Nuo „Paukščių kambario" iki muziejaus
Neabejingiems gamtai mūsų šalies žmonėms pačioje Kauno širdyje įsikūręs Tado Ivanausko zoologijos muziejus puikiai žinomas. Tačiau vargu ar kas nors susimąstė, kad jei ne garsaus profesoriaus tėvas Leonardas Ivanauskas, galbūt šio muziejaus nė nebūtų buvę, o pats T. Ivanauskas galėjęs pasukti visai ne gamtos keliu.
Nors profesoriaus tėvas ir nebuvo gamtininkas, tačiau aistringai kolekcionavo gamtos eksponatus, mokėjo preparuoti gyvūnus, daryti paukščių iškamšas. Jo pagaminta stepinės vištelės iškamša, kuriai per 160 metų, ir dabar eksponuojama Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje.
Neeilinis vyresniojo Ivanausko domėjimasis gamta, matyt, T. Ivanauskui ir nutiesė kelią į gilesnį gamtos pažinimą. Dar vaikystėje susidomėjęs gamtos mokslais iš savo tėvo būsimasis gamtininkas išmoko preparuoti ir gaminti iškamšas, sudaryti zoologinius ir botaninius rinkinius.
L. Ivanauskas savo dvare Lebiodkoje (dabartinė Baltarusija) buvo įrengęs laboratoriją, augalus ir gyvūnus rinkdavo dvaro apylinkėse, nemažai eksponatų parsigabeno iš Sankt Peterburgo. Rinkinius tvarkė moksliniu pagrindu – eksponatus apibūdindavo, paruošdavo jiems etiketes ir sistematiškai juos rūšiuodavo.
Dvare buvo įkurtas „Paukščių kambarys", kuris 1919 m. T. Ivanausko rūpesčiu buvo perduotas būsimam Zoologijos muziejui. Iki šiol muziejuje saugoma keletas profesoriaus tėvo pagamintų eksponatų.
T. Ivanausko dėka dviejuose ankštuose kambariukuose iš pradžių išsitekusi Gamtos tyrimo stotis netruko išaugti į erdvų vienintelį Pabaltijyje zoologijos muziejų. Šiandien muziejaus salėse eksponuoja daugiau kaip 19 tūkst. eksponatų, o saugyklose jų sukaupta gerokai per 390 tūkst.
„Pamilti gamtą per jos pažinimą"
Rūpindamasis muziejaus plėtra ir eksponatų gausinimu, T. Ivanauskas puikiai suprato, kad tokia įstaiga privalo atlikti švietėjišką misiją visuomenei patrauklia forma ir skleisti gamtosaugines idėjas. Gamtininko teigimu, Zoologijos muziejus – nepamainoma vaizdinė priemonė ne tik siekiant mokslo žinių, bet ir jam populiarinti. Prieš daugiau nei šimtą metų įsteigto muziejaus darbuotojai niekada nepamiršo profesoriaus žodžių: „Pamilti gamtą per jos pažinimą".
Šia kryptimi Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus nuosekliai dirba jau daugelį metų, na, o 2015 metais savo veiklą pradėjo Edukacinė klasė.
Poreikis įkurti tokią klasę atsirado pastebėjus, kad šiandien augdami vaikai pamažu atitolsta nuo gamtos. Daugelis pasaulį ir gamtą pažįsta iš knygų, televizijos laidų, kompiuterinių žaidimų. Taip iš jų atimama galimybė pajusti gamtos skleidžiamus kvapus, garsus, spalvų įvairovę. Retas kuris ant miesto grindinio dienas leidžiantis vaikas atpažįsta augalą pievoje ar įvardija gamtos reiškinį. Taip atsitiko dėl to, nes vaikystėje tarp gamtos ir vaiko taip ir neužsimezgė glaudus ryšys, o tiksliau – nebuvo kam jo užmegzti.
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje naujai įkurtų edukacinių erdvių uždavinys ir yra padėti vaikui rasti kelią į gamtos pasaulį bei sužadinti nenumaldomą norą pačiam atverti jos pažinimo lobynus. O tam tikrai nepakanka vien šiuolaikinių technologijų.
Kad noras tyrinėti gamtą nenusloptų
Edukacinėse erdvėse vaikai nekviečiami sėsti prie kompiuterio, o raginami viską pamatyti gyvai – kad ir įdomesnę šaką, lizdelį, pačiupinėti ragą ar... gyvatės išnarą. Įspūdžiai, kai vaikai patys gali viską pačiupinėti, pauostyti, prisiliesti prie gamtos, išlieka visam gyvenimui ir keičia požiūrį į pasaulį.
Svarstantys, ar ne geriau tiesiog keliauti į mišką ar pievą ir ten pažinti gamtą, turėtų nepamiršti, kad tam reikia bent elementarių gamtinių žinių, antraip gali taip ir nepasisekti išvysti jokio žvėrelio, norimo paukščio ar pažinti augalo. Tuomet mažiesiems tyrinėtojams taps nuobodu, o noras tyrinėti gamtą nuslops.
Juk būdami miške ne visada pamatome šaką taškenantį didįjį margąjį genį, uosio kamieno žievę laupantį taurųjį elnią ar olą rausiančią rudąją lapę. Tačiau kad žvėrys vienoje ar kitoje vietoje gyvena, išduoda palikti įvairūs veiklos pėdsakai. Jei vaikai juos išmoks pažinti, galės būti tikrais pėdsekiais gamtoje ir savo atradimais bus patenkinti.
Siekiantiems įgyti pamatinių gamtos pėdsekystės žinių parengtas specialus užsiėmimas „Pėdsekys gamtoje". Vos 1 val. trunkantis užsiėmimas neprailgsta net ir mokyklos dar nelankantiems vaikams. Pažinti įvairius gyvūnus patys mažiausi edukacinių erdvių lankytojai mokosi žaisdami edukacinius žaidimus (užsiėmimai „Drambliukas turi dideles ausis, o kas neturi uodegos?", „Aš myliu", „Gyvūnų namai namučiai gamtoje" ir kt).
Nuo kelių užsiėmimų savo veiklą pradėjusi Edukacinė klasė šiandien tyrinėti gamtos kviečia ne tik priešmokyklinio amžiaus pyplius, bet ir mokyklinio amžiaus moksleivius (užsiėmimai pritaikyti pagal skirtingo amžiaus grupes: priešmokyklinio amžiaus vaikams, 1–2 klasių, 3–4 klasių ir 5–6 ir vyresnių klasių moksleiviams, studentams, šeimoms, suaugusiems, senjorams, negalią turintiems muziejaus lankytojams).