„Rizika susidurti su pigmentinėmis dėmėmis aktuali visiems, o ypač didelė moterims. Pavienės ar į didesnius plotus susiliejančios dėmės dažniausiai išryškėja ant veido, dekolte, plaštakų odos. Tad pacientės skundžiasi ne tik nepageidaujamais odos pokyčiais – blogėja ir jų gyvenimo kokybė, emocinė savijauta", – apie hiperpigmentaciją kalba gydytoja dermatovenerologė Ieva Laniauskaitė.

Pavojingiausi – UV spinduliai

Svarbiausias hiperpigmentaciją lemiantis veiksnys, pasak gydytojos, yra saulė. Ji intensyviai skleidžia dešimtis skirtingo ilgio šviesos bangų spindulių. Bene didžiausi sveikos odos priešai yra ultravioletiniai (UV) spinduliai: UVA, UVB. Būtent UV spinduliai organizme suaktyvina melanino – odos pigmento, saugančio ląsteles nuo neigiamos ultravioletinės spinduliuotės – gamybą. Padidėjus melanino produkcijai, didėja ir pigmentacija.

Tačiau odą reikėtų saugoti ne tik nuo žalingų UV spindulių. Šiais laikais mokslininkai skelbia dar vieną – mėlynos šviesos pavojų. Mėlynoji šviesa – tai aukšto dažnio ir didelės energijos regimoji šviesa. Ją skleidžia ne tik saulė, bet ir kasdien visų naudojami telefonai, planšetės, televizoriai bei LED lempos.

„Kiekvienas patiriame neigiamą mėlynosios šviesos poveikį: ši spinduliuotė spartina odos senėjimą, skatina raukšlių ir pigmentinių dėmių atsiradimą. Mėlynoji šviesa gali kenksmingai paveikti ne tik odą, bet ir regą, miego kokybę", – perspėja I. Laniauskaitė.

Odos pokyčius lemia ir kiti veiksniai

Jaunesniame amžiuje, pasak gydytojos, pigmentinių dėmių atsiradimą gali lemti ir uždegiminės odos ligos: aknė, atopinis dermatitas, psoriazė. Jos gali atsirasti ir po įvairių rūgštinių, lazerinių procedūrų, traumų ar vabzdžių įgėlimo. Pigmentiniai dariniai taip pat gali būti įgimti.

Hiperpigmentacija gali pasireikšti ir sergant tam tikromis autoimuninėmis ligomis, esant medžiagų apykaitos (metaboliniams) sutrikimams, vartojant antibiotikus, hormoninius vaistus ar taikant gydymą chemoterapija.

Moterims pigmentinių dėmių atsiradimą, be kitų priežasčių, gali lemti ir hormonų pokyčiai, atsiradę nėštumo metu ar vartojant kontraceptikus.

„Klinikinėje praktikoje dažniausios odos hiperpigmentinės būklės yra sauliniai šlakai, arba kitaip – strazdanos, senatviniai šlakai, použdegiminė hiperpigmentacija ir melazma, dar vadinama chloazma arba nėštumo kauke", – pigmentinių dėmių rūšis vardija I. Laniauskaitė.

Melazma dažniausiai moterį varginantis odos pigmentacijos sutrikimas. Jis gali pasireikšti tiek dvidešimtmetei, tiek sulaukus 55-erių. Melazmos atsiradimui įtakos turi hormoniniai pokyčiai, intensyvi saulės ekspozicija, vaistai ir netgi kosmetika. Ryškiausi ligos požymiai – simetriškai išsidėsčiusios šviesiai ar tamsiai rudos spalvos dėmės nelygiais kraštais. Tai lėtinė, dažnai pasikartojanti ir gydymui sunkiai pasiduodanti odos būklė.

UV spindulius praleidžia net apniukęs dangus

Nuo kai kurių hiperpigmentaciją sukeliančių veiksnių apsisaugoti sunku ar net neįmanoma. Tačiau yra apstu būdų, kaip užkirsti kelią didžiausio ligos sukėlėjo – saulės spindulių – daromai žalai. Prevencija ir saugus elgesys saulėje, pasak gydytojos I. Laniauskaitės, turėtų tapti įpročiu.

„Vasarą vertėtų vengti būti lauke bei sąmoningo deginimosi intensyviausios ultravioletinės spinduliuotės valandomis – nuo 10 iki 15 val. Šiuo metu, be kitų apsaugos priemonių, reikėtų rinktis pavėsį ar šešėlį. Svarbu žinoti, kad ultavioletiniai spinduliai gali paveikti odą net ir per debesis: giedrą dieną dangus praleidžia beveik 100 proc. UV saulės spindulių, išsibarstę debesys – 89 proc., o apniukęs dangus – 31 proc.", – sako I. Laniauskaitė.

Norintiems apsisaugoti nuo saulės automobilyje ar patalpoje, stiklas taip pat nepadės – jis blokuoja tik UVB spindulius. O patys ilgiausi ir didžiausią žalą odai darantys UVA spinduliai skverbiasi net per stiklą.

Arbatinio šaukštelio taisyklė

Būnant saulėje, pasak gydytojos, svarbūs fiziniai veiksniai: dėvėti ilgomis rankovėmis rūbus, skrybėles, kepures bei apsauginius saulės akinius, naudoti odos priežiūros priemonės su SPF apsauga. Tačiau renkantis apsauginius kremus nuo saulės, reikia įvertinti, kad priemonė apsaugotų ne tik nuo UVA ir UVB, bet ir nuo mėlynosios šviesos.

„Privalu tepti apsauginius kremus nuo saulės. Vasaros metu ar atostogaujant šiltuosiuose kraštuose veidui, krūtinei ir dekolte rekomenduoju rinktis apsaugą su SPF 50, o kūnui – SPF 30. Odą reikėtų tepti 20 minučių iki išėjimo į lauką ir nepamiršti pakartotinai to daryti kas dvi valandas, taip pat suprakaitavus ar išsimaudžius", – sako gydytoja.

Kosmetikos priemones su SPF ji ragina tepti dosniai ir tolygiai. Reikalingą kremo kiekį atskiroms odos sritims padeda apskaičiuoti arbatinio šaukštelio taisyklė: veido ir kaklo sričiai reikėtų tepti tiek kremo, kiek telpa į vieną arbatinį šaukštelį. Toks pats kiekis reikalingas ir kiekvienai rankai. O liemeniui, nugarai ir kiekvienai kojai kremo reikėtų sunaudoti dvigubai.

UV spindulių žalą taip pat gali sumažinti geriami antioksidantai, pavyzdžiui, resveratrolis ar papildai su superoksidodismutazė. Jie neutralizuoja laisvuosius radikalus, kurie pažeidžia ląstelių DNR, baltymus ir membranas. Odai taip pat naudingi karotenoidai ir polifenoliai, kurių gausu meduje, šokolade, žaliojoje arbatoje, įvairiuose vaisiuose ir daržovėse.

Gydymas – šaltuoju sezonu

Bent kartą per mėnesį reikėtų apžiūrėti savo odą ir pigmentinių darinių pokyčius joje nuo galvos iki kojų, nes pakitęs pigmentinis darinys gali būti pirmasis odos vėžio požymis. Kartą per metus vertėtų apsilankyti ir pas gydytoją dermatovenerologą.

Nors svarbiausia – prevencija, apžiūrėjęs pacientą, gydytojas gali paskirti veiksmingą būdą ar kelių būdų kombinaciją jau atsiradusiems odos pigmentiniams dariniams šalinti. Tačiau daugelį procedūrų I. Laniauskaitė rekomenduoja atlikti ne saulėtu, o šaltuoju sezonu.

„Vienais atvejais gali būti veiksminga dermatokosmetika, sudėtyje turinti vitamino C, tiamidolio, azelaino ar kitų rūgščių. Kitais atvejais taikomas vietinis gydymas vaistais su hidrochinonu, atliekamos įvairios estetinės procedūros: rūgštiniai šveitimai, krioterapija, odos injekcijos su biomimetiniais peptidais, gintaro rūgštimi, vitaminais ir antioksidantais bei taikomas lazerinis gydymas", – galimus gydymo būdus įvardija gydytoja dermatovenerologė Ieva Laniauskaitė.