Kaip gyvena finansiškai raštingas žmogus?
„Finansinis raštingumas – tai asmens gebėjimas suprasti ir efektyviai panaudoti įvairius finansinius įgūdžius, tokius kaip finansų valdymas, biudžeto sudarymas, investavimas ar skolinimasis. Nuolatos tobulinant šiuos įgūdžius, ilgalaikėje perspektyvoje galima tikėtis finansinės gerovės ir stabilumo“, – aiškina R. Baltrėnas.
Finansiškai raštingi žmonės, kaip teigia specialistas, sugeba tinkamai pasirūpinti savo finansais, galvoja apie ateitį, visada turi subalansuotą šeimos biudžetą ir rezervą jame, todėl nesuka galvos dėl sąskaitų apmokėjimo, vėluojančio atlyginimo ir panašių veiksnių: „Tokie žmonės ramiai, be jokio streso savo pajamomis dengia išlaidas, tenkina materialius poreikius ir dar sugeba sutaupyti“, – aiškina pašnekovas.
Tuo metu žmogus, kuriam trūksta finansinių žinių, net tik kad gyvena šia diena ir negalvoja, kokia jo finansinė padėtis bus rytoj, bet ir yra linkęs susigundyti greitais pinigais, dažnai turi skolų.
„Tokio asmens išlaidos dažnai viršija pajamas, todėl jis pradeda skolintis. Tačiau paskolos problemos neišsprendžia – žmogus ir toliau nevaldo savo finansų, jam tampa sunku dengti paskolas, tuomet jis susivilioja nesunkiai gaunamais greitaisiais kreditais, kurie pasižymi aukštomis palūkanomis. Tokiu būdu išlaidos dar labiau išauga, o nedidėjant pajamoms, grąžinti skolas tampa vis sudėtingiau. Išlipti iš tokios situacijos tampa labai sunku. Galiausiai viskas gali baigtis antstolių įsikišimu, asmeniniu bankrotu“, – pasakoja R. Baltrėnas.
Ilgalaikė nauda – investicija į žinias
Tačiau net jei ir žmogus nesivaiko greitų pinigų, nėra linkęs skolintis ir kruopščiai taupo, tai, pasak eksperto, dar nereiškia, kad jo finansinio raštingumo lygis yra aukštas.
„Šių dienų realijos rodo, jog nemaža dalis gyventojų priima ilgalaikių finansinių įsipareigojimų sprendimus, ima būsto paskolas ar paskolas kitam brangiam turtui įsigyti, nepriklausomai nuo savo finansinio raštingumo lygio.
Kiekvienas finansinis produktas turi savo paskirtį ir savas rizikas, kurias svarbu suprasti. Dėl to žmogus, net ir nesusijęs su finansų sektoriumi, turėtų investuoti daugiau laiko į savo finansinių žinių plėtrą, mat be šių žinių itin sunku apsieiti kasdieniame gyvenime“, – teigia R. Baltrėnas.
„Kitas finansinio raštingumo privalumas – žmogui tampa lengviau atpažinti ir pastebėti įvairias finansines apgaules. Sukčiavimo atvejų vis dažnėja, tačiau finansiškai išprusęs asmuo atkreips dėmesį į du esminius momentus: riziką ir greitį. Jeigu siūloma galimybė greitai ir be rizikos praturtėti, finansiškai išprususiam žmogui šis pasiūlymas kels įtarimą. Toks žmogus žino, kaip veikia finansų rinka, kokios galimos investavimo rizikos, per kokį laikotarpį tikėtina grąža ir kuo skiriasi vieni ar kiti investavimo, taupymo ateičiai instrumentai. Turint reikiamų žinių, daug lengviau išvengti sukčių kabliuko“, – priduria pašnekovas.
Finansinis raštingumas priklauso ne tik nuo pragyvenimo lygio
Pasak finansų eksperto, kalbant apie finansinį raštingumą, būtent investavimo srityje neretam Lietuvos gyventojui labiausiai trūksta informacijos ir supratimo.
„Lietuviai taupyti jau yra išmokę, tačiau kaip sutaupytus pinigus įdarbinti, žinių vis dar trūksta. Šioje srityje mus ne tik gerokai lenkia Skandinavijos šalys, bet net ir kaimynai latviai ar lenkai pagal finansinį raštingumą yra aukščiau už mus.
Tendencija tokia, kad kuo pragyvenimo lygis aukštesnis, tuo finansinis raštingumas yra didesnis. Turint didesnes pajamas, lengviau padengti bazinius poreikius, o likusią pajamų dalį galima panaudoti taupymui, investavimui ir pinigų įdarbinimui. Kai pinigų rezervas yra apčiuopiamesnis, natūraliai atsiranda poreikis domėtis, ką su jais galima būtų nuveikti, kad jie tiesiog negulėtų banko sąskaitoje ir nenuvertėtų“, – aiškina R. Baltrėnas.
Tačiau, jo teigimu, nebūtų teisinga sakyti, kad Lietuvoje pragyvenimo lygis yra kur kas žemesnis nei kaimyninėse šalyse, todėl priežasčių, kodėl pagal finansinį išprusimą atsiliekama nuo kitų mūsų regiono valstybių, reikėtų ieškoti kitur.
„Lietuvoje pragyvenimo lygis kyla jau keletą dešimtmečių, galimybių įdarbinti pinigus atsiranda vis daugiau, tačiau finansinio raštingumo lygis atsilieka. Manyčiau, kad taip yra todėl, jog Lietuvoje dar nėra finansinės kultūros, kai žmonės keičiasi, dalinasi geraisiais pavyzdžiais, sėkmės istorijomis, trūksta ir pasitikėjimo finansinius instrumentus siūlančiais rinkos dalyviais“, – teigia pašnekovas.
Ir nors galimybių ir vietų, kur ir kaip investuoti pinigus, netrūkta, norint pradėti ugdyti finansinį raštingumą, pirmiausia, kaip teigia R. Baltrėnas, reikia investuoti į save.
Investicinis gyvybės draudimas – vienas investavimo būdų
„Jeigu nusprendėte, kad norite pagilinti savo finansinio raštingumo žinias, sirkite tam laiko, domėkitės, mokykitės. Sudarykite savo šeimos biudžetą – identifikuokite, kur išleidžiate daugiausiai pinigų, kur galėtumėte jų sutaupyti. Vadovaukitės universalia 50–30–20 taisykle, kai 50 proc. mėnesinio uždarbio skiriama būtinosioms išlaidoms, 30 proc. – ne pirmo būtinumo prekėms ir laisvalaikiui, o 20 proc. – taupymui ir investavimui. Jei šios taisyklės pavyksta laikytis nuosekliai, tai yra didelis ir svarbus žingsnis finansiniame kelyje“, – tikina specialistas.
Siekiant finansinio stabilumo ir saugumo, kaip pagalbinis instrumentas, pašnekovo teigimu, gali pasitarnauti ir įvairių rūšių draudimas.
„Tarkim, investicinis gyvybės draudimas. Jis gali būti skirtas taupymui/ investavimui – nesvarbu, ar kaupiama pensijai, ar vaiko ateičiai. Kita rūšis – rizikų draudimas, pavyzdžiui, nuo kritinių ligų ar nelaimingų atsitikimų. Ištikus nelaimei, žinai, kad finansine padėtimi pasirūpinta.
Iš vienos pusės, toks draudimas žmonėms suteikia tam tikrą saugumo jausmą, o iš kitos, pragmatiškesnės pusės, pasirūpinus apsauga nelaimės atveju, nebūtina turėti didelės pinigų sumos, atidėtos „juodai dienai“, todėl santaupas galima įdarbinti“, – sako R. Baltrėnas.
Ne ką mažiau svarbu, pasak jo, yra mokytis priimti ilgalaikius sprendimus: „Atsižvelgiant į demografinę situaciją ir kitas prognozes, vis didesnę dalį pensijos sudarys privataus kaupimo metu sukaupta pinigų suma.. Visuomenė pagaliau turi suprasti, kad pragyventi vien tik iš „Sodros“ išmokų bus labai sunku, todėl kuo anksčiau pradėsime galvoti apie kaupimą pensijai, tuo bus paprasčiau sulaukus senatvės.
Skaičiuojama, kad šiandien skiriant 3 proc. nuo atlyginimo pensijai, senatvėje galima tikėtis apie 10–15 proc. tuometinio darbo užmokesčio. Žinoma, kuo ilgesnis laikotarpis, tuo didesnė tikėtina grąža“, – teigia pašnekovas.
Didžiausia dėmesys jaunimui ir vaikams
Ugdant visuomenės finansinį išprusimą, R. Baltrėno teigimu, iniciatyvos turėtų imtis ir dabartiniai tėvai, kuriems šiandien tenka dviguba užduotis – ne tik patiems kelti savo finansinio raštingumo lygį, bet ir išmokyti savo atžalas tinkamai tvarkyti savo pinigus.
„Tikėtina, jog dabartinių trisdešimtmečių ir vyresnių žmonių kartos nei namuose, nei mokykloje nemokė, kaip tvarkyti savo finansus. Tad visų pirma patys tėvai, prieš mokydami savo vaikus, privalo turėti bent jau bazinius finansinio raštingumo įgūdžius. Na, o kad vaikams nuo pat mažens reikėtų skiepyti šį įgūdį, net nekyla klausimų. Prieš 20–30 metų mažai kam rūpėjo kompiuterinis raštingumas, tačiau šiandien be jo sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą. Tas pats ir su finansiniu raštingumu, kuris turėtų būti ugdomas kaip skaitymas ar rašymas.
Pats turiu 3 metų dukrą ir, tiesą sakant, buvau maloniai nustebęs, kai vieną dieną grįžusi iš darželio paėmė mano piniginę ir ėmė skaičiuoti, aiškinti, kokie čia pinigai, kiek jie verti, ką už juos galima nusipirkti“, – pasakoja finansų ekspertas.
Su vaikais pradėti kalbėti apie pinigus pašnekovas rekomenduoja kuo anksčiau – nuo 2–3 metų amžiaus.
„Parduotuvėje vaikui galima duoti 1 ar 2 eurų monetą ir leisti pasirinkti – ar kažką nusipirkti, ar pataupyti ir kitą kartą jau įsigyti daiktą, kuris kainuoja brangiau. Tokiu būdu vaikui nesąmoningai ugdomi taupymo įgūdžiai. Vaikas pradeda suprasti, kad ne viską galima nusipirkti iškart, susipažįsta su alternatyvomis ir mokosi pats priimti finansinį sprendimą“, – aiškina R. Baltrėnas.
Jo teigimu, vaikui augant, pasakoti ir aiškinti apie pinigus ir jų svarbą reikia vis dažniau ir sudėtingesniais terminais.
„Po truputį galima įvesti tokius terminus kaip taupymas, dienpinigiai, vėliau – šeimos biudžetas, dar vėliau verta pakalbėti ir apie investavimą. Tai nėra tas dalykas, kad vieną kartą atsisėdai, paaiškinai vaikui, ir viskas – darbą atlikai. Vaiko švietimas apie pinigus yra nesibaigiantis procesas, kuriame didžiausią atsakomybę turi prisiimti tėvai. Kaip jūs sugebėsite išugdyti vaiko finansinį raštingumą, suvaidins tikrai didelį vaidmenį jo tolimesniame gyvenime“, – sako „Allianz Lietuva“ atstovas.
„Allianz Lietuva“ priklauso vienai didžiausių turto valdymo ir draudimo rinkos lyderių pasaulyje „Allianz“ grupei, veikiančiai daugiau nei 70 pasaulio šalių.
„Allianz Lietuva“ per dešimtmetį savo gyvybės draudimo klientams nelaimės atveju išmokėjo daugiausiai rinkoje, 38,8 mln. eurų (Lietuvos bankas, 2013-01-01–2022-12-31). Išmokos „Allianz Lietuva“ gyvybės draudimo klientams nelaimės atveju nuo veiklos pradžios iš viso sudaro 52 mln. eurų („Allianz Lietuva“, 2022-12-31).