Kokių kompetencijų ir įgūdžių šiandien turi suteikti universitetas, kad jį baigę absolventai galėtų nuolatos mokytis ir sėkmingai veikti sparčiai kintančioje technologinėje bei socialinėje aplinkoje?
Apie tai, kaip keičiasi mokslas ir mokymasis, kokius iššūkius tenka įveikti tiek aukštosioms mokykloms, tiek besirenkantiems studijas, kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto mokslo prorektore prof. dr. Julija Kiršiene.
– Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) yra vienintelis Lietuvoje, kuriame vadovaujamasi artes liberales filosofija. Gal galite plačiau papasakoti, ką tai reiškia, ir ar toks požiūris vis dar išlieka aktualus šiandien?
– Artes liberales yra išskirtinis universiteto, kurį pati baigiau, bruožas. Tai apima ne tik tai, kas dėstoma ar kokie tyrimai atliekami, bet reiškia ir tam tikrą vidinę mokslo įstaigos kultūrą.
Šį savo teiginį studentams visuomet iliustruoju demonstruodama vieną vaizdo įrašą, kuriame profesionalūs muzikantai violončelėmis groja klasikinį kūrinį, paskui įsijautę pereina į roko muziką. Grodami labai skirtingus žanrus, jie tai daro labai virtuoziškai, kartu kvestionuoja išankstinius įsivaizdavimus, tačiau tai darydami vis tiek išlieka savo srities profesionalai.
Tai tik viena iš iliustracijų apie tai, ko mes siekiame savo universitete: norime, kad žmogus turėtų menininko požiūrį į bet kurią profesiją, t. y. nebijotų kelti klausimų, kvestionuoti nusistovėjusių taisyklių, ieškoti naujų požiūrio kampų, kartu tikėdamas tuo, ką daro.
Šiandien nepakanka studijuoti tik savo dalyką ir tapti savo srities profesionalu – svarbu išsiugdyti gebėjimą pamatyti pasaulį ar situacijas daug plačiau. Todėl VDU itin puoselėjamos tokios vertybės, kaip demokratiškumas, kolegiškumas, įtraukumas, atvirumas, įvairovė, net kuklumas. Kuklumas moksle reiškia, jog nesi arogantiškas tame, ką darai, esi atviras kvestionavimui, nuomonės pakeitimui. Tai artes liberales kultūros dalis, kuri atsispindi ir moksle, ir studijose, ir bendravime.
Kalbant apie turinį, VDU pasižymi tarpdiscipliniškumu. Esu teisininkė, dėstau šiame universitete teisę ir galiu drąsiai teigti, jog teisės studijos VDU skiriasi nuo teisės studijų kitur. Baigę VDU jūs galite būti ne tik savo srities amatininkai, bet ir savo srities menininkai.
– Gal galite priminti aplinkybes, kodėl VDU pasirinko artes liberales filosofiją? Kada ši mokymosi filosofija atėjo į Lietuvą?
– Artes liberales koncepcija į Lietuvą atėjo su sugrįžusia diaspora, kuri daug prisidėjo atkuriant VDU. Išeiviai iš JAV ir atnešė artes liberales idėją, kuri šiuo metu yra adaptuota prie lietuviškos ir europietiškos realybės. Šis mokymosi modelis labiau paplitęs anglosaksiškoje kultūroje, nors jo ištakų yra ir Senovės Graikijoje. Prisiminkime septynis laisvuosius menus, kurių išmanymas Antikoje ir apibrėžė išsilavinimą: gramatika, retorika, aritmetika, dialektika, geometrija, muzika, astronomija.
Europoje artes liberales ne itin paplito, nes čia valstybės daug labiau kišasi į švietimo sistemą nei JAV ar JK. Taip yra ir Lietuvoje. Todėl mūsų universitetas turi prisitaikyti prie labai detalaus reguliavimo. Tai mums trukdo, daug ką darytume kitaip, tą modelį dar labiau plėstume ir pritaikytume.
Artes liberales efektyvumą bene geriausiai iliustravo trijų universitetų, kuriuose buvo labai skirtingos kultūros, susijungimas. Su VDU susijungė Aleksandro Stulginskio universitetas (dabar – VDU Žemės ūkio akademija), Lietuvos edukologijos universitetas (dabar – VDU Švietimo akademija). Tai buvo beprecedentis atvejis Lietuvoje, kuomet jungėsi net trys labai skirtingi universitetai. Ir būtent artes liberales filosofija, paremta tolerancija, atvirumu, įsiklausymu į kitą, mums labai padėjo suartėti, įsiklausyti vieniems į kitus ir perimti stipriąsias vieni kitų puses.
Patirtis rodo, kad universitetų jungimosi atveju labai dažnai yra prarandamas akademinis potencialas, tačiau šiuo atveju įvyko labai gera sinergija. Tai rodo ir rezultatai. Būtų teisinga teigti, kad susijungęs Vytauto Didžiojo universitetas per pastaruosius kelerius metus padarė didžiausią proveržį tarp Lietuvos universitetų moksle ir studijose: kartu su partneriais sukūrė Europos universitetų aljansą „Transform4Europe“, kelis kartus padidino aktyvumą ir laimėjimus nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslo projektuose, tačiau svarbiausia – nepaisant COVID, demografinės, karo, energetikos ir kitų krizių bei iššūkių – žymiai augo universiteto žmonių atlyginimai bei pasitenkinimas darbu.
– Užsiminėte, kad be artes liberales, VDU labai svarbus ir tarpdiscipliniškumas. Kaip praktikoje pasireiškia toks universiteto požiūris į studijas?
– Pavyzdžiui, VDU Teisės fakultetas išsiskiria tarpdiscipliniškumu, tai mūsų stiprioji pusė. Teisės studijose orientuojamės ne tik į baudžiamosios ar civilinės teisės išmanymą, bet ir į energetikos, technologijų, švietimo teisę.
Tarpdiscipliniškumas būtinas ir vykdant projektus. VDU pradeda koordinuoti 2 didelius tarptautinius, tarpdisciplininius „Europos horizonto“ laimėtus projektus – „Forest 4.0“ Ekscelencijos centro steigimo projektą ir DIACOMET – komunikacijos etikos ir atskaitomybės vystymo žiniasklaidoje projektą, kurio partneris yra DELFI.
Pirmieji Lietuvoje pradėjome įgyvendinti „Teaming fo Excellence“ priemonės „Horizonto“ projektą „Forest 4.0“, kuriuo analizuojame, kaip daiktų internetas gali pakeisti visą miškininkystės praktiką. Galbūt ateityje matuosime kiekvieno medžio sunaudojamą CO2 kiekį ir, siekdami sumažinti jo kiekį ore, galėsime apskaičiuoti kvotas įmonėms, rengti joms patarimus, kaip sumažinti tų dujų išmetimą.
Beje, „Forest 4.0“ vykdomas kartu su pažangiais partneriais – Linneaus universitetu (Švedija), Kauno technologijos universitetu (KTU) bei kitomis Lietuvos ir Švedijos įmonėmis, kurios kartu skatins inovatyvius, duomenimis pagrįstus miškininkystės valdymo sprendimus visoje vertės grandinėje: nuo miško išteklių valdymo iki galutinio produkto patekimo į rinką.
Dar vienas svarbus ir aktualus darbas – DIGIRES komunikacijos projektas, kuriuo siekiama parodyti, kaip galima atpažinti dezinformaciją bei didinti Lietuvos visuomenės skaitmeninį atsparumą internete. Jame dalyvauja ir DELFI portalas, kuris kartu su VDU tyrėjais ir rengė šį projektą. Čia pasitelkiamas dirbtinis intelektas ir sukurtas atviros prieigos tekstynas bei specializuotas duomenų rinkinys dezinformacijai lietuvių kalba tirti. Dabar lietuviškai suprantantį DI naudoja ir Seimas, ir teismai, ir policija.
Tokie dideli projektai visuomet vykdomi su partneriais. Skirtingų institucijų darbas efektyvinamas būtent remiantis tarpdiscipliniškumu. Manau, kad ir ateityje mokslo proveržis bus ten, kur susiliečia skirtingų disciplinų ribos.
– Stebint kitus universitetus matoma, kad iš programų dingsta tokios disciplinos, kaip retorika, filosofija, teisės filosofija, jos tampa pasirenkamos, privalomi lieka sausi disciplinos dalykai. Tiek jauni žmonės, tiek kai kurie darbdaviai vis mažiau vertina universitetinį išsilavinimą, vis svarbesnės tampa praktinės žinios, kurių galima įgyti kad ir klausantis paskaitų per „Youtube“ ar atliekant įmonėse praktiką. Kaip VDU reaguoja į šias realijas?
– Mes suprantame, kad valstybės požiūris vis dar orientuotas į masiškumą, švietimo sistema įsivaizduojama kaip didelis fabrikas, su didelėmis grupėmis, kur štampuojami tam tikri produktai. Bet fabriko arba konvejerio konceptas yra kokio šimtmečio senumo ir mūsų požiūriu jis labai pasenęs, neatitinka realybės, nes pasaulis nuėjo į visai kitas paradigmas. Pramonė 4.0, visuomenė 5.0, o švietimas vis dar pramonės 2.0 paradigmoje, tarsi mes tebegyventume fabrikų visuomenėje. Bet juk viskas pasikeitė. Dabar pasaulis orientuojasi į labiau personalizuotą, tikslinę gamybą, į mokymąsi visą gyvenimą. Į tokį modelį orientuojasi ir VDU.
Žinių, informacijos pasiūla per įvairias platformas šiandien itin didelė, naudinga. Netgi gali atrodyti, jog išmoksi daug greičiau ir paprasčiau nei lankydamas universitetą. Universitetas turi prisitaikyti ir prie šių iššūkių. Būtent artes liberales modelis yra labai tinkamas šiai realybei. Kiekvienas studentas gauna individualizuotą studijų paketą. Yra bendrieji, aktualūs dalykai, tačiau studentai iš skirtingų mokslo sričių gali rinktis, kas jiems įdomu, pavyzdžiui, privaloma pasirinkti kokią nors menų, humanitarinę, tiksliųjų mokslų discipliną.
Taip siekiame parodyti studentams pasaulį plačiau. Nes žmogus rengiamas ne tik specialybei, bet ir gyvenimui. Tai artes liberales lavinimo esmė. Bet kurios specialybės studentas gali universitete išmokti užsienio kalbų, kitokių dalykų. Nes mūsų tikslas – ne suteikti išsilavinimą, bet išmokyti mokytis.
Pagal Pasaulio ekonomikos forumo sudaromą dešimties svarbiausių gebėjimų sąrašą, kuris skelbiamas kiekvienais metais, matome, jog šiuo metu yra svarbu orientuotis į gebėjimus mokytis visą gyvenimą, taip pat ugdyti emocinio, socialinio intelekto žinias ir nuolat atnaujinti savo profesines žinias.
Universitetas taip pat yra vieta, kur žmogus suranda profesinius tinklus, susipažįsta su žmonėmis, su kuriais jį sies profesija, kurie bus svarbūs jo profesiniame gyvenime. Taip, sėdint namuose galima prisijungti prie įvairių profesorių paskaitų, tačiau neįmanoma sutikti auditorijos, kuri yra ne mažiau svarbi nei dėstomas turinys. Galbūt šalia sėdintis grupiokas bus būsimasis darbų partneris.
– Dar viena aktualija ir iššūkis – dirbtinis intelektas. Kaip jis veikia mokymo ir mokymosi procesus?
– DI yra realybė, nuo kurios nepabėgsime. Pati gana aktyviai naudoju „ChatGPT“, jis padeda kurti testus, užduotis, recenzijas. Ir tai nuostabus pagalbininkas. Beje, yra ir kitų DI.
Manau, dėstytojams ir mokytojams tai puikus įrankis, kaip ir moksleiviams bei studentams. Mes turime juos mokyti dirbti su šiuo įrankiu. Tai reiškia, kad reikia išmanyti dar daugiau dalykų vien tam, kad gebėtum taisyklingai suformuluoti klausimą.
Todėl išsilavinimo kokybė turi būti dar geresnė. Juk jei nesupranti temos, tai negebėsi suformuoti klausimo ir įvertinti atsiųsto atsakymo. Šios inovacijos tik pakelia kartelę, kiek daug turi išmanyti, kad šie įrankiai taptų geru pagalbininku, o ne klaidintų.
Ir su kolegomis, ir su studentais diskutuojame apie tai: kaip atpažinti, ar darbas atliktas savarankiškai, ar padedant DI. Laukia įdomūs laikai, stebėsime, kaip technologijos vystysis toliau, tačiau tikrai nebus taip, kad nereiks mokytis.