Naujos veiklos ir pramogos
Kaip pasakoja Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus, Telšių kraštas turistus vilioja ne tik savo unikalia architektūra, nuostabiu kraštovaizdžiu ar gardžiu maistu, bet ir išskirtiniu žemaitišku dialektu, kurio pasiklausyti į šį kraštą atvyksta žmonės iš įvairiausių Lietuvos kampelių.
„Atvykus į Telšius, pirmiausia kviečiame užsukti į mūsų Žemaitijos turizmo informacijos centrą, kuriame galėsite sudėlioti savo maršrutus. Čia dirba patys smagiausi ir charizmatiškiausi gidai, kurie jums aprodys lankomiausias vietas ir papasakos apie mūsų unikaliausius objektus“, – teigia T. Katkus.
Kad Telšiai ir jų apylinkės yra išties mėgstamos atvykstančių svečių, rodo ir statistika. Praėjusiais metais Žemaitijos turizmo informacijos centre buvo registruoti daugiau nei 42 tūkst. turistų.
„Tai yra beveik tiek pat, kiek Telšių rajone gyvena žmonių. Tačiau šiais metais tikime, kad mus aplankys dar daugiau svečių“, – sako rajono meras.
Daugelis veiklų, organizuojamų Žemaitijos turizmo informacijos centro, yra visiškai nemokamos, o jų metų atvykusieji gali ne tik sužinoti įdomiausias Telšių krašto istorijas, įminti ne vieną šio miesto paslaptį, bet ir pasigrožėti Telšių rajono gamta ir kultūra.
„Mūsų puikieji gidai jums papasakos dar niekur negirdėtas istorijas. Taip pat pasiūlysime po mūsų apylinkes paieškoti lobių, o gegužės 21 d. ant Zakso kalvos organizuosime pirmąjį Lietuvoje sūrio gaudymo čempionatą, į kurį visus labai kviečiame“, – sako Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius.
Šiais metais Telšiai pristato ir vardinę savo miesto turisto kortelę, šmaikščiu pavadinimu „Telše T-Kuortelė“, kurios turėtojai galės gauti įvairias nuolaidas.
„Su šia kortele visos durys Telšiuose atviros“, – juokiasi turizmo centro direktorius.
7 kalvų ir stebuklų miestas
Telšiai dažnai yra vadinami kalvų miestu, mat taip pat, kaip Roma, stovi ant 7 kalvų. Jei norite jas visas aplankyti, kelionę pradėkite nuo Vilniaus kalvos, ant kurios stovi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Nuo Vilniaus kalvos atsiveria Zakso kalva, kuri yra puikiai tiks poilsiui ir pasivaikščiojimams.
Keliaujant Telšių senamiesčiu, lipkite į aukščiausią kalvą – Insulą. Ant šios kalvos stovi įspūdingi sakraliniai objektai: vienintelė tokio išdėstymo katedra Lietuvoje, seminarija, vyskupų rūmai. Nuo Insulos kalvos pasukite link Malūno kalvos, ant kurios stūkso šv. Mikalojaus cerkvė. Toliau vykite prie Žaliosios kalvos, ant kurios įsikūręs Žemaičių muziejus „Alka“. Kelionę baikite Kiaulės kalva ir Džiugo piliakalniu, skirtu legendiniam žemaičių didvyriui Džiugui Telšiui.
Tačiau Telšiai gali pasigirti ne tik nuostabiu kraštovaizdžiu ar kultūros objektais, bet ir magiškomis bei paslaptingomis vietomis.
„Buvo toks laikas, kai apie 80 proc. Telšių gyventojų sudarė žydai, kurie daug prisidėjo, kad miestas klestėtų. Norint juos pagerbti, į tų pastatų, kurie buvo susiję su žydų gyvenimu, sienas buvo imontuoti maži „žydukai“. Tikima, kad pagalvojus apie pinigus ir patrynus jų nosis bei apsukus pirštą 360 laipsnių kampu, žmogų aplanko finansinė sėkmė“, – pasakoja Žemaitijos turizmo informacijos centro gidė Auksė Valackonienė.
Tuo metu siekiant visokeriopos sėkmės, pagalbos, kaip teigia gidė, reikėtų prašyti Žemaitijos simbolio – meškos.
„Norint įgauti žemaitiško tvirtumo, stiprybės, atsparumo negandoms, į meškos leteną reikia įdėti savąją ranką, o norint, kad išsipildytų bet koks jūsų noras – paliesti mamos meškos nosį. Kandidatai į prezidentus, premjerus, merus – visi trina ir visiems pasiseka“, – juokiasi A. Valackonienė.
Žemaitiški skanėstai
Aplankius ir pamačius įdomiausius Telšių krašto objektus, neabejotinai išalksite. Nors žemaitiška virtuvė yra labai plati ir gerokai skiriasi nuo kitų Lietuvos etninių grupių gaminamo maisto, trys pagrindiniai žemaitiški patiekalai, kuriuos labiausiai mėgsta šio krašto žmonės ir kuriuos tiesiog privalo išbandyti turistai – pusmarškonė košė, kastinys su virtomis bulvės ir šiupinys.
Pusmarškonė košė yra gaminama iš ruginių arba kvietinių miltų ir verdama piene arba vandenyje. Priedas prie košės – rūgpienis ir duona, kartais – aguonų pienas. Tuo metu valgydami kastinį su virtomis bulvėmis, gardžiuositės dažydami jas į kanapių spirgutį ar sėmenų spirgynę, o šalia ragausite žymųjį rūkytą avienos kumpelį, žemaitiškai rūkytą nugariną ar silkę.
Na, o legendinį žemaitišką šiupinį kiekviena šeimininkė gamina iš to, ką tuo metu randa virtuvėje, tačiau tradiciškai šis patiekalas gaminamas iš kiaulės galvos, uodegos ir dešros, juos išimant ir į sriubą supilant mirkytų žirnių, kruopų ar grucės, tarkuotų bulvių. Po to viskas sudedama dubenin ir į košės vidurį įstatoma kiaulės uodega, aplinkui dedama gabaliukais supjaustyta galvos mėsa ir dešros. Taip gardu, kad net pirštus apsilaižysite.
Daugiau apie turizmą Telšiuose sužinosite nuotaikingame „Delfi“ reportaže.