Siekiant paskatinti gyventojų domėjimąsi ir įsitraukimą rūpinantis mus supančia aplinka, jau trečius metus iš eilės organizuojamas žaidimas „EKO lenktynės“, kurį šiais metais atsisiuntė jau daugiau nei 20 tūkst. gamtai neabejingų šalies gyventojų. Pasak VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ vadovo Gintaro Varno, būtent gyventojų įsitraukimas ir sąmoningumas yra viena svarbiausių sąlygų, skatinančių Lietuvą sparčiau pereiti prie žiedinės ekonomikos.

Remiantis USAD duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas pernai grąžino apie 220 užstato pakuočių. Taigi, iš visų jų pagaminti lesyklėles ar vazonus būtų rimtas iššūkis. Masiškai grąžinti pakuotes ir atsiimti užstatą – daug lengviau ir paprasčiau.

„Kuo daugiau produkcijos gaminama iš antrinių žaliavų, tuo mažiau reikia pirminių – taip tausojami planetos ištekliai ir energija. Kartu išvengiama šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Tai – pagrindinės priežastys, kodėl Lietuvoje jau daugiau negu šešerius metus sakome „grąžinti verta“, – pasakoja G. Varnas.

Tapti pokyčio dalimi kviečia ir „EKO lenktynės“

Užstato sistema Lietuvoje veikia išties efektyviai – skaičiuojama, kad į taromatus grįžta apie 90 proc. pakuočių, o nuo užstato sistemos starto 2016-ųjų vasarį, grąžintų ir perdirbtų užstato pakuočių skaičius Lietuvoje šių metų birželio pabaigoje jau viršijo 3,7 milijardo.

Tačiau privalomas užstatas gėrimų pakuotes ne tik prikelia naujam gyvenimui. Įvedus pakuotės užstato sistemą, parkuose, paežerėse ir kitose žmonių lankomose gamtos vietose sumažėjo paliekamų šiukšlių.

„Ne veltui paskutinis visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad absoliuti dauguma (98 proc.) apklaustųjų mano, kad užstato sistema yra reikalinga. Žmonės mato pokyčius savo aplinkoje ir supranta, kad prie jų patys aktyviai prisideda“, – pastebi G. Varnas.

Daugiau sužinoti apie aplinkosaugą, žmogaus veiklos įtaką planetai, klimato kaitą ir tvarumą skatina ir trečius metus iš eilės rengiamos „EKO lenktynės“. Jų metu gyventojai kviečiami varžytis dėl 500 prizų, atsakant į klausimus apie ekologiją ir tvarumą. Verta paskubėti – nors lenktynės vyks iki liepos 22 dienos, kuo anksčiau užsiregistruosite, tuo daugiau galimybių vertingus prizus laimėti turėsite.

„EKO lenktynės“ tapo socialiniu reiškiniu, bendruomene, kurios nariai nori žinoti daugiau, laimėti prizų ir turiningai leisti laiką. Žaidimo programėlę nemokamai iš „Google Play“ ir „App Store“ parduotuvių šiemet atsisiuntė beveik 26 tūkst. žmonių, o kasdien aktyviai žaidžia apie 9 tūkst. žaidėjų“, – pasakoja G. Varnas.

Jis džiaugiasi, kad 2021-aisiais vykusiame didžiausiame Europos komunikacijos apdovanojimų konkurse „European Excellence Awards 2021“ šis virtualių lenktynių projektas buvo pripažintas geriausia komunikacijos kampanija Baltijos šalyse.

Tačiau, pasak G. Varno, svarbiausias „EKO lenktynių“ tikslas yra ne titulai, o siekis pakeisti žmonių elgesį ir suformuoti aiškesnį supratimą, kad užstato sistema grindžiama ne finansine nauda, o daug didesnėmis ir svarbesnėmis aplinkosauginėmis priežastimis.

„Kuo daugiau žinių turime, tuo geriau galime suprasti kasdienės savo veiklos bei įpročių įtaką aplinkai ir klimato kaitai. Tuomet galime sąmoningai keisti savo elgesį, gyventi tvariau. Esame įsitikinę, kad žinios ir įsitraukimas yra pokyčių pagrindas. O „EKO lenktynių“ rezultatai rodo, kad įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojai yra linkę įsitraukti ir domėtis“, – sako G. Varnas.

O sudalyvavus „EKO lenktynėse“, tvarias idėjas galima įgyvendinti praktiškai: jeigu namuose vietą užima vos vienas ar keli tušti buteliai, jie gali tapti unikaliais gaminiais. Žinoma, užsilikusią tarą visuomet verta grąžinti, tačiau jei galvojate išmesti – geriau panaudokite praktiškai. Štai 11 idėjų, kaip antram gyvenimui prikelti plastiko butelį ar skardinę.

1. Vazonėliai gėlėms sodinti

Foto: Shutterstock

Vienas paprasčiausių ir kūrybiškiausių būdų panaudoti plastiko butelius ir skardines – į juos pasodinti gėles.

2. Svogūnų laiškų daigykla

Foto: Shutterstock

Svogūnų laiškams auginti įprastai naudojate stiklines? Viename horizontaliai apverstame plastiko butelyje svogūnų tilps kur kas daugiau.

3. Indas spagečiams laikyti

Foto: Shutterstock

Spagečiai iki šiol netilpo į jokį turimą daugkartinį indą? Laikykite juos plastiko butelyje!

4. Lysvė uogoms auginti

Foto: Shutterstock

Ypatingai tinka auginti braškes ar žemuoges vasaros metu.

5. Paukščių lesykla

Foto: Shutterstock

Jeigu turite užsilikusį dar didesnės talpos plastiko butelį (2 litrų ir daugiau), jis gali tapti puikia paukščių lesykla. Svarbiausia išpjaustant nepalikti aštrių kampų.

6. Vaza gėlėms merkti

Foto: Shutterstock

Apverskite butelį kamšteliu žemyn ir karštais klijais kamštelį pritvirtinkite prie stabilaus pagrindo. Šiek tiek blizgučių ar dažų – ir turite vazelę lauko gėlėms pamerkti.

7. Peilių stovas

Foto: Shutterstock

Laikyti aštrius peilius stalčiuje gali būti nesaugu, ypatingai, jeigu namuose yra mažų vaikų. Plastiko butelis gali praktiškai pasitarnauti kaip peilių stovas – tereikia jį užpildyti sunkiais biriais produktais, pavyzdžiui, grūdais. Laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje.

8. Dėžutė smulkiems daiktams laikyti

Foto: Shutterstock

Plastiko butelis gali pasitarnauti kaip penalas, kosmetinė ar dėžutė bet kokiems smulkiems daiktams, pavyzdžiui, siuvimo reikmenims, laikyti. Papildomai prireiks tik karštų klijų ir užtrauktuko.

9. Taupyklė

Foto: Shutterstock


Foto: Shutterstock

Mokykite mažuosius iš karto dviejų svarbių dalykų: finansinio raštingumo ir tvarumo. Jums prireiks tik plastiko butelio, adatos, siūlo ir virtuvės šluostės.

10. Laivelis

Foto: Shutterstock

Dar vienas kūrybiškas būdas mažiesiems papasakoti apie gamtos tausojimo ir planetos saugojimo svarbą. Tegul šiuo laiveliu bus plukdomi piratai ir kiti vaikų mėgstamiausi herojai.

11. Šventinės dekoracijos

Foto: Shutterstock

Kalėdoms, krikštynoms ir visoms kitoms svarbiausioms šeimos šventėms iš plastiko butelių gali atgimti angelai.