Apie atsakingą elgesį gamtoje

Pirmasis draugiškas eko festivalis šeimoms Dzūkijoje, prie Kastinio ežero, vyko visą savaitgalį – gegužės 27-28 dienomis. Festivalio temos buvo susijusios su renginio vieta – Dzūkija, saugomomis šio krašto teritorijomis, ir, kas svarbu, kasdien – maisto taupymu bei antriniu žaliavų panaudojimu.

Festivalio iniciatorių – Aplinkos ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros – tikslas, kad šeimos, atvykusios į saugomą teritoriją, galėtų ilsėtis, leisti laiką gamtoje, o norintieji – dalyvautų edukacijose, daugiau sužinotų apie rūšiavimą, panaudodami antrines žaliavas kurtų meno kūrinius ar žaidimus laikui su šeima. Vaikų festivalyje laukė spektaklis, pavargusių nuo miesto šurmulio – koncertas, gongų terapija, jogos užsiėmimai gamtoje.

Festivalio organizatoriai pasidžiaugė, kad renginyje dalyvavo ypač daug vaikų. Į šeimų festivalį dalyviai buvo kviečiami bene iš dvidešimties savivaldybių: Vilniaus, Kauno, Alytaus, Varėnos ir kitų. Šeimos turėjo galimybę susipažinti, pabendrauti, o gamtos apsuptyje surasti bendrų ir įdomių veiklų.

Festivalio dalyvius pasitikęs Dzūkijos nacionalinio parko Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Evaldas Klimavičius pasakojo, kad Dzūkijos nacionalinis parkas – didžiausia Lietuvoje saugoma teritorija, kurioje – 36 upės, vyrauja smėlynai, kalvos ir pušynai.

E. Klimavičius priminė, kaip saugiai ir atsakingai stovyklauti ir kodėl svarbu tą daryti oficialiose stovyklavietėse, kaip rūpintis aplinka, kurioje leidžiamas laikas: saugoti augalus, gyvūnus, nepalikti šiukšlių.

Apie augalus – kitaip

Bene svarbiausia renginio dalis pirmąją jo dieną – žygis Zackagirio pažintiniu taku „Netoleruok svetimžemių įsibrovėlių“ su botaniku dr. Mindaugu Lapele. Mokslininkas savo pasakojimais sudomino visus – nuo mažiausiųjų iki vyriausiųjų, remdamasis pavyzdžiais išaiškino, kuo skiriasi svetimžemiai ir invaziniai augalai, kaip juos atpažinti, kur jie auga.

Lietuvoje skaičiuojama apie 550 rūšių svetimžemių augalų, apie 40 rūšių – invaziniai, maždaug 60 – potencialiai invaziniai. Svetimžemiai augalai įsikuria apleistose teritorijose: statybvietėse, pakelėse, prie apleistų pastatų. Į Dzūkiją nemažai svetimžemių augalų atkeliavo geležinkeliu. Visiems jo klausiusiems mokslininkas priminė apie atsakingą elgesį gamtoje.

Apie vertingus vaistinius augalus eko festivalio dalyviams pasakojo vaistininkas-žolininkas dr. Marius Lasinskas. Pašnekovo teigimu, jam įprasta apie vaistinius augalus kalbėti vyresniems žmonėms, Trečiojo amžiaus universiteto studentams, o eko festivalyje, kas jį itin pradžiugino, vaistažolių nauda domėjosi jaunos šeimos su vaikais.

„Mano tikslas eko festivalyje buvo paaiškinti, jog čia pat, ežero pakrantėje ar miške, auga vertingų vaistažolių, jų nereikia ieškoti specialiai. Gamtoje galite rasti pagalbą padidėjus rūgštingumui dėl greito gyvenimo būdo, patiriant įtampą – atskleidžiau, kaip paprastais būdais galima sau padėti. Kalbėjau, kaip pasigaminti prieskonių – kartu iš dilgėlių, garšvų, raudonėlių pasigaminome prieskonių, akmens grūstuve trynėme druską, maišėme su žolelėmis – tokios žaliosios druskos gamybos procesas labai patiko vaikams. Mano edukacijos tikslas – linksmai kalbėti apie svarbius dalykus“, – pasakojo M. Lasinskas.

Priminė rūšiavimo svarbą

Daugelis nebenaudojamų pakuočių gali atgimti antrąsyk– tą įrodė „Žaliojo taško“ komandos eko festivalyje suorganizuotos kūrybinės dirbtuvės.

„Žaliojo taško“ palapinėje lankytojai daugiau sužinojo apie pakuočių atliekų rūšiavimą, o mažieji dalyviai galėjo ne tik išbandyti žaidimus, sukurtus iš antrinių žaliavų, bet ir juos patys susikurti: tam tereikėjo tualetinio popieriaus ritinėlio, siūlų, sagų, ir vaikai pasigamino ypatingų gaudyklių.

Pirmoji ir didžiausia licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija Lietuvoje „Žaliasis taškas“ įvairiomis priemonėmis siekia ne tik skatinti gyventojus rūšiuoti, bet ir didinti ekologinį sąmoningumą bei ugdyti tvarius kasdienius įpročius, kuriais tausotume savo sveikatą bei aplinką.

Apie rūšiavimą vaikai sužinojo ne tik edukaciniame renginyje, bet ir Alytaus teatro spektaklyje „Kontis ir Tvarkius“. Tai pirmasis lėlių spektaklis vaikams, kuriame pasakojama apie būdus rūpintis mus supančia aplinka: rūšiuoti atliekas ir atsakingiau įsigyti naujus daiktus. Toks svarbiausias lėlių teatro „Aitvaras“ ir didžiausios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos Lietuvoje – „Žaliojo taško“ – tikslas.


Puošmenas kūrė patys

Festivalyje nebuvo prekiaujama jokiais daiktais, tačiau veikė mainytuvės – buvo galima apsikeisti geros kokybės, tačiau nebereikalingais daiktais.

Dar vienas būdas panaudoti tai, ką galima rasti gamtoje ir susikurti ypatingą puošmeną – žemės menas. Dailės mokytoja Inesa Karsten žemės meno edukacijoje, skirtoje šeimoms, ne tik papasakojo apie Dzūkijai būdingus pušynus, bet ir parodė, kaip miške surastos pušų šakos ir kankorėžiai gali virsti meno kūriniais – stebuklingomis lazdelėmis – ar interjero detalėmis. Kaip pasakojo I. Karsten, edukacijoje naudojo tai, kas randama ant žemės, nelaužant, neniokojant gamtos, priešingai, ją saugant.

Daug dalyvių į festivalį atvyko pasimėgauti gongų gausmu po atviru dangumi, klausytis aktoriaus, režisieriaus, muzikos ir tekstų autoriaus Artūro Dubakos akustinio koncerto.

Antrą festivalio dieną dalyviai pradėjo jogos gamtoje užsiėmimu, kurį vedė jogos trenerė Rimantė Galinienė.

Festivaliui įsibėgėjus, dalyviai turėjo progą išgirsti tradicinių dzūkų dainų, pažaisti tik Marcinkonyse būdingų tradicinių žaidimų, susipažinti su dzūkų kultūra, patiems išbandyti senovinius žaidimus.

„Kartais norisi kažką gera duoti žmonėms, bet jie nėra pasiruošę priimti, o šiuo atveju viskas buvo kitaip – visi kartu dainavo, šoko, žaidė, o edukacijai pasibaigus nuoširdžiai dėkojo“, – džiaugėsi Marcinkonių folkloro ansamblio vadovė Rimutė Avižinienė.

Antrąją festivalio dieną dviejų valandų žygį šeimoms Zackagirio pažintiniu taku nuo lankytojų centro iki aukštapelkės „Meškos šiknos“ ir kopos vedęs gamtos gidas Emilis Tamošiūnas pasakojo, jog žygio metu ekofestivalio dalyviai pamatė ir pažino gamtinių bei kultūros vertybių: keliautojams labai įstrigo aukštapelkės „Meškos šiknos“ pavadinimas, jie džiaugėsi galimybe su aukštapelke susipažinti iš arčiau – apžiūrėti saulašarę, pauostyti gailį, apžiūrėti islandinę kerpeną, sužinoti apie kitus pelkių augalus, pamatyti paukščių. Vaikai prisirinko titnagų, daugiau apie juos sužinojo, susipažino su žemyninėmis kopomis, dzūkų gyvenimo tradicijomis – gatviniais kaimais, apie didžiausią kaimą – Marcinkonis. „Dalyviai smalsūs, daug klausinėjo“, – kalbėjo E. Tamošiūnas.

Antrasis draugiškas ekofestivalis šeimoms „Alsuok gamta! Pažink ją!“ birželio 17–18 dienomis vyks prie medžių Lajų pažintinio tako Anykščiuose.

Sekite mus facebooke: