Nemažai suaugusiųjų dar ir dabar prisimena vaikystės apsilankymus odontologo kabinete. Pasenusi technika, pikti gydytojai, o kartais ir tėvai, liepiantys išsižioti ir neverkti. Bėgant metams odontologija stipriai pasikeitė, o dantų taisymas dažnai net nesukelia jokio skausmo. Ar šiuolaikiniai vaikai taip pat bijo odontologų, kaip bijodavo dabartiniai keturiasdešimtmečiai ar penkiasdešimtmečiai?
Baimė – labai individualus dalykas, todėl vieno universalaus atsakymo nėra. Manau, kad vaikai, kurie bijo, bijo lygiai taip pat, kaip vaikystėje bijodavo jų tėvai. Negana to, baimė ir požiūris į situaciją perduodamas net to nenorint, todėl odontologų bijantys tėvai savo baimę dažnai perduoda savo vaikams. Baimė kyla iš nežinojimo, bet lygiai taip ją gali iššaukti ankstesnė nemaloni patirtis, ir nebūtinai odontologo kabinete.
Baimė yra viena iš pagrindinių emocijų, kurias patiria žmogus. Žmonės bijojo tiek prieš kelis dešimtmečius, tiek dabar, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus. Situacijos, kuriose jaučiamės nesaugiai, gąsdina ir kelia nerimą. Tai natūralu. Šiandieniniame pasaulyje, kuriame odontologija stipriai patobulėjo, suprantame, kad geriausius rezultatus pasieksime švelnumu, o ne gąsdinimu. Tačiau net ir šiandien susiduriame su odontologų baime, nes mes, odontologai, dirbame itin jautrioje srityje – burnoje.
Didžiausi vaikų pagalbininkai – tėvai. Kaip jie galėtų sumažinti vaiko baimę lankytis pas odontologą?
Vaikams svarbu papasakoti, kas jų laukia, informuoti apie artėjantį vizitą. Galima į pagalbą pasitelkti knygas, animacinius filmukus arba improvizuoti vizitą namuose.
Bijantiems vaikams svarbu suteikti laiko ir galimybę pirmiausia su gydytoju susipažinti, susidraugauti ir tik tada leistis į gydymo kelionę. Labai svarbu vaikams nemeluoti ir nebandyti baimės įveikti jėga ir prievarta.
Tėvai dažnai nežino, kada pirmą kartą vesti vaiką pas odontologą. Vieni galvoja, kad išdygus pirmajam dantukui, kiti - atsiradus pirmosioms problemoms. Taigi, kada pirmą kartą vaikui reikėtų apsilankyti pas odontologą?
Idealiu atveju, pirmasis vizitas pas odontologą vaiko dantų priežiūros klausimais turėtų įvykti mamai dar laukiantis. Antras geriausias laikas – išdygus pirmiesiems dantims arba kuo anksčiau, kol burnoje dar nėra problemų. Profilaktiniai vizitai pasiteisina labiausiai – jų metu užmezgame draugystę, suteikiame informacijos, o jau paskui, jeigu reikalinga, planuojami gydymo vizitai, kurių metu sprendžiamos problemos.
Ar vaikų dantų priežiūra skiriasi nuo suaugusių žmonių dantų priežiūros? Kaip taisyklingai prižiūrėti vaikų dantis?
Svarbu įsisąmoninti, kad už vaiko dantų priežiūrą atsakingi suaugusieji. Bent iki septynerių-devynerių vaiko gyvenimo metų, o kartais ir dar ilgiau, už dantų valymą turėtų būti atsakingi tėvai. Dantys turėtų būti valomi nuo pirmo dantuko su dantų šepetėliu ir pasta, kurią jums paskiria odontologas. Dantys valomi du kartus per dieną, tarpdančiai bent vieną kartą per dieną – geriausia vakare.
Be valymo taip pat svarbi pilnavertė mityba ir saikingas saldumynų ir lipnių angliavandenių vartojimas. Vaikams patariama gerti vien vandenį ar pieną, vengti sulčių, gazuotų saldintų gėrimų, vaisinių tyrelių. Taip pat svarbu stebėti, kad vaikas kvėpuotų per nosį ir neturėtų žalingų įpročių, tokių kaip piršto čiulpimas, rankovių ar apykaklių kramtymas ar ilgalaikis čiulptuko naudojimas.
Pirmasis vizitas pas odontologą – jaudinanti patirtis ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Gal galite papasakoti, kas vyksta pirmojo apsilankymo pas odontologą metu?
Pirmojo vizito pas odontologą metu užsimezga draugystė, prasideda pažintis, formuojamas pasitikėjimu grįstas ryšys ir suteikiama informacija, reikalinga pilnavertei dantų priežiūrai. Didesni pacientai supažindinami su odontologine įranga, kad ramiau jaustųsi kiekvieno ateinančio vizito metu.
Ką daryti, jei vaikas neleidžia gydyti dantų?
Priklausomai nuo vaiko amžiaus ir sąmoningumo galima bandyti vaiką pripratinti prie procedūrų – supažindinti su įranga, gydytoju ir palaipsniui paruošti gydymui. Naudojant įvairias psichologinio pasiruošimo gydymui metodikas, tokias kaip „Sakau, rodau, darau“ galima dalį baimingų pacientų nuraminti ir sėkmingai atlikti gydymą.
Kita dalis pacientų, kurių laukia didelės apimties darbai, kurie turėję nemalonią patirtį arba buvo stipriai išgąsdinti, dažnai gydomi su sedacija ar bendrine nejautra. Sugydžius dantis, kai vaiko nebelaukia didelės procedūros, kviečiame pacientą atvykti profilaktinei apžiūrai arba burnos higienai, kurios metu švelniai bandoma atkurti draugystę su odontologais.
Ar tėvai dažnai prašo gydymo su sedacija?
Tėvai prašo sugydyti vaikams dantis. Kai kalba pasisuka apie sedaciją, dažniausiai gydytojas žino, kad pacientas išvargintas skausmo ar nerimo. Tokie pacientai su gydytojo pagalba tiesiog nori rasti išeitį iš situacijos, kurioje atsidūrė.
Niekas iš tikrųjų nenori sedacijos, pacientai nori sveikų dantų ir gydymo be skausmo ir baimės. Gydymas su sedacija ar narkoze kartais būna vienintelis būdas, kuris padeda įgyvendinti tokius lūkesčius.
Žmonės dažnai apie narkozę ar sedaciją žino tik iš filmų ar serialų, kuriuose realybė kartais iškreipiama ar pagražinama. Tikriausiai daugelis girdėję apie juoko dujas arba įsivaizduoja, kad sedacijos metu visiškai netenkama sąmonės. Papasakokite plačiau, kokios būna sedacijos rūšys?
Sedacijos rūšis galime skirstyti pagal vaistų, sukeliančių sedaciją tipą – peroralinė, kaukinė, intraveninė, intubacinė, arba pagal paciento sąmoningumą – sąmoninga (vidutinio gylio), nesąmoninga (gili) sedacija.
Sedacijos tipą ir rūšį parenka gydytojas, matydamas paciento situaciją, reikalingą atlikti gydymą. Kai kuriuos didelės apimties darbus galima atlikti tik gilios sedacijos – bendrinės nejautros metu.
Vaikai būna visokie: labiau ir mažiau jautrūs, gali sirgti įvairiomis ligomis. Ar sudėtingesniais atvejais sedacija – vienintelė išeitis?
Kartais taip, kartais ne. Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos ir individualių paciento poreikių.
Baigiant pokalbį gydytoja pasidalino naudingais patarimais, kurie, jei jūsų vaikui paskirtas dantų gydymas su sedacija, užtikrins, kad procedūra ir laikotarpis po jos būtų sklandus ir sukeltų kuo mažiau nepatogumų bei įtampos.
Prieš procedūrą:
- bendrajai nejautrai būtina ruoštis iš anksto. Kelias dienas prieš procedūrą neplanuokite varginančios veiklos (pvz.: tolimų išvykų, didesnių švenčių), o naktį prieš procedūrą su visa šeima gerai išsimiegokite.
- vaikui ypatingai svarbus jūsų palaikymas. Stenkitės nerodyti savo baimės ir nerimo.
- likus keletui dienų iki vizito, užsiminkite apie artėjančią procedūrą. Vaikui paaiškinkite, kad reikės „pripūsti balionėlį“, užtikrinkite, kad būsite šalia, kol vaikas kvėpuos pro ant nosies uždėtą kaukytę. Pažadėkite vaikui kažką, ko jis norėtų, pavyzdžiui, ledų porciją, mažą dovanėlę ar mėgstamą pramogą.
- mažasis pacientas prieš planinę procedūrą negali sirgti ūmine liga. Sloga, kosulys, karščiavimas, virusinės infekcijos ar kitos ligos gali sukelti rimtų komplikacijų. Rekomenduojama, kad po persirgtos ūminės ligos būtų praėjusios ne mažiau kaip 2 savaitės.
- atvykstant nejautrai, su savimi turėkite svarbius vaiko medicininius dokumentus (išrašus, tyrimų duomenis, konsultacijų išvadas ar kt.).
- mažasis pacientas turi būti nieko nevalgęs ir negėręs pieno, balintų gėrimų, sulčių su minkštimu, maitinimo mišinių) bent 6 valandas iki procedūros. Kūdikis motinos pieno turi būti negėręs daugiau kaip 4 valandas. Skaidrių skysčių (vandens, mineralinio vandens, arbatos, vaisvandenių) negalima gerti bent 2 valandas iki procedūros. Taip pat negalima čiulpti saldainių, ledinukų, kramtyti gumos.
- jeigu procedūra numatyta anksti ryte, geriausiai nevalgyti ir negerti jau po vidurnakčio. Jei vizitui paskirtas vėlesnis laikas, laikantis aukščiau pateiktų nurodymų, ryte galima lengvai užkąsti, atsigerti saldintos arbatos. Šių nurodymų nesilaikymas nejautros metu gali sukelti gyvybei grėsmingas komplikacijas – skrandžio turinio atpylimą ir jo patekimą į kvėpavimo takus.
- mažąjį pacientą turi lydėti tėvai arba globėjai. Rekomenduojama, kad po procedūros vaiką lydėtų du suaugę asmenys. Ypatingai, jeigu vienam iš jų reikia vairuoti automobilį.
Grįžus namo po nejautros:
- skaidrius skysčius leidžiama gerti po procedūros praėjus 2 valandoms. Su gydytojo anesteziologo leidimu ir anksčiau, jeigu nesvaigsta galva ir nepykina.
- minkštą ir švelnų maistą galima valgyti praėjus vietinės nejautros sukeltam burnos, žandų, liežuvio aptirpimui, arba kada leidžia gydytojas odontologas. Vaikui negalima duoti sprangaus, sunkiai kramtomo maisto (riešutų, sausainių ar pan.)
- sugrįžus su mažuoju pacientu namo, šis gali būti irzlus, apatiškas, mieguistas. Gali būti sutrikusi vaiko koordinacija, todėl griežtai negalima palikti jo vieno. Neleiskite vaikui bėgioti, lipti laiptais ir pan. Visą likusią dieną paskirkite atidžiai vaiko priežiūrai ir poilsiui.
- pakilus temperatūrai, naudokite įprastas temperatūros mažinimo priemones. Atsiradus gyvybei pavojingiems sveikatos sutrikimams (oro trūkumui, apsunktinam kvėpavimui, springimui, alpimui ar pan.) skubiai kreipkitės bendruoju pagalbos telefonu 112. Medicinos personalą informuokite apie taikytą nejautrą ir patirtą odontologinę procedūrą
SPECIALUS PASIŪLYMAS. Šiuo metu Era Esthetic Dental klinikoje vaikų dantų gydymas su anestezija – 289 eur. Speciali kaina galioja 2023 05 10 – 2023 06 10.
Daugiau informacijos www.eradental.lt
Registracija numeriu +370 691 11112 arba el. paštu info@eradental.lt