„Koronavirusas sukrėtė visą pasaulį ir privertė susitelkti įvairių šalių mokslininkus kovai su šia infekcija. Dalis Lietuvos mokslo institucijų ir mokslininkų grupių, tyrusių kitas aktualias problemas, privalėjo savo jėgas skirti sprendžiant COVID-19 pandemijos iššūkius. Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Virškinimo sistemos tyrimo instituto mokslininkai, panaudodami ilgametę patirtį, nusprendė taip pat prisidėti sprendžiant šios pandemijos problemas. Tam buvo suburta komanda, iniciavusi minėtą tyrimą, kurio dėka, tikimasi, bus sukurtas skaitmeninis įrankis, nustatantis viruso evoliucijos greitį", – teigia tyrimo vadovas prof. habil. dr. Limas Kupčinskas.

Apdovanotų mokslininkų komanda susitelkė bendram tikslui

Prieš daugiau nei 1,5 metų inicijuotas tyrimas turėtų finišuoti kitų metų vasaros pabaigoje. Jo gretose – pripažintų Lietuvos medikų bei molekulinių biologų komanda – prof. Jurgita Skiecevičienė, dr. Gediminas Kiudelis, prof. dr. Laimas Jonaitis ir prof. Juozas Kupčinskas. Šie mokslui atsidavę tyrėjai šiemet buvo apdovanoti Lietuvos mokslo premija, kurios pusę – beveik 17 tūkst. eurų – pervedė pagalbą Ukrainai teikiančiai organizacijai.

„Džiugu, kad šių mokslininkų komanda nusprendė prisidėti ir prie koronaviruso mokslinių problemų sprendimo. Būtent surinktos komandos sukauptų žinių, didelio užsidegimo ir tikslingo darbo dėka, pradėtas mokslinis projektas, kuris, tikimasi, bus svarbus postūmis geresniam šio pavojingo viruso evoliucionavimo supratimui", – sako projekto vadovas L. Kupčinskas.

Anot jo, nors šiuo metu koronaviruso pandemija suvaldyta, vykdomo tyrimo duomenys gali būti naudingi ir ateityje, kovojant su kitomis virusų sukeltomis pandemijomis, kurių išvengti, panašu, nepavyks.

„Ekspertai teigia, kad maisto trūkumas ir natūralios gyvenamosios aplinkos naikinimas verčia skraidančius gyvūnus keltis vis arčiau žmonių apgyvendintų rajonų. Dėl šių priežasčių gali kilti naujos pandemijos", – paaiškina mokslininkas.

Pandemija


Duomenys rodo skiepų efektyvumą

Nors šis Lietuvos mokslininkų tyrimas tebevyksta ir konkrečių išvadų šiuo metu dar nėra, jau dabar galima matyti, kad virusas nuolat vystosi ir keičiasi.

„Kiekvieną kartą, kuomet koronavirusas dauginasi, jo struktūra gali pasikeisti. Kiekvienas tokių pasikeitimų yra lyg mutacija. Šis virusas su viena ar daugiau mutacijų vadinamas pirminio viruso variantu. Vis tik, dėl kai kurių mutacijų gali pasikeisti svarbios viruso savybės, įskaitant tas, kurios turi įtakos jo gebėjimui plisti. Mūsų preliminarūs tyrimo duomenys rodo skiepų efektyvumą ir jų įtaką viruso savybių raidai. Nors žmonėms pradėjus skiepytis viruso mutacijos padažnėjo, naujieji viruso variantai tapo mažiau pavojingi. Šiuo metu galime daryti prielaidas, kad pakitęs koronavirusas gali tapti įprastine sezonine infekcija", – pabrėžia mokslininkas.

Jis pastebi, kad šiuos itin vertingus tyrimų duomenis pavyko gauti dėka finansinės Lietuvos mokslo tarybos pagalbos. Ši pagalba vykdant mokslinę veiklą – itin svarbi.

„Galima pasidžiaugti, kad Lietuvos mokslo taryba labai ženkliai rėmė koronaviruso infekcijos tyrimus mūsų šalyje. Buvo surengti net trys su šios infekcijos tyrimais susijusių projektų konkursai. Viename iš jų dalyvavusi mūsų mokslininkų grupė laimėjo finansavimą", – sako pašnekovas.

Rezultatai ypač vertingi bus ateityje

Šio tyrimo tikslas – sukurti įrankį, kurio pagalba būtų galima vertinti ir analizuoti koronaviruso reakciją į besivystantį visuomenės imunitetą.

„Mūsų kuriami metodai gali padėti visapusiškai išnaudoti vertingus duomenis bei taip įvertinti naujų mutacijų keliamą grėsmę. Svarbu pabrėžti tai, kad sukurti įrankiai bus vertingi tik tada, jei pakaks naujų duomenų analizei", – sako pašnekovas.

Mokslininkas teigia, kad vienas didžiausių iššūkių vykdant šį projektą – informacijos, kurią reikia analizuoti, kiekis. Norint įvertinti Lietuvoje aptinkamų koronaviruso mutacijų grėsmes, reikia naudoti ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio duomenis.

„Ši pandemija – ypatinga. Dėka sparčiai besivystančių technologijų, nė viena iki šiol buvusi epidemija nebuvo taip išsamiai tiriama. Suprantama, gali būti, kad dabartinė pandemijos banga palengva išblės, tačiau įgyta patirtis bei sukurti tyrimų įrankiai pravers kovojant su ateities pandemijų bangomis, kurios anksčiau ar vėliau ateis", – įsitikinęs projekto vadovas.


Finansuoja Europos socialinis fondas