Netenkina dabartinė situacija
Atliktų apklausų duomenys rodo, kad kaip vieną didžiausių Klaipėdos miesto skaudulių klaipėdiečiai įvardija senamiestį, kadaise buvusį vietinių ir turistų traukos objektu, tačiau šiandien išgyvenantį „ledynmetį“. Apleistos patalpos, aptrupėję namų fasadai, vos viena kita veikianti kavinė – tikrai ne taip turėtų atrodyti trečio pagal dydį Lietuvos miesto senamiestis, yra įsitikinusi „Ištikimi Klaipėdai“ komanda.
Viena iš problemų, kuri neleidžia klestėti Klaipėdos senamiesčiui, miesto tarybos nario, kandidato į uostamiesčio mero kėdę A. Vaitkaus nuomone, yra akivaizdus dabartinės savivaldos nuoseklumo ir organizacinių žinių trūkumas.
„Šiandien situacija tokia, kad sutrikę yra visi, tiek verslininkai, tiek gyventojai, tiek ir turistai. Vaizdas toks, kad senamiestis yra patapęs viena didele statybviete be jokio aiškaus plano. „Palopoma“ tai viena, tai kita vieta, neužbaigiamas vienas projektas, pradedamas kitas. Žmonės yra tiesiog pavargę nuo nuolatinių remontų, kurie tęsiasi, panašu, visą amžinybę. Paradoksalu, kad turime unikalų senamiestį, kuris lyg ir tvarkosi, tačiau iš esmės jame nieko nevyksta“, – sako A. Vaitkus.
Jo teigimu, kad visi procesai ir projektai mieste vyktų daug sklandžiau ir greičiau, savivaldybė privalo ne tik suvaldyti dabartinį chaosą tikslingiau organizuodama senamiesčio gatvių tvarkymo darbus, bet ir imtis iniciatyvos gaivinant pastatus.
„Tikriausiai daugelis sutiks, kad namai aptrupėjusiais fasadais yra ne tai, kas turėtų reprezentuoti mūsų senamiestį. Deja, situacija būtent tokia. Žinoma, viskas suprantama, pastatai privatūs, turi savininkus, tačiau tam, kad vaizdas pagerėtų, savivaldybė tikrai turi visas galimybes prisidėti. Kiti miestai, tarp kurių ir Kaunas, pasinaudodamas savivaldybės daliniu finansavimu, perdažė pastatų fasadus, sutvarkė apšvietimą ir taip atgaivino miesto senamiestį. Manome, kad tai yra kelias link patrauklesnio senamiesčio, kuriuo turėtų eiti ir Klaipėda“, – įsitikinęs A. Vaitkus.
Senamiesčiui reikia žmonių
Ir nors pakeistos trinkelės, sutvarkytos gatvės ar nudažyti pastatai yra svarbūs žingsniai gaivinant senamiestį, problemos jie iki galo neišsprendžia. „Ištikimi Klaipėdai“ kandidato į merus nuomone, senamiestis negali tinkamai funkcionuoti be žmonių, kuriame jie norėtų ne tik dirbti, bet ir gyventi.
„Jeigu pasižvalgytume po kitų Lietuvos didmiesčių senamiesčius, pamatytume, kad jie klesti: veikia verslai, vyksta prekyba, dirba galerijos, organizuojamos parodos, koncertai ir pan. Kodėl tai nevyksta Klaipėdoje? Atsakymas paprastas – nėra žmonių.
Daugelį metų Klaipėda vegetavo, todėl didesnes pajamas turintys gyventojai, kurie įprastai ir įsikuria senamiesčiuose, persikėlė į užmiesčius. Žmonės neina ten, kur nėra kas veikti, kur nėra vieningos kavinių, aktyvaus poilsio ir turistų traukos objektų“, – sako A. Vaitkus.
Tam, kad Klaipėdos senamiestis pagaliau atgimtų, pašnekovo teigimu, reikalingi tokie projektai, kaip kad Vilniuje iškilęs Užupio kvartalas – vieta, kurioje gyvenimas tiesiog verda. Tačiau tokioms ir panašioms iniciatyvos uostamiestyje, pasak A. Vaitkaus, koja kiša biurokratinių formalumų tvarkymo laikas.
„Besidominčių ir norinčių investuoti į Klaipėdos senamiestį netrūksta, tačiau turime suprasti, kad kai verslas ateina su idėjomis ir investicijomis, tai jis nenori laukti 6, 8 ar 10 metų kol bus paruoštas detalus teritorijų vystymo planas. Deja, būtent tokie laukimo terminai Klaipėdoje jau yra tapę įprasti. Pavyzdžiui, aštunti metai vis dar neužbaigiamas „Memelio miesto“ projektas. Pagalbos iš savivaldybės laukia ir kitų projektų vystytojai“, – sako A. Vaitkus.
Ne vieną senamiesčio pastatą savo asmeninėmis lėšomis atgaivinęs komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ narys Arūnas Tuma sako, kad vystytojai, matydami dabartinę situaciją ir nesuvokiamus laukimo terminus, vietoje to, kad investuotojų Klaipėdoje, savo pinigus tiesiog nukreipia į kitus miestus.
„Kol Klaipėdoje procesai stringa, kituose šalies miestuose viskas daug praprasčiau – detalus teritorijų vystymo planas paruošiamas vos per metus ar pusantrų. Nė vienas verslininkas niekada nepradės vykdyti projekto, jei prieš tai nepaskaičiuos ir neįvertinęs visų aplinkybių. Dėl to mūsų programa numato, kad maksimalus laikas detalaus plano paruošimui turėtų būti ne ilgesnis nei 1,5 metų, o leidimo statyboms išdavimo terminas – ne ilgesnis nei 1 mėnesis“, – teigia A. Tuma.
Tačiau, pasak jo, svarbus yra ne tik terminas, bet ir pačių projektų valdymas, kuris šiai dienai Klaipėdoje yra nepriimtinas.
„Prisiminkite naujai statomą mokyklą, kuri jau pabrango beveik du kartus nuo pradinės sąmatos. Už tuos pinigus Klaipėdoje buvo galima pastatyti dvi mokyklas ir dar liktų naujam vaikų darželiui. Nepamirškime ir to, kas darysis su eismu Liepų gatvėje, kai iškils visi suplanuoti daugiabučiai ir individualūs namai Bachmano kvartale. Apie darželius, mokyklą toje teritorijoje, kur įsikūrė ir dar įsikurs tūkstančiai jaunų klaipėdiečių, ir vėl nebuvo kam pagalvoti“, – sako A. Tuma.
Dar vieną planavimo ydą pašnekovas mato senamiestyje - miesto svečiai atvykę į Klaipėdos senamiestį negali susigaudyti kelio ženklų „miške“. Niekas nesupranta, kodėl jų ten tiek pristatyta, ir kokia jų prasmė.
„Ištikimi Klaipėdai“ komiteto nariai įsitikinę, jog šias ir kitas klaidas reikia taisyti nedelsiant, o ateityje nepradėti nė vieno projekto, kol nėra sukurtas vientisas konkrečios teritorijos vystymo planas.
Iš Žiemos uosto – į modernų kvartalą
Laimėjęs savivaldos rinkimus, nepriklausomas politinis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“ ketina suburti Klaipėdos miesto architektus ir urbanistus, kurie jau dabar komiteto nariams siūlo įvairiausius projektus. Vienas tokių – Žiemos uosto projektas.
„Klaipėda visada garsėjo savo architektais, įgyvendinusiais ne vieną projektą, kuriuo šiandien galime didžiuotis. Tai ir Kruizinių laivų terminale sutvarkytas Keltininko namas ar restauruotas Ryžių malūnas. Tokie pavyzdžiai parodo, kaip šiuolaikinėmis priemonėmis galima atkurti istorinius pastatus, kurie tampa tikromis miesto puošmenomis. Deja, šiandien patyrusių ir didelį įdirbį turinčių architektų nebesiklausoma, o be reikalo, nes uostamiestis turi unikalų šansą atgauti apie pusės kilometro ilgio promenadą prie Kuršių marių, dar vadinamą Žiemos uostu“, – tikina A. Vaitkus.
Tačiau tam, pasak jo, būtina pasinaudoti susiklosčiusia situacija – dešiniajame Danės krante, šalia Senosios perkėlos, turėtų prasidėti ilgai laukto „Memelio miesto“ kvartalo, kuris taps neabejotinu turistų traukos centru, statybos. Nauju moderniu kvartalu, kaip teigia A. Vaitkus, galėtų tapti ir šalia esantis Žiemos uostas, kurį šiuo metu valdo krovos kompanija „Klasco“.
„Ta įlanka krovos darbams, lyginant su kitomis krantinėmis, naudojama neefektyviai. Žiemos uostas suprojektuotas ir įrengtas prieš 90 metų, pagal tuometinius poreikius. Jis nepritaikytas dideliems laivams, kokiais dabar gabenami kroviniai. Mano skaičiavimais, Žiemos uosto kompleksas, konvertuotas į pramoginę-rekreacinę teritoriją, būtų naudingesnis visiems. Ir, kas labai svarbu miestui ir miestiečiams, kurie galėtų mėgautis nauja prieiga prie vandens, galimybe švartuoti šioje įlankoje pramoginius laivelius ir jachtas, o teritorijoje už uostelio pastatant gražių, šiuolaikiškų pastatų kompleksą, kuris iš esmės kokybiškai pakeistų šią Vitės kvartalo dalį“, - pasakojo uosto veiklos specifiką išmanantis Arvydas Vaitkus.
Kol kas Žiemos uosto prieigose planuojama statyti naują Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos administracinį pastatą, tačiau miesto architektų siūloma vizija kur kas platesnė - nenaudojamą teritoriją paversti moderniu kvartalu, kuriame klaipėdiečiai galėtų dirbti, gyventi, leisti laisvalaikį.
Tokia praktika, kai uosto įmonės išsikelia iš augančių miesto dalių, pasaulyje ne naujiena. Identiški ar panašūs projektai nuolatos vyksta Skandinavijos šalyse, Vakarų Europos uostuose, Azijoje.
„Teko matyti, kaip uosto įmonės sparčiai išsikelia ir atlaisvina erdves miestiečiams Hamburge, Roterdame, Barselonoje. Tai įmanoma padaryti ir Klaipėdoje. Tik reikia sėsti prie derybų stalo su vyriausybės atstovais ir teritorijos naudotojais bei uosto direkcija, o miesto savivaldybė turi būti šių veiksmų iniciatore“, - įsitikinęs A. Vaitkus.
Jo teigimu, Žiemos uostą paversti traukos objektu įmanoma net keliais būdais. Vienas jų – už „Klasco“ valdomą teritoriją įmonei pasiūlyti naują vietą vystomoje pietinėje uosto dalyje, kitas – kalbėtis su bendrovės savininkais, kad šie atsisakytų komercinės veiklos Žiemos uoste ir imtųsi vystyti NT projektus.
„Visi suprantame, kokio tai patrauklumo teritorija, todėl net nereikia abejoti, kad norinčių čia investuoti ar įsigyti NT atsirastų akimirksniu. Tiesa, viskas priklauso nuo savivaldybės indėlio. Jei miestą valdantys žmonės bus iniciatyvūs, turės noro dirbti ir ieškoti sąlyčio taškų su architektais, investuotojais, vyriausybe ir gyventojais, tai mes galėsime tikėtis ne vieno miestui naudingo sprendimo ir projekto“, – neabejoja kandidatas į Klaipėdos miesto mero postą.
Politinė reklama bus apmokėta iš Politinio komiteto Ištikimi Klaipėdai PK sąskaitos