Princo dovana lietuvių alaus daryklai
Wittelsbachų dinastija aludarystės verslą pradėjo dar 1260 m., kai Liudvikas Griežtasis senojoje Miuncheno rezidencijoje įkūrė pirmąją šeimos alaus daryklą. Po trisdešimt dvejų metų Bavarijos kunigaikštis Rudolfas I pastatė Kaltenbergo pilį, kurioje po beveik 600 metų buvo atidaryta alaus darykla, nuo tada verdanti Kaltenbergo alų.
Kaune svečiavęsis Bavarijos princas teigė, kad jo bravoro gaminamas šviesusis alus, kuris bus gaminamas ir Lietuvoje, išskirtinis tuo, jog gėrimo receptas sujungia tradicijas ir patirtį:
„Jokia paslaptis, kad nuo seno Vokietija ir būtent Bavarijos kraštas yra žinomas dėl savo aludarystės tradicijų. Manau, kad mūsų ilgametė patirtis mums leidžia gaminti aukščiausios kokybės baltą alų, kuris yra vertinamas visame pasaulyje, pradedant Vokietija ir baigiant Indonezija.“
Į Lietuvą atvykęs Bavarijos princas kartu atsivežė ir šventuoju graliu Vokietijoje vadinamą Alaus grynumo įstatymo originalą, išleistą dar XVI a. pradžioje, o jo sertifikatą padovanojo naujiesiems partneriams.
„Didžiuojamės, kad jo antspauduotą kopiją dabar turime ir mes, oficialiai gavę leidimą virti Wittelsbachų šeimos įkurto „König Ludwig Schlossbrauerei Kaltenberg“ bravoro alų. Tai yra labai svarbus mūsų gėrimų daryklos ir jos galimybių užtikrinti kokybišką alaus virimą įvertinimas. Sulaukę tokio pripažinimo iš karališkosios šeimos atstovo, naująjį produktą pagal autentišką receptūrą jau pradedame gaminti ir netrukus įvesime šį prekių ženklą į šalies rinką“, – sako „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas.
Monarcho pasiteiravus, kas lėmė apsisprendimą pradėti bendradarbiavimą su Lietuvoje veikiančia alaus darykla, garbus svečias akcentavo, jog didžiausią impulsą davė lietuvių požiūris į tradicijų puoselėjimą bei noras praturtinti savo asortimentą naujais skoniais.
„Šiais laikais kiekvienai alaus daryklai svarbu pasiūlyti kuo įvairesnę gėrimų paletę. Vieni žmonės mėgsta vokišką alų, kiti – anglišką, dar kiti – lietuvišką, todėl natūralu, kad norėdamos pasiekti kuo platesnę auditoriją, alaus daryklos stengiasi praplėsti asortimentą.
Tiek savo tradicija, tiek pozicionavimu rinkoje, tiek ir pačiu skoniu šis gėrimas skiriasi nuo to alaus, kurį gamina mūsų naujieji partneriai, todėl manome, kad ši partnerystė sustiprins vieną geriausių alaus daryklų Lietuvoje vienu geriausių alumi Vokietijoje“, – sakė princas Luitpoldas.
Žavisi lietuvių aludarystės tradicijomis
Ne pirmą kartą Lietuvoje viešėjęs monarchas teigė jau spėjęs išbandyti ir pamėgti lietuviško alaus skonį. Didžiausią įspūdį jam paliko naujųjų partnerių verdamas lageris.
Be Lietuvos, bavariškas alus nuo 1979 m. yra gaminamas Jungtinėje Karalystėje. 1983 m. šis prekių ženklas pravėrė Švedijos rinką, dar vėliau šis alus pradėtas gaminti ir Rytų Europoje bei Rytų Azijoje.
„Vis dar gaminame ir prekiaujame Ukrainoje, tačiau dėl dabartinės situacijos esame išėję iš Rusijos ir Baltarusijos, taip pat sustabdę gamybą Kazachstane. Be Europos, tęsiame darbą Indijoje, Mongolijoje, Kinijoje, jau minėtoje Indonezijoje.
Nuo pat pradžių žvalgėmės į Rytus ir labai džiaugiamės, jog pagaliau galime savo produktą pristatyti ir Lietuvoje. Kitose Vakarų Europos šalyse mūsų alus yra eksportuojamas, nes atstumai yra sąlyginai nedideli“, – aiškino princas.
Paprašytas įvertinti alaus tradicijas Lietuvoje, pašnekovas sako besižavintis augančiu lietuvių supratimu apie šio gėrimo kultūrą.
„Lietuvoje man teko lankytis ankstyvaisiais jūsų Nepriklausomybės metais. Tuomet aludarystės kultūra, galima sakyti, neegzistavo: keli gamintojai, kelios alaus rūšys, jokių išskirtinių renginių, jokių švenčių. Tačiau šiandien esu nepaprastai sužavėtas, kiek jums pavyko nuveikti per tokį trumpą laiką ir kokie stiprūs esate šioje srityje.
Alus Lietuvoje šiandien yra kur kas daugiau nei tik produktas: tai ir laikas su draugais, artimaisiais, tai ir švenčių atributas, turite net savo Oktoberfestą“, – sakė garbusis svečias.
Stengsis edukuoti Lietuvos visuomenę
Kalbėdamas apie aludarystės amato išsaugojimą ir priemones, kaip patenkinti šiandieninės rinkos poreikius, Bavarijos princas akcentavo aiškią strategiją ir prioritetus:
„Manau, jog būtina turėti ne tik autentiško skonio alų, bet ir aiškią viziją, kaip jis turėtų būti gaminamas, kas yra jo vartotojas ir kokią pridėtinę vertę gėrimas kuria. Pavyzdžiui, vieni žmonės mūsų alų mėgsta, kiti – jo nekenčia, ir tai yra normalu, nesistengiame įtikti visiems, nes svarbiausia atrasti savo auditoriją. Ištikimas ir tavo produktą vertinantis vartotojas aludarystėje yra svarbiausia“.
Alaus daryklai vadovaujantis monarchas tikisi sėkmingo bendradarbiavimo su lietuviais bei darnaus įsiliejimo į mūsų alaus kultūrą.
„Įsilieti ir, svarbiausia, sėkmingai išsilaikyti Lietuvos rinkoje dėl griežtų reklamos įstatymų nėra taip lengva, todėl turėsime dirbti labai atsakingai ir kruopščiai. Norime čia organizuoti alaus kultūrai skirtus renginius, suteikti progų vartotojams susipažinti su bavarišku alumi ir tuo pačiu edukuoti visuomenę apie atsakingą alaus vartojimą“, – teigė Jo Karališkoji Didenybė princas Luitpoldas.
M. Horbačauskas pridūrė, jog ši partnerystė yra tik Bavarijos ir Lietuvos aludarių bendradarbiavimo pradžia.
„Bavariškos tradicijos mūsų šalyje ypač vertinamos. Lietuviai noriai lankosi bravoro nuo 2020-ųjų organizuojamame „Oktoberfesto“ festivalyje, renginys kasmet auga. Didėja ir susidomėjimas bavariškais papročiais, tad juos puoselėti planuojame ir toliau. O karališko prekių ženklo pasirodymas yra tik pirmasis didelis startas. Geriausių vokiškų tradicijų pristatymų esame numatę ir daugiau“, –planais dalijosi „Volfas Engelman“ generalinis direktorius.