Vaikus formuoja nuo mažens supanti aplinka
Mokykloje, kurioje dirba E. Stankūnaitė, vadovaujamasi holistiniu požiūriu į ugdymą, kuris grindžiamas 4S sistema. Čia kiekvienas mokinys yra ugdomas per keturis santykius – su savimi, su kitu, su pasauliu, su užduotimis.
„Santykis su užduotimis dažniausiai yra susijęs su akademiškumu – užduočių atlikimu, dalyvavimu pamokose. Santykis su savimi atsiskleidžia per mūsų jausmus, savęs pažinimą ir emocinį raštingumą. Santykis su kitu – per bendravimą, santykių su žmonėmis kūrimą, socialinių ryšių mezgimą. Galiausiai – santykis su pasauliu. Tai mūsų požiūris į aplinką, kurioje gyvename, socialinė atsakomybė, rūpinimasis gamta, atsakingas vartojimas“, – apie 4S sistemą pasakoja E. Stankūnaitė.
Holistinis požiūris į ugdymą, pasak mokytojos, glaudžiai susijęs su įtraukiuoju ugdymu, kuriuo remiantis kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo individualių gebėjimų ir poreikių, turi būti užtikrintas besąlygiška integracija į bendruomenę.
„Šioje vietoje puikiai atsispindi santykio su kitu ir santykio su pasauliu principai. Mokykla nebėra pasiruošimas gyvenimui, ji jau yra gyvenimas, todėl jei vaiko aplinka nuo pat mažens yra įvairialypė, joje netrūksta skirtingų žmonių, skirtingų gebėjimų, požiūrių ar poreikių, vaikas pats natūraliai tampa įvairesnis, dvasiškai turtingesnis, atviras naujovėms, galintis priimti ir suprasti kitokius žmones“, – teigia E. Stankūnaitė.
Neabejoja visapusiška įtraukiojo ugdymo nauda
Pašnekovė ne veltui užsimena apie įtraukųjį ugdymą, nes nuo 2024 metų Lietuva žengia svarbų žingsnį – nė viena mokykla negalės atsisakyti priimti mokinių, turinčių specialiuosius ugdymo poreikius (SUP). Visi vaikai, nepriklausomai nuo jų gebėjimų, galės mokytis kartu su savo bendraamžiais.
„Šis pokytis – tai pavyzdys, kad visuomenė tampa sąmoningesnė ir tolerantiškesnė. Visi žmonės yra lygiaverčiai, todėl ir galimybės save realizuoti turėtų būti lygios. Jei tik sistema yra tam pasiruošusi, manau, tai labai sveikintinas žingsnis, leisiantis mums visiems tapti dar tolerantiškesniems ir supratingesniems. Galimybė lankyti bendrojo ugdymo mokyklas SUP vaikams neabejotinai turės teigiamos įtakos jų emocinei savijautai – jie žinos, kad bus priimti ir suprasti“, – sako pašnekovė.
Vis tik, kaip pastebi E. Stankūnaitė, visiems svarbiems pokyčiams reikia pasiruošimo, resursų ir laiko, o iššūkių kelyje į pokyčius tikrai pasitaikys.
„Džiugu, kad jau einame teisingu keliu, tačiau nenuveiktų darbų ir vietų, kuriose reikėtų pasitempti, dar yra. Pirmiausia – tai specialistų, turinčių reikiamų kompetencijų darbui su SUP vaikais, rengimas. Tokių žmonių trūksta, ir nors šiai dienai jie yra rengiami, užtruksime, kol turėsime jų pakankamai. Reikia ir priemonių, kurios leistų dirbti didesnėse bendrojo ugdymo klasėse“, – teigia E. Stankūnaitė.
Išskirtinis dėmesys – mokymosi medžiagos pritaikymui
Ugdymo turinys, kaip teigia pedagogė, yra labai svarbi vaikų, turinčių SUP, sėkmingos integracijos į bendrą ugdymo programą dalis. Matydama, kad SUP vaikams pritaikytos metodinės medžiagos dar trūksta, prieš pusantrų metų E. Stankūnaitė ėmėsi iniciatyvos – subūrė komandą, kuri gamtos mokslų užduotis pritaikė vaikams, turintiems rašymo ir skaitymo sutrikimų.
„Iki tol gamtos mokslų metodinės medžiagos net ir darbui su nedidelius specialiuosius ugdymo poreikius turinčiais vaikais nebuvo. Turėjome tik rekomendacijas, tačiau kartais net ir naudojantis jomis pasiekti gerų rezultatų nepavyksta. Todėl kilo mintis surinkti komandą ir sukurti biologijos, chemijos ir fizikos užduotis kelioms klasėms. Dirbome kartu su specialiaisiais pedagogais, kurie mus konsultavo, kad medžiaga išties atlieptų tokių vaikų poreikius. Procesas buvo nelengvas, tačiau šiandien turime metodiką, kurią sėkmingai pritaikau savo pamokose ir kuri išties palengvina darbą, leidžia mokiniams lengviau perprasti užduotis. Kitais metais, kai bus atnaujintos ugdymo programos, ruošiamės šia medžiaga pasidalyti su visuomene, kad ir kiti mokytojai galėtų ją naudoti savais tikslais“, – žada pašnekovė.
E. Stankūnaitė neslepia – nors ši metodinė medžiaga pritaikyta vienai dažniausių SUP turinčių vaikų grupei, ji neatliepia viso spektro sutrikimų, todėl panašios iniciatyvos ir mokymosi medžiagos pritaikymas ateityje turėtų tapti svarbia ugdymo programos dalimi.
Pagalba dirbant su SUP vaikais
Mentorystės sistema – dar viena priemonė, kuri, E. Stankūnaitės nuomone, gali padėti dirbant su SUP turinčiais vaikais. Kai kuriose Lietuvos mokyklose ši sistema jau sėkmingai taikoma ir džiugina rezultatais.
„Mokykloje atliekame mokinio gebėjimų analizę ir pagal surinktą informaciją pats mokinys su mentoriaus pagalba išsikelia sau akademinį tikslą, kuris gali būti labai įvairus – vienam dalyvauti matematikos olimpiadoje, kitam – pasiekti geresnių anglų kalbos rezultatų. Tuomet pagal išsikeltą tikslą nuosekliai dirbame su mentoriumi, kuris dažniausiai yra kokio nors dalyko mokytojas“, – pasakoja pedagogė.
Išsikeltas tikslas ir individualizuotas, tačiau neatskiriantis mokinio nuo jo bendraklasių darbas, pasak pašnekovės, leidžia siekti ne tik geresnių mokymosi rezultatų, bet ir sėkmės tolesniame asmeniniame gyvenime.
„Dirbu su mokine, kuri turi SUP ir kuriai sunkiai sekasi matematika. Išsikėlėme paprastą tikslą – reguliariai daryti namų darbus. Tokiu būdu siekiame ugdyti paprasčiausius mokymosi įgūdžius, t. y. nuosekliai atlikti paskirtas užduotis. Įvaldžiusi šį įgūdį, mokinė vėliau galės pritaikyti jį ir kituose mokomuose dalykuose ar net už mokyklos ribų. Mentorystė, mano nuomone, yra puikus įrankis, kuris leidžia silpnybes paversti stiprybėmis ir išryškinti stipriąsias mokinio puses, bei mokytojui ir mokiniui išties kurti autentišką santykį, kas būtent ir yra sėkmingo mokymosi pagrindas“, – teigia E. Stankūnaitė.
Lanksčių ugdymo modelių taikymas ir skirtingų gebėjimų turinčių mokinių įtrauktis atsižvelgiant į šeimų poreikius yra skatinami ES fondų finansuojamomis priemonėmis.