Nepralenkiami lyderiai
Naujausiais „Sodros“ duomenimis, pagal atlyginimų medianą „Norfos mažmena“ penktą mėnesį iš eilės lyderiauja tarp visų mažmeninių parduotuvių tinklų Lietuvoje. Sausio mėnesį darbuotojų, draudžiamų visą kalendorinį mėnesį, pajamų mediana siekė kiek daugiau nei 1420 eurų, vasario mėn. – 1403 eurų, o praėjusiu šventiniu laikotarpiu, t. y. gruodį ir lapkritį atitinkamai buvo 1455 ir 1428 eurai.
„Šiandien darbo atlygis „į rankas“ pas mus siekia vidutiniškai 1046 eurus. Apskritai, lyginant su praėjusių metų kovo mėnesiu, šiemet „Norfos“ darbuotojai gauna 20,5 proc. didesnį atlyginimą, kuris istoriškai yra ir didžiausias mūsų mokamas darbo užmokestis. Džiugu, kad esame lyderiai, ir nors kiti prekybos tinklai mėgsta sakyti, kad moka didžiausius atlyginimus, skaičiai rodo ką kitą“ – sako „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
Ir iš tiesų, artimiausias „Norfos mažmena“ „persekiotojas“ pagal mokamą medianą mažmeninės prekybos sektoriuje atsilieka maždaug 15 proc. Tuo metu nuo mažiausiai mokančio prekybos tinklo „Norfą“ skiria net 50 proc. didesnis darbo užmokestis.
„Viena pagrindinių priežasčių, kuri mums leidžia mokėti tokius atlyginimus – mažesnis administracijos darbuotojų skaičius. Tai reiškia, kad sutaupytus pinigus galime išmokėti parduotuvių darbuotojams. Atlyginimai priklauso ir nuo pačių darbuotojų našumo. Pas mus darbo užmokestis nėra fiksuotas ir priklauso nuo darbo rezultatų, kurie apskaičiuojami pagal specialias formules – kuo efektyviau dirbsi, tuo didesnis bus atlyginimas“, – aiškina D. Dundulis.
Tačiau tam, kad darbuotojas dirbtų efektyviai, pasak pašnekovo, būtina jam sukurti tinkamas darbo sąlygas.
„Pavyzdžiui, savitarnos kasos „nuima“ dalį darbo nuo pardavėjų, todėl jie gali atlikti kitas užduotis. Tie patys elektriniai vežimėliai prekėms vežti palengvina ir tuo pačiu paspartina darbą. Tikiu, kad mūsų darbuotojai dirba daug efektyviau nei konkurentų parduotuvėse dirbantys žmonės, todėl ir galimybių užsidirbti natūraliai turi daugiau“, – teigia pašnekovas.
Lenkia ne tik mažmeninės prekybos tinklus
Dar įdomiau yra tai, kad kovo mėnesį „Norfos mažmena“ pagal mokamą medianą aplenkė net ir tokius žinomus šalies darbdavius kaip Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas ar „Kesko Senukai“.
„Sutikime, pedagogų ir švietimo sistemoje dirbančių žmonių darbas reikalauja tikrai didesnės atsakomybės ir kvalifikacijos, nei kad parduotuvės darbuotojų. Tačiau dabar situacija tokia, kad prekybininkai yra vertingesni už universitetų darbuotojus. Dėl to mes tikrai nesiskundžiame, o ir pasakymas „baigė universitetą, bet dirba kasoje“ šiandien jau nebeskamba taip pašaipiai“, – sako D. Dundulis.
Būtent visuomenės požiūris į prekybininkus, pasak „Norfos“ vadovo, šiai dienai yra kur kas palankesnis, tačiau pagarbos parduotuvėse dirbantiems žmonėms vis dar stokojame.
„Mano nuomone, prekybininkų įvaizdis visuomenės akyse yra pagerėjęs, o tai turi įtakos ir žmonių pasirinkimui dirbti prekybos sektoriuje. Tačiau labai svarbi yra ir tolerancija. Kartais matau tokias situacijas, kad, atvirai pasakius, nenorėčiau būti pardavėjų vietoje. Neužmirškite, kad parduotuvėse dirba mūsų kaimynai, draugai ar net šeimos nariai. Jie yra verti pagarbos, nes sutikime, kad jei nebūtų pardavėjų, mums tikrai būtų sunkiau“, – teigia pašnekovas.
Atlyginimai ir toliau turi kilti
Pasak „Norfos“ vadovo, įmonė tvirtai apsisprendusi ir toliau didinti darbo užmokestį, nors laikai ir nėra patys ramiausi.
„Kalbant apie prekybos sektoriuje gaunamas atlygius, vis dar yra kur pasitempti, darbo užmokestis turi didėti nuolatos. Pavyzdžiui, Vokietijoje vidutinis prekybos centre dirbančio žmogaus atlygis yra apie 1400 eurų „į rankas“. Prieš maždaug 5 metus sakiau, kad mūsų siekiamybė – 700 eurų „į rankas“. Šiandien šią sumą esame jau gerokai viršiję ir toliau einama teisingu keliu“, – sako D. Dundulis.
Tačiau tam, kad ir toliau sėkmingai būtų galima didinti darbo užmokestį prekybos sektoriuje dirbantiems žmonės, verslininko teigimu, būtinas tiek konkurentų, tiek ir valstybės indėlis.
„Reikia, kad visas prekybos sektorius žengtų koja kojon ir konkurencinės sąlygos būtų vienodos. Labai tikiuosi, kad ir mūsų valdžia prie to prisidės. Šiandien darbo vieta mums kainuoja daugiau nei 1600 eurų, žmogus gauna kiek daugiau 1000 eurų, likusi suma – nukeliauja mokesčiams. Tad natūralu, kad kuo didesnis bus minimalus darbo užmokestis, tuo daugiau pinigų į valstybės biudžetą sugrįš per vartojimą, PVM ir kitus mokesčius“, – neabejoja D. Dundulis.