Sveikata ir gyvybė – svarbiausia
Aukšto pragyvenimo lygio šalių gyventojai, pavyzdžiui, vidutinis danas ar prancūzas gyvybės draudimui per metus skiria daugiau nei 2000 eurų. Tai – nestebina. Deja, Lietuvoje ši suma nesiekia net 90 eurų per metus.
Tačiau net ir tose šalyse, kurių pragyvenimo lygis panašus ar žemesnis nei Lietuvoje, vidutinis gyventojas gyvybės draudimui per metus skiria žymiai didesnę pinigų sumą nei lietuviai. Pavyzdžiui, Portugalijoje, kurioje pragyvenimo lygis 23 proc. mažesnis nei ES vidurkis, vienas gyventojas vidutiniškai gyvybės draudimui per metus skiria 432 eurus. O Čekijoje, kurios pragyvenimo lygis labai panašus į mūsų, 108 eur daugiau nei vidutinis lietuvis.
Taigi remiantis kitų šalių pavyzdžiu, galime teigti, jog lietuviai turi finansinių galimybių pasirūpinti gyvybės draudimu. Deja, pasak I. Žemlauskaitės, lietuviai vis dar labiau linkę prioritetizuoti turtą nei gyvybę ir sveikatą.
„Lietuviai yra įpratę apdrausti daiktus: transporto priemones, nekilnojamąjį turtą, brangią buitinę techniką, elektronikos įrenginius, tačiau retai susimąsto, kad būtent sveikata ir gyvybė yra didžiausias mūsų turtas. Visos materialios gėrybės netenka prasmės, jei žmogus yra nepajėgus jomis naudotis.
Pavyzdžiui, Ispanijoje, kurią pagal BVP mes lenkiame, žmonės yra gerokai labiau suinteresuoti gyvybės draudimu ir jam per metus skiria daugiau nei 150 eurų, mat šioje šalyje vyrauja supratimas, kad nėra nieko svarbiau už sveikatą“, – teigia specialistė ir priduria, jog pirmieji gyvybės draudimo polisai atsirado XVI a. pradžioje. Jau tada žmonės suvokė, kad žmogus yra brangesnis nei vežimas, laivas ar kluonas.
Mitas nr. 1 – man taip nenutiks
Visuomenėje gyvybės draudimas yra apipintas įvairiausiais mitais, kurie, kaip aiškina I. Žemlauskaitė, trukdo priimti tinkamą finansinį sprendimą ir pasirūpinti savo ateitimi. Vienas tokių mitų – manymas, jog mus ligos ir nelaimės tikrai aplenks, mums taip nenutiks.
„Žmonės dažnai galvoja, kad jeigu jie propaguoja sveiką gyvenimo būdą, yra stiprūs, jauni, atsargūs – nelaimės juos aplenks. Deja, realybė kiek kitokia – mes nesame superherojai su nemirtingumo šarvais. Taip, sveika gyvensena, sportas sumažina riziką, tačiau tikrai neapsaugo nuo ligų, kurios kartais pasiglemžia net ir pačius stipriausius bei jauniausius“, – teigia pašnekovė.
Pasak pašnekovės, niekas nėra apsaugotas nuo ligų ir kitų negandų. Praktika rodo, kad sunkios, kritinės ligos – insultai, vėžiai – žmones užklumpa labai netikėtai, tarsi iš giedro dangaus.
„Nutikus nelaimei, apsidraudęs žmogus gauna išmoką, kuri jam leidžia spręsti iškilusią problemą. Turėdamas finansinę pagalbą, žmogus gali skirti visą dėmesį sau, savo gydymui – jam nebereikia sukti galvos dėl finansų“, – aiškina I. Žemlauskaitė.
„Juk gyvybės draudimą renkamės ne tam, kad neįvyktų nelaimė ar liga, o tam, kad draudimas garantuotų gyvenimo kokybę nelaimei įvykus. Tad jei žmogus per visą draudimo laikotarpį nepatyrė draudiminių įvykių ir negavo išmokos, vis tiek kaupia kapitalą savo ateičiai: didesniems tikslams, ateities svajonėms ar oresniam gyvenimui sulaukus pensinio amžiaus“, – tikina I. Žemlauskaitė.
Mitas nr. 2 – užklupus nelaimei, visada atsiras ištiesiančių pagalbos ranką
„Allianz Lietuva“ specialistė sako, jog visuomenėje šis mitas neretai prasilenkia su realybe.
„Pavyzdžiui, pernai „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, jog kas ketvirtas Lietuvos gyventojas turi finansinių įsipareigojimų, iš jų kas antras bijo netekti darbo, trečdalis bijo prarasti darbingumą. Vadinasi, neretas lietuvis, nutikus nelaimei – patyrus traumą, susirgus sunkia liga, praradus darbingumą – neturėtų pakankamai finansinių išteklių šias problemas spręsti savarankiškai. Natūralu – toks žmogus, ne tik tikėtųsi valstybės paramos (gydymuisi, reabilitacijai), bet ir finansinės artimųjų, bičiulių, gal net darbdavio paramos.
Tiesa ta, kad valstybė gali skirti gydymą ar reabilitaciją, tačiau ne visada to pakanka. Vis dėlto „Allianz Lietuva“ klientų patirtys rodo, jog, tarkime, patyrus insultą, susirgus pažengusių stadijų vėžiu, laiko gydymuisi ir reabilitacijai reikia daugiau, tad neturintiems gyvybės draudimo tenka primokėti iš savo kišenės, kartais ir ne vieną tūkstantį eurų.
Nemažai žmonių įsitikinę, kad jiems sunkiu metu finansiškai padės artimieji ar draugai. Tačiau tai yra labiau emocinė pagalba ir palaikymas, o kuomet kalba pasisuka apie pinigus, neretai tiesiog nėra iš kur jų paimti, ir žmogui tenka skolintis, kas tik dar labiau blogina ir taip sudėtingą jo finansinę situaciją“, – pasakoja I. Žemlauskaitė.
Mitas nr. 3 – kitos investavimo ir taupymo paslaugos atneša didesnį pelną
Dar vienas populiarus įsitikinimas visuomenėje – kitur investuojant galima tikėtis didesnio pelno per trumpesnį laiką. „Allianz Lietuva“ specialistė sako, jog taip teigiantieji paprasčiausiai nesupranta investicinio gyvybės draudimo esmės.
Svarbu suprasti, akcentuoja specialistė, kad investicinis gyvybės draudimas apjungia dvi paslaugas. Viena jų – gyvybės draudimas suteikiantis apsaugą mirties, nelaimingų nutikimų, sunkių ligų, neįgalumo, darbingumo praradimo atveju, kita – kapitalo kaupimas ir investavimas.
Draudimas suteikia galimybę būti ramiam dėl savo finansinės situacijos nelaimės atveju (pavyzdžiui, patyrę traumą – gausite išmoką) bei sukaupti kapitalo, (pavyzdžiui, senatvės pensijai, vaiko mokslams ar savarankiško gyvenimo pradžiai ir panašiai).
„Vertinant investicinio gyvybės draudimo investavimo rezultatus, reikia atsižvelgti, jog dalis įmokos tenka draudimo rizikoms padengti. Juk mokėdami už civilinės atsakomybės draudimą, nesitikime jų atgauti, suprantame, jog tokia draudimo kaina. Tad investicinį gyvybės draudimą nėra teisinga tiesiogiai lyginti su kitomis paslaugomis ar priemonėmis, kurios neturi draudimo dalies ir visa įmoka yra skiriama tik taupymui ir/arba investavimui (pvz:, investiciniai fondai, investavimas į akcijas ir pan.)“, – aiškina I. Žemlauskaitė.
Pasak jos, investavimas ir kapitalo kaupimas ateičiai per gyvybės draudimą labiausiai tinka tiems, kurie nori investuoti pinigus, kad šie nenuvertėtų, tačiau neturi investavimo žinių, nesupranta, kaip veikia finansų rinkos.
Mitas nr. 4 – gyvybės draudimas yra brangi paslauga
„Gyvybės draudimo be papildomų paslaugų įmoka mėnesiui įprastai siekia nuo keliasdešimties eurų, o įmokos augimas priklauso nuo kliento pasirenkamų papildomų paslaugų: traumų ar kritinių ligų apsaugos. Be to, pasvarstykime, kuris variantas geresnis – gydymuisi skirti savo atlyginimo dalį, skolinis iš artimųjų, ar tiesiog gauti draudimo išmoką, kuri leis nesukti galvos dėl finansinės situacijos ir skirti visas jėgas siekiant greičiau pasveikti? Štai viena „Allianz Lietuva“ klienčių, susirgusi kraujo sistemos vėžiu, gavo daugiau nei 30 tūkstančių eurų išmoką“, – akcentuoja I. Žemlauskaitė.
Žinoma, sudarius sutartį, po kurio laiko žmonių poreikiai gali keistis, ir tai yra normalu. Todėl „Allianz Lietuva“ sutarčių sąlygos – lanksčios: galima keisti draudimo apsaugas, įmokos dydį, laikinai stabdyti įmokų mokėjimą.
Asmeninis finansų konsultantas užtikrins, jog jūsų sutartis būtų „gyva“ ir atitiktų jūsų poreikius tuo momentu, būtų tobulinama ir keičiama susilaukus vaikų ar pasikeitus finansinei situacijai ar investavimo rizikos tolerancijai“, – pasakoja I. Žemlauskaitė.
Mitas nr. 5 – po manęs – nors ir tvanas
Galiausiai, kaip teigia pašnekovė, jei vis dar kyla abejonių, kodėl verta apsidrausti gyvybę, reikėtų pagalvoti ne tik apie save, bet ir apie savo artimuosius bei jų gerovę.
„Gana neatsakinga yra galvoti, kad „po manęs – nors ir tvanas“. Mirties, sunkios ligos, nelaimingo atsitikimo atveju finansinė situacija pasunkėja visiems. Pavyzdžiui, šeima netenka pagrindinio savo maitintojo, ji nebegali išmokėti paskolų, vykdyti kitų jiems paliktų finansinių įsipareigojimų. Yra ir tokių atvejų, kai žmogus suserga sunkia liga, tampa nedarbingas, netenka pajamų, iš kurių galėtų pragyventi, todėl tenka išparduoti turtą, prastėja visos šeimos gyvenimo kokybė.
Žinoma, yra žmonių, kurie neturi artimųjų, todėl galvoja, jog nutikus blogiausiam dėl to niekas nenukentės. Tačiau juk liga nėra lygi mirties nuosprendžiui. Pasitaiko, jog patyręs insultą žmogus lieka suparalyžiuotas, tuomet jam reikalinga slauga, gydymas, o tai kainuoja didelius pinigus. Tad iš tiesų baisiausia likti neįgaliam ir neturėti finansinės atramos, kuri leistų užsitikrinti geriausią įmanomą slaugą, priežiūrą“, – teigia „Allianz Lietuva“ atstovė.
„Allianz Lietuva“ priklauso vienai didžiausių turto valdymo ir draudimo rinkos lyderių pasaulyje „Allianz“ grupei, veikiančiai daugiau nei 70 pasaulio šalių.
„Allianz Lietuva“ per dešimtmetį savo gyvybės draudimo klientams nelaimės atveju išmokėjo daugiausiai rinkoje, 38,8 mln. eurų (Lietuvos bankas, 2013-01-01–2022-12-31). Išmokos „Allianz Lietuva“ gyvybės draudimo klientams nelaimės atveju nuo veiklos pradžios iš viso sudaro 52 mln. eurų („Allianz Lietuva“, 2022-12-31).