Kokius pokyčius pastebite mokymo sistemoje per pastaruosius 10 metų?

Per lėtus. Pasigendu aiškios ir ambicingos švietimo strategijos. Dabar yra kaip tik tas metas, kuomet būtina imtis pokyčių – skirti pakankamai investicijų mokytojų kompetencijai bei motyvavimui didinti, tobulinti mokymosi procesą technologine prasme. Jei to nedarysime, rizikuojame stipriai atsilikti.

Švietimo sistemai turime skirti kur kas daugiau dėmesio. Pavyzdžiui, naujasis Estijos prezidentas iškėlė labai ambicingą tikslą – pasiekti, kad Estijos švietimo sistema būtų geriausia pasaulyje. Ar tai pavyks, niekas nežino, bet aiškus tikslas ir nuolatinis šio klausimo kėlimas visais valdymo lygiais valstybėje bei ambicinga kryptis neabejotinai duos begalę teigiamų pokyčių. Kažko panašaus norėtųsi ir Lietuvos švietimo sistemoje.

Pastaruoju metu neretai tenka girdėti terminą „Ateities klasė“ – kas tai yra jūsų supratimu?

Ateities klasė visų pirma yra skaitmeninė klasė. Švietimas jau ne vienerius metus, nors ir sunkiai, tačiau diegia informacines technologijas, kurios keičia ir išplečia mokymo ir mokymosi galimybes. Technologijos jau seniai tapo mūsų kasdienio gyvenimo pagrindu, tad ir mokymosi srityje jos yra neišvengiama būtinybė.

Laikai kinta ir standartinių mokymosi metodų nebepakanka. Norint, kad mokiniai geriau įsisavintų informaciją, pasiektų aukštesnius rezultatus, būtina galvoti apie tai, kaip juos sudominti, įtraukti į mokymosi procesą. Be to, ateities klasė yra keičianti mokymo ir mąstymo būdą bei ugdanti mokytojų ir mokinių kūrybiškumą. Nors mokymo ir mokymosi turinys išlieka daugmaž nekintantis, tačiau būdai ir priemonės kaip tai įgyvendinti kinta. Tam turime pasitelkti naujausią ir pažangiausią techniką, nepamirštant tvaraus ir darnaus vystymosi keliamų standartų. Jei mokiniai nebus nuo mažens pratinami naudoti tvarias technologijas ir tvarius produktus, užaugę jie neturės įpročio, supratimo ir pavyzdžio, atsinešto iš mažens.

Foto: Organizatorių nuotr.

Paminėjote poreikį sudominti ir įtraukti vaikus į mokymosi procesą. Išmaniosios technologijos – tiesiausias kelias šio tikslo link?

Mokymasis – sunkus darbas, kurį naujausios technologijos gali palengvinti ir paversti bent šiek tiek įdomesniu. Šaunu, kad vis daugiau mokyklų keičia požiūrį, tarp mokytojų ir mokinių atsiranda dialogas. Šiuolaikinių technologijų dėka mokytojai turi galimybę prisitaikyti prie mokinių poreikių, inovatyviau, o tuo pačiu ir įdomiau dalintis medžiaga bei turiniu, taip paskatinant mokinių iniciatyvumą, įsitraukimą į mokymosi procesą.

Mokyklose neturi likti pasiskirstymo į dvi komandas – mokytojai ir mokiniai. Tai yra viena komanda su tuo pačiu tikslu – siekti žinių.

Apie kokias išmaniąsias technologijas turėtume kalbėti?

Klasika nemari, tad be abejonės pradėti reikėtų nuo senų gerų dalykų – patogiam mokymuisi pritaikytos interaktyvios lentos. Šiai dienai turime įvairių išmanių sprendimų – interaktyvius ekranus, projektorius. Pastarieji, susieti su interaktyvia lenta – bene efektyviausias ir ekonomiškai naudingiausias pasirinkimas. Žodžiu pasakyta ir vaizdu papildyta mintis padidina tikimybę geriau įsiminti informaciją, tad šiuo atveju svarbus ne tik pats technologinis sprendimas, bet ir jo kokybė. Standartinėje 6 metrų ilgio klasėje turėtų būti naudojama bent jau 100 colių dydžio lenta. Tai ne tik tausoja vaikų akis, tačiau leidžia įtraukti ir galiniuose klasės suoluose sėdinčius mokinius.

Foto: Organizatorių nuotr.

Kalbant apie subalansuotą ateities klasės technologinį sprendimą, būtinos video kameros, kurių dėka klasėje nesantys mokiniai gali sėkmingai dalyvauti pamokose. Žinoma, kalbame ne apie tradicinius webcam sprendimus, o apie aukštos kokybės vaizdą. Visaverčiam darbui būtinas ir papildomas ekranas ar projektorius klasės gale, kurio dėka mokytojas gali dirbti komfortiškai, kokybiška audio sistema.

Naujausi programiniai sprendimai leidžia mokytis ir mokyti ne tik įprastiniu kontaktiniu būdu, bet ir nuotoliniu ar hibridiniu, kuomet dalis mokinių yra klasėje, o dalis – namuose. Tačiau labai svarbu ir tai, kad visa ši įranga būtų naudojama kompleksiškai, sukuriant vientisą išmaniąją mokymosi sistemą.

Vaikai imlūs naujovėms, o kaip paskatinti mokytojus į mokymosi sistemą integruoti technologijas bei išnaudoti jų privalumus?

Džiugu, kad turime išties nemažai iniciatyvių mokytojų, kurie aktyviai naudojasi technologijomis, vis tik unifikuoto standarto, kas yra ateities klasė, vis dar neturime. Technologijų naudojimas švietime yra bendras mokinių, mokytojų, mokyklos vadovų, tėvų ir apskritai visos visuomenės reikalas, tad visi turėtume būti suinteresuoti padėti mokytojams prisijaukinti išmaniąsias technologijas.

Šioje vietoje vėl grįžtame prie pradžios – investicijų į švietimą, skatinimo suprasti, kokią naudą iš to gauna tiek mokytojai, tiek mokiniai.

Ar Lietuvoje jau turime „Ateities mokyklų“ pavyzdžių?

Nenoriu sakyti, kad tokių mokyklų apskritai nėra, bet teigiamų pavyzdžių daug neturime. Galime matyti pirmąsias ateities mokyklos užuomazgas, tačiau dažnu atveju, matyt, susiduriama su paprasčiausiu lėšų trūkumu, neleidžiančiu priimti reikiamų sprendimų.

Ateities mokykla – tai tokia mokykla, kur pamokos vyksta dialogo būdu, mokiniams ir mokytojams bendradarbiaujant, pasitelkiant bendrystės erdves. Tokios erdvės skatina darbą grupėse, naudojant interaktyvius ir pažangius sprendimus. Ypatingai svarbu ateities mokykloje turėti interaktyvią platformą, kurioje kuriamos pamokos, užduotys, keičiamasi informacija su mokiniais ir tėvais.

Manau, kad prie šio standarto šiai dienai labiau priartėjusios privačios mokyklos. Čia įprastai yra mažesnės klasės, įdiegta modernesnė mokymuisi skirta įranga, efektyviau išnaudojamos turimos inovacijos, kuriant įsitraukimą skatinantį, mokiniams patrauklesnį ir labiau motyvuojantį turinį.

Jei pasižvalgytume Europoje, įžvelgtume labai panašias tendencijas. Visi supranta technologijų teikiamą naudą mokymosi procese, siekia tobulinti ir modernizuoti mokyklų įrangą, tačiau skiriasi investicijų dydžiai ir pokyčių greičiai.

Sektinu pavyzdžiu galėtų būti mano jau minėta Estija, kurios švietimo sistema laikoma viena geriausių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Ten kiekvienais metais skiriamas biudžetas skaitmenizacijai, tinkamiems įrankiams – interaktyviems sprendimams, kompiuteriams, planšetėms. Estai stengiasi tolygiai investuoti į visas – tiek mažesnes, tiek didesnes – mokyklas. Kokybiška švietimo sistema yra valstybinis jų prioritetas, tad to iš jų tikrai galėtume pasimokyti.