UAB „Žmogaus studijų centras“ psichologai – dr. Edita Dereškevičiūtė ir dr. Gintaras Chomentauskas teigia, jog žmonėms, artimoje aplinkoje patiriantiems smurtą, ypač svarbūs bei reikšmingi yra aplinkinių supratimas bei parama.
Svarbiausia – nelikti abejingu
„Apytiksliai viena iš keturių seksualinės prievartos aukų nesikreipė į policiją ar kokią nors kitą organizaciją, nes jautė gėdą ar buvo sutrikusi“, – apie pagalbos nesulaukusių aukų skaičius kalba dr. E. Dereškevičiūtė.
Ji sako, kad tinkama, adekvati ir laiku suteikiama pagalba smurtą artimoje aplinkoje patiriančiam asmeniui – labai svarbi. Ji gali padėti išvengti pakartotinės ir antrinės viktimizacijos.
Psichologė aiškina, kad viktimizacija ( angl. victim – auka) – socialiniai procesai, formuojantys ir kuriantys auką.
„Kalbant apie smurtą artimoje aplinkote, pakartotinė viktimizacija suprantama kaip trauminė patirtis, atsirandanti dėl pakartotinių sutuoktinio ar partnerio smurtinių veiksmų. Antrinė viktimizacija – neigiami padariniai, kuriuos patiria nukentėjęs asmuo ir kurie nėra tiesioginiai susiję su pirminiu traumuojančiu įvykiu. Ši viktimizacija gali atsirasti dėl grubių, neetiškų pareigūnų veiksmų, atgrasančių auką nuo tolimesnių pastangų ginti ir įtvirtinti savo pažeistas teises, dėl netinkamo ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo, taip pat dėl netinkamos, asmenį žeminančios medicininės apžiūros, nepagristų aukai metamų kaltinimų, nederamo žiniasklaidos dėmesio“, – sako dr. E. Dereškevičiūtė.
Psichologas dr. G. Chomentauskas akcentuoja, jog labai svarbu padėti smurtą patyrusiam žmogui dvasiškai išgyti, išspręsti savo emocines bėdas ir, svarbiausia, atsiriboti nuo smurtautojo.
Tačiau, kai žmogus dėl įvairių priežasčių nesiryžta ar net nežino, kur ieškoti pagalbos, labai svarbu, kad aplinkiniai neliktų abejingi.
„Ypač svarbi ir reikšminga nukentėjusiojo artimųjų – draugų, kaimynų, kolegų pagalba bei atjauta. Juk žmogų išvedant iš smurto rato, gali tekti suteikti ir laikiną prieglobstį, ir emocinį palaikymą, kartais – ir finansinę paramą. Labai svarbu auką ne tik padrąsinti kreiptis pagalbos, tačiau būti šalia ir medicininių apžiūrų, ir baudžiamojo proceso metu (apklausose, teismo posėdžiuose ir pan.)“, – teigia pašnekovas.
Jo kolegė dr. E Dereškevičiūrė atkreipia dėmesį, jog būtent šie žmonės gali būti tie pirmieji, kurie įspėja smurtautoją dėl nederamų veiksmų ir atsakomybės už juos. Jie gali būti akyli stebėtojai, kad smurtas nepasikartotų.
Nebijokite klausti, bet nekaltinkite aukos
Psichologė įspėja, kad pastebėjus smurtą, labai svarbu niekada nekaltinti aukos. „Tokie klausimai, prasidedantys „kodėl“ – kodėl tu jam nusileidi, kodėl tu tiek laiko nieko nedarei, kodėl nesikreipei į policiją, kodėl tu jam šoki į akis, painiojiesi po kojomis, kodėl negalėjai patylėti (išeiti, nesirodyti) – patvirtina, kad auka yra kalta ir atsakinga“, – sako dr. E. Dereškevičiūtė.
O prakalbinti auką yra labai svarbu, nes tik taip žmogui galima suteikti emocinę paramą bei jam padėti, jį apsaugoti.
„Kalbėdami su smurtą patiriančiu asmeniu įvardinkite, kad jums ji/jis rūpi, kad norite padėti. Taip ir kalbėkite: „man rūpi, noriu tau padėti“. Įvardinkite ką pastebėjote: „kas atsitiko tavo veidui? Kas atsitiko, kad kelias dienas nebuvai darbe? Tu šiandien kaip nesava – kas atsitiko?“, – konkrečiais patarimais dalijasi specialistė ir priduria, jog labai svarbu, kad auka nesijautų viena, nesuprasta ar kalta dėl situacijos.
Naudingos informacijos, kas gali padėti, į ką kreiptis, smurto aukos gali rasti:
Smurto statistika
Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad 2022 metais dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti nusikaltimai sudarė 14,4 proc. visų registruotų nusikaltimų. Smurto artimoje aplinkoje skaičius nežymiai išaugo: 2022 metais dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruoti 5872 nusikaltimai, t. y. 1,2 proc. daugiau nei 2021-aisiais.
29 proc. padaugėjo seksualinės prievartos nusikaltimų, 26,6 proc. daugiau užregistruota ir sunkių sveikatos sutrikdymų, taip pat išaugo nužudymų artimoje aplinkoje (nuo 21 iki 25). 10,3 proc. nukentėjusių buvo nepilnamečiai vaikai; 90,8 proc. vaikų nukentėjo nuo savo tėvų ar įtėvių. 78,8 proc. suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, iš jų 80,6 proc. nukentėjo nuo intymaus partnerio.
Visada yra, kuo pasitikėti!
Įveikti sudėtingas situacijas daug paprasčiau, kai nesi vienas. Jei prireiktų palaikymo ar pagalbos, visada galite kreiptis į:
- specializuotos kompleksinės pagalbos centrą – skambinkite telefonu 8 700 55516;
- artimiausią pagalbos vietą savo mieste – kontaktus rasite www.specializuotospagalboscentras.lt/kontaktai
Prisijunkite prie judėjimo!
Siekdama paskatinti atkreipti dėmesį į dažnai stigmatizuojamą smurto artimoje aplinkoje temą, IKEA ėmėsi bendradarbiauti su žinomu dizaineriu Robertu Kalinkinu. Bendro darbo rezultatas – išskirtinio dizaino krepšių kolekcija, siunčianti socialinę žinutę ir primenanti visuomenei, kaip svarbu stebėti aplinką, išlikti sąmoningiems ir neužsimerkti prieš smurtą, galintį vykti visai šalia.
Riboto kiekio kolekciją „Pastebėk smurtą“ sudaro dviejų modelių krepšiai, kurių dizainas paremtas simbolika: išsiuvinėta akis yra priminimas neužsimerkti ir stebėti aplinką, o saugos diržai, panaudoti kaip rankenos, reprezentuoja saugumą, kurio trūksta aukų namuose, ir pokyčius visuomenėje, būtinus tam, kad šios galėtų jaustis saugios.
IKEA krepšių kolekcija „Pastebėk smurtą“ – būdas parodyti, kad nesate abejingi ir neužsimerkiate prieš smurtą. Prisijunkite prie judėjimo čia.