Įgyvendintos pandemijos valdymo priemonės ir nuotolinio mokymosi organizavimas turėjo neigiamos įtakos ir mokyklinio amžiaus vaikams – paveikė jų psichologinę bei fizinę būseną, socialinius įgūdžius, mokymosi kokybę bei rezultatus. Matydami neraminančias pasekmes, Kauno technologijos universiteto mokslininkai ėmėsi kurti socialinį-ekonominį modelį, kuris leistų subalansuoti mokinių veiklas bei kompensuoti padarytą neigiamą nuotolinio ugdymo žalą.
„Pradėjus taikyti nuotolinį ugdymą, pradėjo ryškėti bendros nuotolinio mokymosi spragos – socializacijos sunkumai, gyvo bendravimo su mokytojais ir klasės draugais stoka, mokinių individualizmas. Kai tenka ir mokytis, ir gyventi toje pačioje erdvėje, atsiranda įvairios psichologinės problemos, suprastėja mokymosi kokybė. Stebint šią situaciją, ir kilo kompleksinio vertinimo ir modelio idėja, kuri galėtų padėti spręsti minėtas problemas ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio mastu", – pasakoja projekto vadovas KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius dr. Vaidas Gaidelys.
Sukurti modelį, kuris ne tik subalansuotų mokinių veiklas, bet ir padėtų formuoti bendrojo ugdymo mokyklų biudžetus ilgalaikėje perspektyvoje bei leistų tikslingai skirti lėšas parengtoms programoms, KTU mokslininkus pastūmėjo ir tai, kad panašių mokslinių tyrimų šia tema iki šiol atlikta nebuvo.
„Modelio parengimas susideda iš dviejų etapų – koncepcijos parengimo ir prototipo sukūrimo. Nėra kriterijų, pagal kuriuos galėtume vertinti nuotolinio ugdymo įtaką, nes tokio mąsto pandemija šiame šimtmetyje yra visiškai unikali. Pirmajame etape, kuriame šiuo metu ir esame, turime sukurti reikalingą metodiką ir koncepciją nuotolinio mokymosi sukeltų pasekmių vertinimui pandemijos metu. Antruoju etapu imsimės kurti originalų algoritmu grįstą prototipą, kuris bus išbandytas ir galės veikti realioje aplinkoje", – pasakoja projektui vadovaujantis prof. dr. V. Gaidelys.
Sukurtas modelis, kaip teigia projekto autorius, leistų įvertinti mokinių žinių, fizinės ir psichologinės sveikatos lygį bei nustatyti pandemijos įtaką mokinių IQ. Tyrimas, kuriuo bandoma nustatyti pandemijos poveikį mokinių intelekto koeficientui, yra nauja sritis mokslo pasaulyje.
„Vykdydami tyrimą, pirmiausia analizavome, kokie iki šiol buvo atlikti moksliniai tyrimai, kokios išleistos mokslinės publikacijos tomis kryptimis, kurias mes nagrinėjame. Remiantis šiais tyrimais, buvo suformuluoti ir adaptuoti klausimynai mokiniams, mokytojams ir tėvams apie situaciją bendrojo lavinimo įstaigose. Tuomet lyginome mokinių verbalinių, neverbalinių ir bendrojo IQ rezultatus keturių metų laikotarpiu iki pandemijos ir po jos. Mūsų tikslas buvo ne personalizuoti atskirus mokinius, bet identifikuoti bendros imties pokytį. Šiuo metu apdorojame gautus duomenis ir laukiame rezultatų, kuriais remiantis bus išskirti svarbiausi faktoriai, turėję didžiausią reikšmę mokinių žinioms, fizinei ir psichologinei būklei, socializacijai bei namų ūkių ekonominei gerovei", – aiškina pašnekovas.
Kuriamą modelį, pasak prof. dr. V. Gaidelio, sudarys veiksmų planas, kuriuo vadovaujantis, mokymosi įstaigos ar ugdymo programų sudarinėtojai galės rengti priemones, ne tik švelninančias COVID-19 pasekmes, bet ir leidžiančias lengviau suvaldyti ateities pandemijų padarinius ugdymo procese.
Mokslininkų indėlis ir finansavimo svarba
Projektas „COVID-19 sukeltos pandemijos pasekmių valdymo ugdymo procese, socialinio-ekonominio modelio sukūrimas" yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemones, o prie jo dirba ne tik KTU mokslininkai, bet ir kitų mokslo įstaigų atstovai.
„Tai – kompleksinis projektas, kuriame kartu su manimi darbuojasi ir KTU profesorė dr. Rūta Čiutienė, prof. dr. Daiva Dumčiuvienė, LSMU profesorius dr. Skaidrius Miliauskas. Labai artimai bendradarbiaujame su KTU ir LSMU gimnazijomis bei LSMUG pradine mokykla. Siekdami aukščiausių tikslų, komandoje turime ir tokius žinomus edukologus kaip KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentas dr. Gintautas Cibulskas ar LSMU gimnazijos Pavaduotoja ugdymui Jolita Jukštaitė", – prie projekto dirbančius kolegas vardija prof. dr. V. Gaidelys.
Įgyvendinamo projekto priežiūrą vykdo Lietuvos mokslo taryba (LMT), kuriai mokslininkai reguliariai teikia ataskaitas apie tyrimų eigą, rezultatus ir progresą.
„LMT vertina mūsų ataskaitas, stebi, kaip mums sekasi vykdyti numatytus įsipareigojimus ir išsikeltus uždavinius. Kol kas viskas vyksta labai puikiai, glaudžiai bendradarbiaujame su Mokslo taryba ir tuo labai didžiuojamės, nes darbas organizuojamas racionaliai ir našiai", – teigia prof. Dr. V. Gaidelys.
Tam, kad panašūs projektai būtų įgyvendinami Lietuvoje, svarbi aukšta šalies mokslininkų kompetencija ir atliekamų mokslinių tyrimų kokybė, tačiau ne mažiau svarbus ir finansavimas. Kaip pastebi profesorius, nors finansavimas su kiekvienais metais auga, lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje jis dar gana nedidelis.
„Paskutiniais 2020 m. duomenimis, moksliniams tyrimams mes skiriame 1,16 proc. nuo BVP, o lyderiai, pavyzdžiui, Izraelis, skiria 5,4 proc., Korėja – 4,8 proc., Kinija – 3,6 proc. Iš ES daugiausiai skiria Švedija – 3,49 proc. BVP. Įdomus yra ir vienam tūkstančiui darbuotojų tenkančių mokslininkų rodiklis. Lietuvoje 2020 m. tūkstančiui darbuotojų teko 7,45 mokslininko, kai ES vidurkis siekia 9,14, o, pavyzdžiui, Korėjoje šis rodiklis yra net 16,6. Tad tendencija tokia, kad investicijos auga, bet dar tikrai turime kur tobulėti ir problemų, su kuriomis susiduriame, vis dar yra", – sako prof. dr. V. Gaidelys.
Mokslinių tyrimų ir projektų finansavimas, KTU profesoriaus teigimu, yra lygiai toks pat svarbus kaip ir investicijos į bet kokią kitą sritį, nes būtent nuo mokslo prasideda visas ekonominis ir socialinis progresas.
„Moksliniai tyrimai yra susiję su mūsų visų ateitimi, todėl galime būti arba rytojaus lyderiais, kurie žengia pirmi savo srityse, arba tik iš šono progresą stebinčias žiūrovais. Lietuvos mokslininkai ir mokslo institucijos, gaudami reikiamas investicijas, turi daug potencialo prisidėti prie pasaulį keičiančių inovacijų, didinti šalies išsivystymo lygį ir taip gerinti mūsų gyvenimo kokybę", – teigia prof. dr. V. Gaidelys.
Finansuoja Europos socialinis fondas