Po pamokų skubėdavo į degalinę
Kaip pasakoja Darius Labutis, jo pažintis su degalinėmis prasidėjo dar mokykloje – mama tuo metu dirbo vienoje pirmųjų degalinių Vilniuje, Olandų žiede.
„Atsimenu, kai po būrelių, neturėdamas ką veikti, slampinėdavau po degalinę, kurioje dirbo mama. Su vaikiška nuostaba stebėdavau visus procesus, tad dar labai mažas buvau apčiupinėjęs bene visą joje esančią įrangą“, – su šypsena prisimena jis.
2009 m., vos baigęs vidurinę mokyklą, Darius gavo pasiūlymą dirbti Antakalnyje esančioje degalinėje. Užduotis – pilti dujas. Nors galimybių turėjo ir kitų, tačiau dėl pasirinkimo ilgai nedvejojo.
„Gal tuo metu draugam ir galėjo pasirodyti keistai, jog po mokyklos pasukau dirbti tiesiai kažkokiu dujų pylėju. Žinoma, darbas nebuvo pats prašmatniausias – be tiesioginių pareigų, dar reikėjo grėbti lapus, kasti sniegą, prižiūrėti bendrą teritorijos tvarką, kartais ir ką nors padažyti ar sutaisyti“, – prisimena Darius.
Nepaisant savo pareigų, Darius pasakoja jau tada mokėjęs bendrauti su klientais – kol žmonės apsipirks, pats pasisiūlydavo užpilti kuro, pakeisdavo valytuvus ar patardavo, kokią variklio alyvą reiktų pirkti.
„Visada mėgdavau padėti žmonėms, dėl jų nueiti papildomą mylią. Stengdavausi suprasti klientus, jų poreikius, žinojau, kaip atsistoti į jų batus ir pažvelgti į problemą iš jų perspektyvos. Būna, degalų atvažiuoja moteris su vakarine suknele, o lauke baisi šlapdriba ar lietus, tad tikrai negalėdavau leisti sugadinti jos įvaizdžio“, – prisiminimais dalijasi jis.
Rūpestis klientais atsiperka
Tokios darbuotojo pastangos neliko nepastebėtos ir degalinės vadovų, kurie maždaug po devynių mėnesių nuo Dariaus darbo pradžios pakvietė jį dirbti degalinės operatoriumi.
„Pradėjęs dirbti operatoriumi, jaučiausi tarsi tikras degalinės šeimininkas, su kiekvienu klientu elgdamasis kaip su svečiu. Netrukau dar labiau patobulinti klientų aptarnavimo įgūdžius, netgi sulaukdavau iš kurą besipilančių žmonių darbo pasiūlymų, kviečiančių mane dirbti jų įmonėse ar konkurentų degalinėse. Taip pat teko išmokti kruopščiai planuoti laiką, nes darbą degalinėje reikėjo nuolat derinti su studijomis universitete, tačiau lankstus darbo grafikas tokią galimybę suteikė“, – teigia jis.
Tačiau, kaip pasakoja Darius, jis buvo susitelkęs į savo tuometinį darbą ir į kitus pasiūlymus nesižvalgė, nes mėgo įmonės kultūrą ir kolektyvą. Tačiau nuolat stengdavosi padaryti daugiau negu priklauso, kadangi, kaip pats teigia, tik taip galėjęs išmokti kažko naujo.
„Meluočiau sakydamas, jeigu mano ambicijos apsiribodavo tik degaline. Susipažindamas ir bendraudamas su atvykstančiais vadovais bei kitais biuro darbuotojais, neretai pasvajodavau apie darbą administracijoje. Juk buvome ir tebesame didžiausias degalinių tinklas – logiška, jog norėjosi procesuose sudalyvauti iš vidaus“, – neslepia Darius.
Neilgai trukus, jo svajonė tapo realybe – 2013 m. pabaigoje sulaukė skambučio iš administracijos skyriaus ir kvietimo kandidatuoti į lojalumo kortelių vadybininko pareigas. Tiesa, atrankos metu atsilaisvino kita – projektų vadovo – vieta.
Po kelių pokalbių ir užduočių Dariui buvo oficialiai pasiūlytos projektų vadovo pareigos. Naująsias pareigas jis pradėjo eiti 2014 metų pirmosiomis dienomis, be kitų užduočių, prižiūrėdamas lojalumo programą.
„Neslėpsiu – perėjimas iš degalinės į vadybinį darbą nebuvo visiškai sklandus. Iš pradžių buvo tikrai nelengva, tačiau netrukau ir ten įsitvirtinti. Į kiekvieną projektą žvelgdamas su entuziazmu, siekiau plėsti savo akiratį ir nenustoti mokytis“, – atvirauja jis.
Sukūrė mobiliąją programėlę
Nuo pirmųjų dienų, kai pradėjo dirbti projektų vadovu, Darius nuėjo ilgą kelią – šiuo metu atsakingas už mažmeninę prekybą. Per šiuos metus teigia išvystęs gilų verslo supratimą bei dažnai būdavo tas asmuo, į kurį kreipdavosi dėl verslo plėtros idėjų ir sprendimo.
„Dirbdamas su lojalumo kortelėmis, nemažai laiko praleisdavau prie programinių procesų. Tik po kurio laiko supratau, jog sukaupiau tikrai rimtą programinės įrangos žinių bagažą. Todėl kuriant mobiliąją degalinės programėlę, buvau paskirtas vadovauti jos vystymui“, – pasakoja jis.
Darius prisidėjo kuriant tuo metu pirmą tokį rinkoje sprendimą – novatorišką mobiliąją programėlę, pakeitusią klientų patirtį degalinėje. Programėlės kūrimui buvo pasitelkti 7 technologiniai partneriai – SEB bankas pasiūlė inovatyvų sprendimą, užtikrinantį saugų ir operatyvų atsiskaitymą.
VIADA reaguoja į rinkos ir technologinius pokyčius, todėl drąsiai adaptuoja inovacijas savo versle: „Pirmieji Baltijos šalyse pradėjome diegti technologijas, leidžiančias greitus ir patogius atsiskaitymus mobiliuoju telefonu. Idėja rinkai pristatyti tokią paslaugą kilo reaguojant į klientų poreikius ir įpročius: skaičiuojama, kad Lietuvoje išmaniuosius telefonus turi daugiau nei pusė šalies gyventojų, o apie trečdalis jų naudojasi ne tik skambinimo, bet ir nuolaidų kortelių, laiko planavimo bei kitomis funkcijomis”, – kalba jis.
Vadovaudamas net devynių komandų būriui, dirbusiam su įvairiomis mobiliosios programėlės aspektais, jis sugebėjo optimizuoti ir koordinuoti visų darbus, taip užtikrinant projekto sėkmę. Jo sunkus darbas atsipirko – po devynių mėnesių kūrimo programėlė pagaliau buvo paleista.
„Neįtikėtinai gerai pataikėme su programėlės išleidimo laiku – tai įvyko prieš pat karantino ribojimų pradžią. Todėl ši programėlė sulaukė milžiniško populiarumo ir vartotojų skaičiaus augimo. Tuomet, kai vengėme liesti paviršius, šio sprendimo dėka gyventojai galėjo atsiskaityti savo telefonu“, – džiaugiasi Darius.
Nepaisant pelningų pasiūlymų iš kitų įmonių, Darius nusprendė likti ten, nuo kur pradėjo. Jis išskiria atvirų durų politiką, kadangi vadovybėje bendravimas nėra saistomas formalumų ar hierarchinių pozicijų.
„Dirbdamas čia nuolat jaučiu bendros misijos jausmą, kurį labai vertinu. Vadovybė taip pat pasitiki savo darbuotojais, skatina naujas idėjas ir iniciatyvas. Ši komanda pasiruošusi investuoti į naujus pasiūlymus, kurie žada pamatuotą augimą ir naujoves“, – gerus darbo pavyzdžius išskiria jis.
Žvelgdamas atgal, Darius teigia jaučiantis pasitenkinimą – jo tebesitęsianti VIADA kelionė liudija jo sunkų darbą, gebėjimą prisitaikyti bei augti sparčiai besikeičiančioje pramonės šakoje. Jo istorija įkvepia tuos, kurie nori įsitvirtinti savo pasirinktoje srityje.
„Net ir kildamas karjeros laiptais, niekada nepamiršau savo šaknų. Ir toliau puoselėju klientų aptarnavimo ir lojalumo vertybes, kurias man išugdė darbas degalinėje. Siekiantiems savo srityje užlipti iki aukštumų, patarčiau nebijoti sunkaus darbo, stengtis nuolatos mokytis, tobulėti ir nepamiršti bent kartais nusišypsoti“, – pataria D. Labutis.