,,Demokratinės mokyklos" bendraįkūrėjas Nerijus Buivydas atsako į klausimus apie tai, kaip kuriama demokratinė kultūra mokyklose, ką galima padaryti, kad ją puoselėtume bei kviečia į artėjantį renginį.
– Kaip kilo mokyklos idėja?
– Mes su kolege Donata dirbome neformaliam švietime ir visada norėjome įnešti pokytį į Lietuvos švietimo sistemą. Supratome iš savo patirčių, iš darbo neformaliame švietime, jog sistema inertiška ir pasenusi, neatliepia visuomenės poreikių. Dirbdami švietime domėjomės tuo. Didžiojoje Britanijoje atradome tokias mokyklas, o Lietuvoje tokios, kuri puoselėtų demokratinę kultūrą, nebuvo. Nusprendėme atidaryti mokyklą ir pokytį visuomenėje nešti per praktiką. Ne šiaip pasidarius prezentaciją, o kiekvieną dieną dirbant su vaikais. Dirbant su iššūkiais, kuriuos turi kiekviena mokykla, atrasti sprendimus, būdus sukurti saugią, stiprią mokyklą su gerais akademiniais rezultatais ir laimingesniais vaikais. Stengiamės tuo dalintis su valstybinėmis mokyklomis.
– Kaip mokykloje kuriama demokratinė kultūra?
– Demokratinė kultūra pradedama kurti nuo noro ir nuo pastangų, o pastangos turėtų suteikti mokykloje galimybę girdėti vieni kitus. Visi, kas lankosi mokykloje: mokytojai, vaikai, administracija turi turėti galimybę kalbėtis, o tam reikia laiko ir erdvės. Tvarkaraštyje turi atsirasti laikas, mokykloje turi atsirasti saugi erdvė, kad tie pokalbiai vyktų. Svarbu, kad tai būtų visiems žinomas laikas ir vieta, tai būtų pastovu, o ne ad hoc principu, kai prisireikė ir kalbėsimės. Pokalbiai turi būti saugūs, svarbūs yra pagarbos, nesmurtinės komunikacijos principai, kad visos šalys galėtų jaustis saugiai, kai sako tai, ką galvoja, o ne tai, ką norėtų išgirsti kiti. Tada tokių pokalbių turėjimas tampa prasmingu ir tikru demokratiškesnės kultūros kūrimo įrankiu.
– Ką patartumėte mokyklų atstovams, kurie nori pradėti kurti demokratinę kultūrą?
Antra – klasės valandėlės transformacija į klasės susirinkimą. Tvarkaraščiuose klasės valandėlei yra skiriamas laikas, kai visa klasė susitinka su klasės mokytoju. Dažnai tas laikas išnaudojamas techninės informacijos perdavimui apie išvykas ar ką reikia atsinešti į mokyklą. Ši informacija gali būti lengvai perduodama per klases grupę internetinėje platformoje, o klasės valandėlės metu būtų galimybė susėsti į ratą ir kartą per savaitę aptarti klasės kontekstą liečiančius klausimus. Galima priimti sprendimus dėl veiklos tobulinimo, renginių, išvykos, dalyvavimo projekte ar svarbesnio klausimo inicijavimo mokykloje. Tai kuria galimybę visiems pasisakyti, matyti vieniems kitus, nesislėpti už nugarų.
Trečia – mokyklos susirinkimas, kuris gali apimti visą mokyklos bendruomenę ar susirinkimas, kai dalyvauja klasių, mokytojų, administracijos atstovai. Mokyklos susirinkimas – įrankis, kuris leidžia priimti sprendimus, pasižiūrėti, kokios nuomonės vyrauja kitose klasėse: kaip, kas, ką mano. Tai palengvina mokyklos valdymą, nes sprendimai priimami kartu. Jei mokyklos susirinkime nusprendžiama daryti kalėdinį vakarėlį ar kitą tradicinę mokyklos šventę, tai nebėra administracijos atstovo ar atstovės sugalvota idėja, kur vienas žmogus sugalvojo ir mokykla daro.
Taip pat gali būti priimti sprendimai, ko nedaryti, nors buvo daroma anksčiau. Tai leistų mokyklai būti gyvai, autentiškai, reaguoti į šiuolaikines situacijas ir poreikius, labiau atliepti mokytojų ir mokinių poreikius.
,,Demokratinė mokykla" taip pat kviečia dalyvauti mūų vykdomo projekto konferencijoje ,,Demokratinis ugdymas Lietuvoje", kur plačiau kalbėsime apie demokratinį ugdymą. Konferencija vyks gruodžio 2-ąją, viešbučio „Domus Maria" (Aušros Vartų g. 12, Vilnius) konferencijų salėje nuo 9 valandos, o diskusija „Kaip kurti demokratinę kultūrą mokykloje?" bus transliuojama mokyklos ,,Youtube" ir ,,Facebook" paskyrose. Būtina išankstinė registracija, o konferencijos programą galima rasti čia
– Ką galėtumėte patarti tiems, kurie nori puoselėti demokratinę kultūrą?
– Atsakius sau, kad norime ugdyti ne tik protingus, bet ir gerus žmones, mes turime galvoti, kaip pasiekti, kad 18 metų jaunuolis, išėjęs į gyvenimą, būtų gerai pasiruošęs gyvenimui, iššūkiams, sprendimų priėmimui, geriau suprastų save. Tam reikia mokytojų pastangų, nes to nėra parašyta vadovėliuose ir nėra bendrojo ugdymo programose. Tai turi ateiti iš asmeninės suaugusiojo intencijos. Tai yra mokytojo atsakomybė. Šiuo atveju mokytojas, pasakęs sau, kad yra svarbu paruošti gyvenimui jauną žmogų, turėtų ir galvoti, kaip galima to pasiekti. Ar tie trys prieš tai minėti patarimai, ar trys kiti, kuriuos mokytojas gali sau įsivardinti. Išsikėlus nuoširdų tikslą, dedant pastangas, matysime ir rezultatus. Mes kalbame apie jauno žmogaus augimą, ugdymą. Jaustis suprastam, priimtam - pamatiniai žmogaus poreikiai, kuriuos turėtų užtikrinti kiekviena mokykla.
– Kokia yra Jūsų patirtis ,,Demokratinėje mokykloje"?
– Kai atvyksta svečiai iš kitų mokyklų ar partneriai, ir pastebi vaikus mokykloje pertraukų metu. Sako, jog atrodo, kad vaikai laisviau juda, daugiau juokiasi. Pradžioje nesupratau, apie ką čia tas laisvas juokas ir judesys. Bet pasikalbėjus su demokratinėmis mokyklomis užsienyje, pasirodo, net ir vaikų judėjimas tokiose mokykloje kitoks – kūnai yra labiau atsipalaidavę. Mes kuriame bendravimo ir kalbėjimosi kultūrą. Ji tokia svarbi, kad net jauno žmogaus fizinis kūnas į tai reaguoja. Jei nėra bendravimo, jei sistema labiau autokratiška, jauni žmonės juda kitaip, yra labiau susikaustę. Jei aplinka yra saugi ir tokia kultūra puoselėjama, jų kūnai labiau atsipalaidavę ir laisviau juda. Demokratinėje mokykloje yra daugiau vaikystės, daugiau juoko pradinėse klasėse, daugiau sveiko buvimo ir noro mokytis. Vyresnėse klasėse yra daugiau supratimo, kad aš pats atsakingas už savo mokymąsi ir turiu daug ir sunkiai mokytis, turiu išmokti reflektuoti save, suprasti, ko dar nemoku ir tai išmokti. Tuo pačiu atrasti, kas man sekasi, kur norėčiau daugiau skirti dėmesio ir kaip galėčiau daugiau laiko susikurti, kad savo pomėgį dar labiau sustiprinčiau.
Smagu matyti vaikų sąmoningumo augimą, kai susirenkama nuo priešmokyklinio amžiaus vaikų iki mokytojų ir visi vienodai rimtai aptaria penkiamečio iškeltą klausimą visiems girdint. Tuomet vieni kitus geriau suprantame ir suprantame procesus, kodėl kažkas galima ar negalima, o ne patinka ar nepatinka. Visur yra priežastis, pvz., kodėl nesinaudojame mobiliaisiais telefonais visų pertraukų metu. Tam yra sveikatos priežastys. Tai ne dėl to, kad neturime ekranų, nes nenorime. Vaikai to nori, bet kai vyksta diskusija ir remiamės moksliniais tyrimais, kiek laiko galėtų būti skiriama ekranams, kaip tai veikia vaikus, esančius skirtingose amžiaus grupėse, kokios programėlės gali būti naudojamos, kiek jau yra negerai ir kenkia vaikų dėmesiui ir susitelkimui, atima bendravimą su bendraamžiais. Tada nebelieka tokios problemos kaip: „noriu ir duok". Atsiranda supratimas, kaip: „norėčiau, bet suprantu, kodėl negalima". Augantis sąmoningumas nuo mažiausių vaikų man turbūt pats gražiausias dalykas.
Ir visi kiti gražūs dalykai, kaip mes kuriame mokyklą. Dažnai susirinkimuose būna klausimų, kuriuos reikia išdiskutuoti nuodugniau, taip susiburia komitetai. Pavyzdžiui, turėjome aplinkos gražinimo komitetą, kuris turėjo atsakomybę nuspręsti kaip nudažyti mokyklą, nes dažėme išorines mokyklos sienas. Tarp vaikų ir suaugusiųjų buvo diskusijų, kad turėtų būti apklausa: vienspalvė ar ne, o gal turėtų būti kelių spalvų. Tada visi siūlė mėgstamiausias spalvas ir galiausiai, surinkę visus duomenis, pasitarėme su išorės dizainere. Dizainerė pasiūlė visas idėjas ir pasiūlymus apjungti ir mokyklą išdažyti pagal visus išreikštus pastebėjimus. Tai pavyzdys, kaip išorės sienos gali būti demokratijos išraiška. Visi sako, kad sienos gražios, kad mokykla yra graži. Pasiekėme pirminį tikslą, kad būtų išdažyta gražiai ir antrinį tikslą, kad savo susitarimo kultūrą per spalvas tarsi uždėjome ant mokyklos sienų - tai mums kasdien primena, kad esame skirtingi, turime įvairių nuomonių, bet gebame išgirsti vienas kitą ir susitarti, nes tai mūsų visų mokykla.
Interviu yra Aktyvių piliečių fondo (finansuojamo EEE finansinio mechanizmo) projekto „Demokratinio ugdymo principais grįstų praktikų įdiegimas Lietuvoje" dalis.