Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas ir JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugos“) judumo ekspertas Edgaras Stankevičius pasakoja, dėl kokių priežasčių dažniausiai įvyksta nelaimės keliuose ir pataria, kaip jų išvengti.
Kelių eismo taisyklių išmanymas – būtinas socialinis įgūdis
„Didelė problema, kad dviračiai ir paspirtukai į mūsų eismą atėjo labai staigiai ir masiškai. Dar iki kovido dviračiai, kaip transporto priemonė, Lietuvoje nebuvo labai populiarūs, jais buvo važinėjama sportuojant ar pramogaujant“, – apie pokyčius didžiųjų miestų gatvėse kalba A. Pakėnas.
Jis atkreipia dėmesį, jog kartu su nuomojamais dviračiais ir paspirtukais atsirado didelė eismo dalyvių grupė, kurios dauguma narių nežino kelių eismo taisyklių.
„Eina žmogus gatve ir nusprendžia: „Ai, pavažiuosiu“. Ir ima dviratį ar paspirtuką, nors eismo taisyklių nežino. Taip pat nėra jokios kontrolės ir reikalavimų tiems eismo dalyviams, eismas vyksta kaip vyksta“, – apie realybę miestų gatvėse kalba vairavimo instruktorius.
„Paklauskit bet kurio pėsčiojo apie kelių eismo taisykles. Tikėtina, sulauksite atsakymo, kad jas turi gerai žinoti automobilių vairuotojai. Bet pėstieji irgi yra eismo dalyviai, tik kitos kategorijos.
Dviratininkai ir paspirtukų vairuotojai – dar kita eismo dalyvių kategorija. Atkreipkite dėmesį, jie teisiškai taip ir vadinasi – vairuotojai. Ir visi eismo dalyviai turi vadovautis kelių eismo taisyklėmis“, – pabrėžia A. Pakėnas ir apgailestauja, kad tokio supratimo ir sąmoningumo daugeliui dar labai trūksta.
„Nemanau, kad dabar visi turi registruotis į vairavimo mokyklas. Reikėtų, kad Kelių eismo taisyklių (KET) išmanymas būtų visuotinis. Juk mes turime įvairių elementarių, tačiau labai svarbių socialinių įgūdžių: naudojamės internetu, einame apsipirkti. Sunkiai įsivaizduojamas visavertis gyvenimas, jei nemoki dalyvauti eisme vienokia ar kitokia forma. Tai įgūdis, būtinas mūsų socialumui“, – aiškina specialistas.
Nelaimių galima išvengti
Judumo ekspertas E. Stankevičius sutinka, jog kelių eismo taisyklių išmanymas – pagrindinė saugumo gatvėse sąlyga: „Viena dažniausių eismo įvykių, į kuriuos patenka dviratininkai, priežasčių – vaikai nežino arba nepaiso KET.“
Jis primena, jog pagal KET važiuoti gatve dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų vaikams, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų vaikams. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti gatve dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų vaikams.
„Žinoma, nelaimių priežastys gali būti ir kitos: tamsus paros metas, prastos oro sąlygos ir matomumas, vairuotojo reakcijos laikas“, – vardija E. Stankevičius ir primena, jog ypač svarbu dviratininkui būti matomam, turėti veikiančius žibintus arba dėvėti ryškiaspalvę liemenę.
„Važiuojant dviračiu reikėtų nepamiršti vairuoti atsargiai, stebėti ne tik kitus eismo dalyvius, bet ir gatvės dangą, kur pavojų gali sukelti netikėta kliūtis, duobė, dangtis ar tiesiog šlapia danga“, – primena pašnekovas.
Ką svarbu žinoti kertant sankryžas?
Abu pašnekovai sutartinai sako, jog dviračių ir paspirtukų vairuotojai turi būti itin dėmesingi ir vadovautis kelių eismo taisyklėmis sankryžose ir perėjose.
„Kelių eismo taisyklės nėra tokios elementarios ir paprastos, kaip daug kas mano. Ne visada pirmumo teisę turi dviratis ar paspirtukas, kartais ją turi automobilis. Daugelis vairuotojų to nežino, – pastebi A. Pakėnas. – Ne kartą ir pats esu atsidūręs situacijose, kai vairuodamas automobilį stebėjau pralekiantį dviračio ar paspirtuko vairuotoją. Ir dar būna nelaimingas, nepatenkintas, kad per vėlai į jį sureagavau, nors konkrečioje vietoje jis turėtų praleisti automobilio vairuotoją“, – apie pavojingai manevruojančius eismo dalyvius pasakoja pašnekovas.
Ir primena, jog jei dviratininkas kerta važiuojamąją dalį, jis privalo praleisti automobilį; jeigu vairuotojas suka į dešinę arba į kairę, tai jis turi praleisti dviratį ar paspirtuką, kuris važiuoja tiesiai.
„Jei suku į dešinę, dviratis ar paspirtukas gali važiuoti, aš jį privalau praleisti, bet jei, pavyzdžiui, važiuoju Vilniuje Upės gatve, o ten daug perėjų, kur pažymėti dviračių takai, tai ten dviratininkas turi praleisti automobilį“, – vardija instruktorius.
Ir įvardija dar vieną dažną dviračių ir paspirtukų vairuotojų daroma klaidą: „Jie neskiria perėjų, kurios yra kartu su dviračių takais, ir kurios be. Yra perėjos, oficialiai vadinamos „zebrais“; tai nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos.
Kur šalia pažymėtas dviračių takas, ten automobilio vairuotojas pėsčiąjį privalo praleisti, tačiau dviratininkas turi praleisti vairuotoją. Jei šis nuliptų nuo dviračio, vairuotojas jau privalėtų jį praleisti. Taigi, važiuojantis dviračiu ar paspirtuku praleidžia automobilį, jei nulipa ir vedasi transporto priemonę – jį praleidžia automobilio vairuotojas.“
Pavojingos situacijos kartojasi, taisyklių vis dar nėra
A.Pakėnas atkreipia dėmesį į dar vieną opią problemą: „Kai kurie reiškiniai nėra detaliai aprašyti KET, nes nebuvo problemos ar klausimo, pavyzdžiui, ar galima paspirtukais ir dviračiais važinėti aikštėse, parkuose. Akivaizdu, kad dabar turi būti apibrėžti panašūs dalykai.“
Jis sako, jog tik dabar pasigirsta raginimai į KET įvesti mikrojudumo priemonių sąvoką ir numatytas atskiras KET skyrius jų specifiniam važiavimui.
„Gal bus atskirtos transporto priemonės – dviračiai ir paspirtukai. Šiandien paspirtukai priskirti prie motorinių dviračių ir jie turi vadovautis KET, kurios galioja dviratininkams“, – sako vairavimo instruktorius.
Nors kai kuriuose Europos miestuose pasigirsta svarstymai drausti paspirtukų eismą, A. Pakėnas mano, jog žymiai prasmingiau ne svarstyti draudimus, bet prieš išleidžiant naujas transporto priemones į gatves, jau turėti sukurtas joms skirtas taisykles. Jei jų nėra, būtina tai padaryti kuo greičiau.
„Jau kelis metus žmonės keliuose žalojasi, laužosi kaulus, išsimuša dantis, vaikai žalojami, kai tėvai po du su jais važiuoja. O aš jau trejus metus girdžiu trypčiojimą „reikia kažką daryti“. Kodėl per tris savaites ar tris mėnesius nebuvo galima parengti naujo dokumento, negaliu suprasti“, – stebisi vairavimo instruktorius.
Saugu ten, kur sutvarkyta infrastruktūra
Judumo ekspertas E. Stankevičius pataria visiems dviračių ir paspirtukų vairuotojams bei tėvams įsisąmoninti, jog dauguma eismo įvykių mieste įvyksta ten, kur dideli eismo dalyvių srautai, vietose, kur kertasi jų judėjimo trajektorijos, – dažniausiai tai sankryžos, sankirtos, nuokalnės.
Jis sako, jog saugiausia dviračiu ar paspirtuku judėti ten, kur yra tinkama infrastruktūra, įrengti dviračių takai, kurie skirti judėti būtent šiomis transporto priemonėmis atskirai nuo kitų eismo dalyvių.
„Kokybiškos raudonos asfalto dangos dviračių takas tapo Vilniaus miesto neatskiriama vizitine kortele, žino kiekvienas, kad tai dviračių ir paspirtukų eismui skirta infrastruktūra, todėl ir kviečiama ja naudotis“, – saugiai pradėti vasarą kviečia pašnekovas.
Jis primena, kad Vilniuje įrengta jau daugiau kaip 144 km kokybiško dviračių takų tinklo. Vilniaus dviračių takų žemėlapis – čia.
Patarimai tėvams, kad vaiko kelionė dviračiu ar paspirtuku būtų saugi
- Visų pirma tėvai turėtų užtikrinti, kad vaiko transporto priemonė būtų tvarkinga, turėtų reikalingus žibintus priekyje ir gale arba vaikas segėtų ryškiaspalvę liemenę.
- Užtikrinti, kad vaikas turėtų ir segėtų šalmą (privalomas iki 18 metų).
- Užtikrinti, kad jaunesnis kaip 14 m. vaikas nevažinėtų gatve vienas.
- Edukuoti ir aiškinti, šviesti šia tema. Dalyvaujant eisme rodyti teigiamą pavyzdį.
- Išmokyti, kad dalyvaudamas eisme, vaikas būtų atidus, neskubėtų, saugotų savo ir kitų gyvybę.
- Teikti pirmenybę maršrutui, kuris turi dviračiams skirtą infrastruktūrą – dviračių taką, juostą.
- Važiuojant nauju maršrutu neskubėti, stebėti aplinką, sulėtinti prieš susikirtimo vietas, įsitikinti, kad kitos transporto priemonės ar eismo dalyviai praleidžia.