Į kvietimą dalyvauti LR Aplinkos ministerijos bei Aplinkos projektų valdymo agentūros inicijuotose akcijose atsiliepė 20 šalies savivaldybių, kurios švarino savo gimtųjų upių krantus.

Nemunas, Neris, Šventoji, Šešupė, Nevėžis, Minija, Žeimena, Jūros upė, Krašuona, Babrungas, Šalčia, Laukupė, Lėvuo – visos jos šią vasarą pasitinka švaresnės.

„Keisti dabartinį pasaulį reikia pradėti nuo savęs. Rytdienos pasaulį reikia keisti nuo savo vaikų,“ – sako jonaviškė Raminta Vasiljevienė, kartu su vienuolikamete dukra Vanesa atėjusi į akciją.

Jai pritaria Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir prisimena savo mokyklos suolą: „Kai aš ėjau į mokyklą, man sakė, kad ateity nebegalėsime išeiti į lauką dėl kenksmingų saulės spindulių prasivėrus ozono skylei. Tuomet atrodė, kad tai – nesuvokiamai toli, dabar atrodo, kad tai – už akimirksnio. O ką turim? Turim netgi susitraukusią ozono skylę. Ir tai iš esmės – edukacijos ir pasaulinių pastangų sėkmė. Mums mokykloje niekas nekalbėjo apie klimato kaitą ar ekologiją, buvo tik užuomazgos. Dabar gi – tai viena neatsiejamų švietimo temų. Žinoma, vien kalbėti nepakanka. Reikia daryti, čia ir dabar. Taip rodant pavyzdį kitiems,“ – sako ministras.

Ir tuo pačiu priduria: „Aplinkosaugos problemos – daug globalesnės nei mums gali atrodyti užsidarius savo išpuoselėtame kieme. Net trečdalis visų Europos Sąjungos teisės aktų – apie aplinkosaugą. Nei upių, nei oro tarša nepažįsta valstybių sienų, todėl sprendimai turi būti tarptautiniai. Taip, mums gyvenantiems Lietuvoje – tai suprasti sudėtinga, nes mes turime itin turtingą ekosistemą, gamtos išteklius ir vis dar pakankamai gerą klimatą, tačiau mokslininkų prognozės įspėja, kad jau 2030 metais 1 mlrd. 200 mln. žmonių gyvens netinkamose gyventi sąlygose. Vienus kamuos per didelis karštis ir sausra. Kitus gi – stichinės nelaimės ir potvyniai. Visa tai neleis (kai kur – jau neleidžia) užsiauginti maisto produktų, žus ištisos ekosistemos,“ – sako ministras.

„Žmonės su gamta elgiasi taip, lyg būtų jos šeimininkai, lyg žemė jų vienų ir po jų jos niekam nebereikės,” – sako plungietis moksleivis Vilius, kartu su savo bendraklasiais atėjęs į akciją švarinti savo gimtojo Babrungo krantų.

„Su Lietuva viskas bus gerai,“ – sako projekto organizatorė Jūratė Morkvėnaitė–Paulauskienė, džiugiai reaguodama į tūkstantinį akcijoje dalyvavusių jaunų žmonių būrį visoje Lietuvoje.

Ir tikrai, džiaugtis aktyviais pedagogais, sąmoningais tėvais ir juos ugdančia jaunąja karta tikrai turime už ką. Visgi, stengtis vis dar turime kur. Paklausus, kokius tris įpročius, jeigu galėtų, norėtų „instaliuoti“ dabartiniuose vaikuose tam, kad Žemę ramiai paliktume ateities kartoms, ministras atsako: „Žemė būtų išgelbėta, jeigu: pirma – nustotume valgyti mėsą, nes net trečdalis pasaulio emisijos atsiranda iš gyvulininkystės, o užauginti jautienos baltymui reikia 20 kartų daugiau žemės ploto nei tokiam pačiam kiekiui baltymo, gaunant jį tarkim iš pupelių ar lęšių. Antra – reikia sustabdyti vartotojiškumą visame kame: madoje, technologijose, buityje. Mados kultūra itin skatina vartoti, o tas tiesiogiai kenkia aplinkai. Ir jeigu kiekvienas mūsų į visus šiuos dalykus bent šiek tiek atsižvelgtų – Žemė tikrai miegotų ramiau,” – retoriškai pokalbį baigia Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.