Poreikį padiktavo pandemija
Šalies ekonomikos aktyvumas – tai skirtingų makroekonominių rodiklių (BVP, gyventojų užimtumas, kainų lygis, pinigų kiekis ir kt.), visuma. Ekonomikos aktyvumo situacijos šalyje įvertinimui naudojami įvairūs ekonometriniai modeliai, tačiau dauguma jų remiasi istoriniais rodikliais su santykinai dideliu vėlavimu, todėl sumažėja ekonomikos prognozių tikslumas ir priimamų ekonominės politikos priemonių tikslingumas.
Duomenų vėlavimo iššūkiai ypatingai skausmingi tampa pandemijos metu ar kitokio tipo ekonomikos krizių laikotarpiu, kai šalių vyriausybės turi priimti skubius sprendimus, o bet kokio pobūdžio ekonomikos šokai gerokai iškreipia makroekonomines prognozes dėl tradicinių makroekonominių rodiklių vėlavimo efekto bei jų pobūdžio. Dėl šios priežasties KTU Ekonomikos krypties studijų programų vadovė prof. dr. Vaida Pilinkienė su savo komanda pradėjo vystyti projektą – „Ekonomikos aktyvumo vertinimas ir prognozavimas realiuoju laiku, naudojant didžiuosius duomenis".
„Reaguojant į tai, kad tradiciniai ekonomikos aktyvumo stebėjimo metodai nėra efektyvūs, kartu su kolegomis sugalvojome idėją sukurti interaktyvų įrankį, skirtą ekonomikos aktyvumo vertinimui ir prognozavimui realiu laiku, o ne remiantis istoriniais rodikliais. Šis įrankis praplėstų ekonominio modeliavimo galimybes pasitelkiant didžiuosius duomenis (angl. big data) bei integruotų tradicinius ekonometrinius ir dirbtinio intelekto metodus, šiuo atveju – mašininio mokymosi (angl. machine learning) algoritmus. Be to, ekonomikos subjektų transformacija link skaitmeninės erdvės generuoja trilijonus didžiųjų duomenų, kurie tinkamai apdoroti dirbtinio intelekto algoritmų pagalba, jie galėtų puikiai pasitarnauti priimant sprendimus panašių sveikatos ir ekonomikos krizių metu", – pasakoja projekto vadovė.
Galimybė geriau įvertinti rizikas
KTU mokslininkų kuriamas įrankis suteiks galimybę internetinėje platformoje sekti šalyje vykstančius ekonominius procesus bei stebėti jų pokyčius realiuoju laiku arba su minimaliu vėlavimu. Tai ekonominiu požiūriu, pasak profesorės, yra tarsi „ankstyvoji rizikos perspėjimo sistema", turinti moksliškai pagrįstą ir lokaliam kontekstui agreguotą didžiųjų duomenų bazę.
„Sudaryta ir nuolat atnaujinama didžiųjų duomenų bazė suteiks galimybę stebėti ne tik bendrą šalies ekonomikos aktyvumą. Tuo pačiu planuojama suformuoti tam tikrus sektorinius modulius, tokius kaip darbo rinka, infliacija, tarša, mobilumas, vartotojų sentimentai ir lūkesčiai, paslaugų ir pramonės sektorius ir kt. Dėka aiškios grafinės vizualizacijos ir draugiškos vartotojui aplinkos, šio įrankio naudotojai galės lengvai sekti šalies ekonomikos aktyvumą. Šis interaktyvus įrankis būtų naudingas viešojo sektoriaus institucijoms, finansinių paslaugų įmonėms, verslo įmonėms ir kitiems ekonomikos subjektams", – pasakoja prof. dr. V. Pilinkienė.
Vykdomas projektas susideda iš trijų etapų. Pirmajame etape buvo atlikta makroekonominių rodiklių ir didžiųjų duomenų analizė ir jų vertinimas, antrajame – parinkti ir adaptuojami metodai šių duomenų surinkimui, transformavimui ir saugojimui duomenų bazėje. Trečiuoju etapu bus sukurtas galutinis produktas – interaktyvus įrankis.
„Šiuo metu esame būtent trečiame etape, kai baigiami sudaryti duomenų surinkimo instrumentai ir pradedamas kurti interaktyvus įrankis duomenų modeliavimui ir vizualizavimui. Šalia šios projekto dalies užsiimame aktyvia projekto rezultatų sklaida, rengdami ir publikuodami mokslines publikacijas, dalyvaudami mokslinėse konferencijose", – pasiektus rezultatus atskleidžia projekto vadovė.
Visapusiška nauda mokslui
Kurdami interaktyvų ekonomikos aktyvumo stebėjimo ir vertinimo įrankį, KTU mokslininkai bendradarbiauja su Lietuvos mokslo taryba, kuri, pasak prof. dr. V. Pilinkienės, yra puikus tarpininkas tarp mokslo idėjų realizavimo ir sklaidos visuomenėje.
„Surinkta solidi LMT ekspertų bendruomenė ir aukštai iškelta projektų vertinimo kartelė verčia pasitempti tiek pradedančius, tiek ir jau pažengusius tyrėjus, o teikiamos finansuoti mokslo idėjos ir tematikos jau senokai peržengė lokalių problemų sprendinius ir yra aktualios tarptautiniu mastu", – sako profesorė.
KTU mokslininkė ne tik džiaugiasi LMT suteikta galimybe vystyti tokio lygio projektą, bet ir Tarybos pastangomis įvairiapusiškai, tiek per projektinį finansavimą, tiek ir individualiai skatinti studentus ir jaunuosius mokslininkus rinktis podoktorantūrines studijas.
„Labai svarbu jauną žmogų sudominti ir motyvuoti moksliniams tyrimams kuo anksčiau, taip vystant jo erudiciją ir subrandinant jį kaip mokslininką. Kalbant konkrečiai apie vystomą projektą, aš visada galiu kreiptis pagalbos į LMT atstovus, kai kyla administracinių ar finansinių klausimų. Ir visada gaunu profesionalų ir išsamų atsakymą", – sako pašnekovė.
Pasak jos, tiek šis projektas, tiek ir kiti KTU bei kituose Lietuvos aukštojo mokslo institucijose atliekami aukšto lygio moksliniai tyrimai, susiję su inovacijomis, išradimais ir ekonominė gerove, yra tai, ko šiuo metu pasauliui reikia labiausiai.
„Lietuvoje atliekami moksliniai tyrimai gali drąsiai konkuruoti su užsienio kolegų vykdomais tyrimais, o tarptautinėje erdvėje viešinami tyrimų rezultatai garantuoja ne tik jų sklaidą, bet suteikia ir naujas galimybes jungtis į tarptautinius konsorciumus, dalyvauti Europos Komisijos ar kitų šalių finansuojamuose moksliniuose projektuose", – teigia prof. dr. V. Pilinkienė.
Tad investicijos į mokslinius tyrimus, jos nuomone, ne tik suteikia galimybių vystyti įvairias mokslo sritis, atrasti naujus metodus ir instrumentus bei populiarinti mokslą, bet ir spręsti visuomenei opiausias problemas.
„Galima pastebėti, kad visose didžiausiose technologijų įmonėse į mokslą yra investuojama ypatingai daug, nes tokių įmonių konkurenciniai pranašumai dažnai siejami su naujų mokslinių tyrimų realizavimu ir komercializavimu. Tuo metu Lietuvoje pasigendama didesnės verslo ir mokslo sinergijos, įvairesnių bendradarbiavimo praktikų, lankstesnių mokslinių iniciatyvų laiko ir kaštų atžvilgiu. Lietuvos universitetuose tikrai yra puikių tyrėjų, kurie visuomet atviri bendravimui ir mokslinių idėjų sklaidai", – sako prof. dr. V. Pilinkienė.
Finansuoja Europos socialinis fondas