Be to, lyginant su įprastais dezinfekcijos būdais, lietuvių kuriama sistema yra saugi žmogui, aplinkai ir paviršiams.
„Pandemija pasaulį išmokė daug skaudžių pamokų. Ir, greičiausiai, tokio masto išbandymai žmonijai – dar ne paskutiniai. Turime galvoti, kaip nuo to apsisaugoti ateityje. Todėl mums kilo idėja sukurti tokią dezinfekcijos sistemą, kuri būtų ir veiksminga, ir nekenksminga. Sistema pirmiausia pasitarnautų didžiausiose žmonių susibūrimo vietose, pavyzdžiui, viešajame transporte", – apie unikalios technologijos svarbą kalba projekto vadovas prof. Arvydas Martinkėnas.
Ženklus pranašumas
Įprasti techniniai dezinfekcijos sprendimai, pasak A. Martinkėno, tik iš dalies sprendžia problemą. Pavyzdžiui, ozono dujos yra kenksmingos sveikatai, taigi jį galima taikyti tik periodiškai – tada, kai patalpoje nėra žmonių. Be to, ozono dujos dezinfekuoja tik į viešojo transporto saloną tiekiamą orą ir neišsprendžia interjero paviršių valymo klausimo.
„Todėl idėja vykdyti viešojo transporto priemonių salonų su juose jau esančiais keleiviais dezinfekavimą yra nauja, originali ir aktuali ne tik pasaulinės pandemijos akivaizdoje", – sako A. Martinkėnas.
Mokslo darbuotojas dr. Artūras Tadžijevas papildo, kad trūkumų turi ir kiti virusų naikinimo būdai. Dezinfekuojant paviršius įvairiomis cheminėmis priemonėmis, ilgainiui prastėja šių paviršių techninės savybės – jie dyla, braižosi.
„Paprastai paviršių dezinfekcijos priemonės gaminamos izopropilo pagrindu. Bet ši cheminė medžiaga skiedžia plastikus, tirpdo gumą, braižo paviršius. O dar pridėkime mechaninį tokių paviršių nušluostymą ir pamatysime, kad tokiu būdu dezinfekuojami paviršiai ilgai netarnaus", – dažniausio dezinfekavimo būdo trūkumus vardija A. Tadžijevas.
Klaipėdos universiteto mokslininkų kuriama trumpo ilgio bangų UV spinduliuotė turi pranašumų ir prieš gana plačiai naudojamas kvarcines lempas. Dažniausiai šios lempos skleidžia apie 250 nm ilgio UVB ir UVC spindulius. Tokio ilgio spektras, pasak A. Tadžijevo, labiausiai skatina genetines mutacijas, gali pažeisti akių tinklainę, nudeginti odą.
„Mūsų metodas, naudojant tokio pat galingumo lempą, apšvitos laiką leidžia sutrumpinti iki keturių kartų. Be to, mūsų kuriamos UV spinduliuotės pernešama energija yra per maža, kad per odos paviršių patektų į ląsteles ir pakenktų žmogui", – sako A. Tadžijevas.
Galutinis rezultatas – prototipas
Mokslinio tyrimo idėja, aiškina A. Martinkėnas, grindžiama naujausių mokslinių publikacijų duomenimis apie tai, kad 222 nm UV spinduliai pasižymi efektyviomis antivirusinio dezinfekavimo savybėmis. Jie naikina ore esančius gripo virusus ir iki 99,9 proc. sunaikina kitus koronavirusus – alfa HCoV-229E bei beta HCoV-OC43.
Klaipėdos universiteto mokslo darbuotojai, vadovaujami A. Tadžijevo ir Ž. Lukošiaus, pirmiausia sukonstravo automatizuotus dviejų dydžių modulius. Jais buvo atliekami įvairūs 222 nm ilgio UV-C spindulių apšvitos tyrimai.
Tuo tarpu Klaipėdos universitetinės ligoninės molekulinės diagnostikos skyriaus genetikė dr. Jūratė Gruodė, asistuojama A. Martinkėno, specialiu metodu atliko SARS-CoV-2 viruso patikrą prieš ir po 222 nm UV-C apšvitos keliais atstumais ir trukmėmis. Tyrimo metu buvo patvirtintas 222 nm UV-C dezinfekcinis poveikis tam tikru periodiškumu arba nepertraukiamai dezinfekuojant transporto priemonių salonus.
„Šiuo metu tyrimas yra maketo stadijoje. Vykdome bandymus natūraliomis sąlygomis, atliekame autobusų apdailos medžiagų, monitorių atsparumo tokiai apšvitai tyrimus. Atskiri komponentai jau yra išbandyti realiai, bet juos dar reikia sujungti į visumą. Teorinį modelį, kaip tai įdiegti viešojo transporto sistemoje, turime, bet prototipą, kurį ir laikome galutiniu projekto rezultatu, dar kuriame", – apie projekto eigą pasakoja A. Tadžijevas.
Gautų rezultatų pagrindu bus sukurta originali prototipinė techninė sistema, realizuojanti viešojo transporto salono dezinfekavimo UV spinduliais technologiją. Potencialiems dezinfekavimo techninės sistemos vartotojams bus parengta jos taikymo metodika.
Be piniginės pagalbos nebūtų ir atradimų
Mokslinio tyrimo projekto rezultatai, pasak A. Martinkėno, svarbūs ir naudingi tiek medicinos srities specialistams, tiek viešojo transporto keleiviams. Šie galės saugiai keliauti, nerizikuojant kelionės metu užsikrėsti sveikatai pavojingais virusais ir bakterijomis. Tai visoje šalyje padidins žmonių mobilumą ir sumažins jų sergamumo rodiklius.
Išloš ir viešojo transporto priemonių operatoriai – jie galės padidinti keleivių srautus ir efektyviai bei saugiai dezinfekuoti transporto priemones, nenaudojant agresyvių chemikalų. Keleivių pervežimo paslaugas teikiančios įmonės galės sukurtą sistemą sumontuoti šiuo metu jau eksploatuojamose transporto priemonėse, o naujų transporto priemonių gamintojai – naujai kuriamuose modeliuose.
Projektas „Antivirusinio dezinfekavimo technologijos ir jos įgyvendinimo prototipo kūrimas ir tyrimai keleivių apsaugai nuo COVID-19 viešajame transporte" yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemones.
Programinį konkursinį mokslo finansavimą mūsų šalyje įgyvendina Lietuvos mokslo taryba (LMT). Jai mokslininkai reguliariai teikia ataskaitas apie tyrimų eigą, rezultatus ir progresą.
„Sėkmingi rezultatai nebūtų įmanomi vien sukauptos mokslinės patirties ir žinių dėka. Finansinė LMT parama yra labai svarbi ir gauta labai laiku. Ji ženkliai pagerino mokslinių tyrimų kokybę, o svarbiausia, padėjo įsigyti 222 nm UV-C lempas. Jų savo tyrimų bazėje dar neturėjome, tad be piniginės pagalbos, nebūtų ir stulbinančių atradimų", – sako mokslinio projekto vadovas prof. A. Martinkėnas.
Finansuoja Europos socialinis fondas