Lietuva tapo septinta Europos Sąjungos (ES) valstybe, sėkmingai pasitvirtinusia EJRŽAF programą 2021-2027 metų laikotarpiui. Žemės ūkio ministerijos žuvininkystės skyriaus patarėjos Jūratės Masiulienės teigimu, Programos patvirtinimo faktas labai svarbus, nes tokiu žingsniu užtikrintos priemonės ir finansavimas, aktualus žuvininkystės sektoriaus atstovams – žvejybos ir perdirbimo įmonėms bei akvakultūros ūkiams. Be to, Programa apibrėžia ir jūrų reikalų bei bendrosios žuvininkystės politikos priemones, kurios galios iki 2029 m. pabaigos, kadangi programos lėšos būna išmokamos ir projektai įgyvendinami dar dvejus metus po termino, nurodyto Programoje.

Išskyrė svarbiausius prioritetus

Įgyvendinant EJRŽAF 2021-2027 metų programą bus atsižvelgiama į keturis prioritetus – tausios žuvininkystės skatinimą ir vandens biologinių išteklių atkūrimą ir išsaugojimą; tvarios akvakultūros veiklos skatinimą ir žvejybos bei akvakultūros produktų perdirbimą ir prekybą jais , taip prisidedant prie aprūpinimo maistu saugumo ES; sąlygų tvarios mėlynosios ekonomikos pakrančių, salų ir krašto gilumos vietovėse sudarymą ir žvejybos bei akvakultūros bendruomenių vystymosi skatinimą; tarptautinio vandenynų valdymo stiprinimą ir užtikrinimą, kad jūros bei vandenynai būtų saugūs, apsaugoti, švarūs ir tvariai valdomi.

Lietuvai skirta Programa atitinka šiandieninį kontekstą ir šalies žuvininkystės sektoriaus specifiką. Skirtingai nuo ankstesnių laikotarpių, 2021-2027 m. žuvininkystės fondui priimtame reglamente nėra nustatytos konkrečios priemonės, nors yra įvardyti konkretūs tikslai, reikalavimai ir kryptys. „Pačios priemonės nėra konkrečiai suformuluotos, kaip būdavo anksčiau. Taip padaryta siekiant, kad ES valstybės narės, atsižvelgdamos tiek į žaliąjį Europos kursą, tiek į naujausias Europos Komisijos (EK) patvirtintas strategijas bei žuvininkystės politiką ir kitus svarbius veiksnius ir teisės aktus, sumodeliuotų kiekvienai šaliai konkrečiai tinkančias priemones pagal savo sektorių poreikius ir galimybes", – pastebi J. Masiulienė.

Spalio pabaigoje patvirtintoje Programoje žuvininkystės sektoriaus vystymui ir bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimo reikmėms numatyta skirti 87 mln. eurų, iš kurių ES įnašas sudaro daugiau negu 61 mln. eurų. Daugiau nei trečdalis visos Programai įgyvendinti skirtos sumos arba maždaug 29 mln. eurų bus skiriama akvakultūrų veiklai plėsti ir skatinti.

Rems akvakultūrų veiklą ir skatins gamybos augimą

Atsižvelgiant į natūralių jūrų ir vandenynų išteklių mažėjimą, akvakultūrai tenka vis reikšmingesnis vaidmuo maisto sistemose, todėl vienas Programos tikslų – ne tik remti konkurencingą ir novatorišką akvakultūrų veiklą, bet ir 20 proc. padidinti žuvininkystės produktų vartojimą iki 2030 m., lyginant su 2018-2020 m. vidurkiu. J. Masiulienės teigimu, pažvelgus į tai, kiek žvejybos ir akvakultūros produktų suvartoja kitų ES šalių gyventojai, tenka pripažinti, kad lietuviai šių produktų vartoja per mažai.

„Iš tikrųjų, gerokai atsiliekame nuo ES vidurkio, todėl ir yra užsibrėžtas toks tikslas. Žinoma, vartojimas didele dalimi priklauso nuo pasiūlos, kainos, galimybės pasiekti tą produktą. Todėl šiuo tikslu siekiama padidinti pasiūlą, užtikrinti konkurencingą kainą ir įvairovę bei kokybę. Be to, bus siekiama plėsti gamybą tuo pačiu nepamirštant ekologijos ir aplinkosaugos faktorių. Būtent akvakultūra yra ta sritis, kur galimos inovacijos kasmet vis tobulėjant technologijoms, kur iš tikrųjų yra perspektyva gaminti daugiau ir geriau", – akcentuoja J. Masiulienė.

Įgyvendinant Programą taip pat ketinama remti akvakultūros įmonių ir mokslininkų bendradarbiavimą, siekiant spręsti įvairius technologinius ir kitus iššūkius tam, kad būtų galima didinti gamybą išlaikant draugiškumą gamtai. Numatomos ir priemonės, susijusios su akvakultūrose auginamų organizmų sveikatos gerinimu. Taip pat nemažą dalį lėšų ketinama skirti su aplinkosauga susijusioms priemonėms, nes akvakultūrų tvenkiniai palaiko ir vietos ekosistemas, tampa paukščių ir kitų gyvūnų dauginimosi, perėjimo bei migracijos vietomis.

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 60 akvakultūros įmonių, kurioms turėtų būti aktualios šios investicijos. Maždaug pusė iš jų plėtoja tvenkinių akvakultūrą. Tokiose akvakultūrose daugiausia auginami karpiai, margieji plačiakakčiai, karosai. Kita pusė įmonių užsiima vandens organizmų auginimu uždarose sistemose, taip pat dalis ūkio subjektų plėtoja tiek tvenkinių, tiek uždarų sistemų veiklą. Uždarose sistemose daugiausia išauginama afrikinių šamų bei vaivorykštinių upėtakių. Daugiau nei pusė visuose akvakultūrose ūkiuose išaugintos šviežios produkcijos ir apie 30 proc. perdirbtos realizuojama Lietuvos rinkoje, o likusi dalis eksportuojama į Latviją, Lenkiją bei kitas šalis.

Daugiau dėmesio jūros išteklių apsaugai ir žuvininkystės regionų vystymuisi

2021-2027 m. Programoje prioritetas taip pat bus skiriamas žuvininkystės kontrolės stiprinimui bei duomenų rinkimui. Investicijomis bus siekiama užtikrinti tausų jūros išteklių vartojimą, modernizuojant priekrantės žvejybos kontrolę bei didinant dėmesį žvejų mėgėjų priežiūrai. Tuo tarpu duomenų rinkimas ir jo parametrų išplėtimas padės priimti sprendimus, reikalingus išteklių valdymui bei kitoms žuvininkystės ir jūrų valdymo sritims. Šiai sričiai, įvertinus Lietuvos poreikius, ketinama skirti 17 proc. visų Programos lėšų arba apie 15 mln. eurų.

Kiek mažiau, 15 proc. lėšų arba maždaug 13 mln. eurų, atiteks žuvininkystės regionų vystymosi skatinimui, remiant darnų vietos ekonomikos ir bendruomenių vystymąsi, atsinaujinančią energiją, su žvejyba ir akvakultūra susijusių turizmo ir paslaugų sektoriaus plėtojimą, tvarių maisto sistemų plėtojimą, vietinio laimikio rinkodarą ir vertės didinimą bei kokybiškų ir saugių darbo vietų kūrimą, jaunimo pritraukimą.

Įgyvendinant Programą taip pat ketinama remti Lietuvos žvejybos laivyną, investuojant į variklių keitimą ir tokiu būdu mažinant anglies dioksido išmetimą į aplinką, laivyno darbuotojų sveikatą bei saugą ir žvejų veiklos įvairinimą. Šios lėšos bus skirtos laivams, žvejojantiems Baltijos jūros priekrantėje, Baltijos jūroje ir tolimuosiuose žvejybos rajonuose.

Žemės ūkio ministerija planuoja pradėti Programos įgyvendinimą ir paskelbti paraiškos priėmimo etapus dar iki šių metų pabaigos. Pirmiausia bus skelbiamos priemonės, skirtos duomenų rinkimui ir žvejybos kontrolei remti, o po jų ketinama skelbti kvietimus paraiškoms teikti pagal priemones, kurių įgyvendinimas 2014-2020 m. Programos laikotarpiu eina į pabaigą, pavyzdžiui, paramos žuvininkystės produktų gamintojų organizacijoms.