybę įmokas ir sumažinti“, – pasakoja „Allianz Lietuva“ atstovas.
„Reikia nuspręsti, ar taupysite tik studijoms, ar ir studento pragyvenimui. Didesnė pinigų suma suteikia didesnę pasirinkimo laisvę. Įprastai „Allianz Lietuva“ klientai renkasi atsidėti bent jau 10 proc. šeimos mėnesinių pajamų. Tačiau vėlgi suma gali skirtis, priklausomai nuo to, kaip vėlai yra pradedama kaupti, kiek norima sukaupti, kokias išlaidas ta suma tikimasi padengti bei kokių papildomų saugiklių ir finansinės apsaugos žmogus pageidauja“, – aiškina J. Rauckis.
Kad kaupti vaikų ateičiai verta, iliustruoja ir „Allianz Lietuva“ klientų sėkmės istorijos. Net jei vaikas pasirenka nestudijuoti arba įstoja į valstybės finansuojamą vietą, sukaupta suma, kaip teigia specialistas, tampa ne ką mažiau reikšmingu saugikliu jo ateičiai.
„Visai neseniai turėjome atvejį, kai kliento vaikas įstojo į nemokamą studijų programą. Todėl šeima sukauptą sumą, kuri siekė 14 tūkst. eurų, panaudojo pradiniam būsto įnašui ir tokiu būdu prisidėjo prie vaiko ateities kūrimo.
Turėjome ir klientę, kuri pradėjo kaupti praktiškai nuo pat vaiko gimimo ir sukaupė solidžią 16 tūkst. eurų sumą. Tačiau vaikas pasirinko studijuoti užsienyje, ir sukauptų pinigų užteko tik vieniems studijų metam padengti. Iš vienos pusės – pavyko susimokėti tik už metus laiko užsienyje, tačiau žvelgiant iš kitos – sukaupta suma leido pradėti mokslus užsienyje, įsivažiuoti, prisitaikyti prie gyvenimo užsienyje, o vėliau jaunuolis pradėjo dirbti ir tokiu būdu dengti sąskaitas už mokslus.
Tad net jeigu taupoma nedidelėmis įmokomis, sukaupta suma palengvina tėvams tenkančią finansinę naštą, kai vaikas pradeda studijuoti ir leidžia lengviau pasirūpinti jam tenkančiomis pragyvenimo išlaidomis. Svarbiausia kuo anksčiau pradėti taupyti“, – teigia J. Rauckis.