Svarbiausia – vidinis žmogaus apsisprendimas
Respublikiniame priklausomybės ligų centre V. Vonžodei daugiausia tenka padėti asmenims, kurie mėgina įveikti priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų tokių kaip alkoholis ar narkotikai. Pacientams siūlomos medicininės, psichologinės, socialinės ambulatorinės ir stacionarinės paslaugos, siekiant, kad žmogus įgytų žinių ir įgūdžių, kuriuos galėtų panaudoti sveikimui.
Pasak su pacientais dirbančios specialistės, kelias į sveikimą prasideda tada, kai pats žmogus patiria vartojimo pasekmes ir sau pripažįsta, kad yra priklausomas bei nusprendžia gydytis nuo priklausomybės ligų (alkoholio, narkotikų, rūkymo, lošimų ar kt.). Jeigu pats žmogus nėra apsisprendęs ir motyvuotas keisti gyvenimą, aplinkiniai, pasakoja pašnekovė, už jį nepasveiks.
Ligai progresuojant, pacientas jaučia stiprų potraukį vartojamai medžiagai ar veiklai, nebegali kontroliuoti suvartojamos medžiagos kiekio ir dažnumo.
Dėl šių priežasčių sergantis individas nepaiso neigiamų padarinių sau ir savo aplinkai, ima trikti jo socialinis gyvenimas, griūva santykiai su šeima ir artimaisiais, draugais, kolegomis. Priklausomybė pamažu paveikia visas gyvenimo sritis. Mažėja produktyvumas darbe, pareigingumas, kruopštumas, didėja klaidų darbo metu tikimybė, dėl to nukenčia darbo santykiai, dažnėja darboviečių kaita. Prasideda finansinės problemos.
Ką lemia šeimos požiūris?
Priklausomybė, kaip ir bet kuri kita sunki liga, yra iššūkis ne tik žmogui, bet ir jo artimiesiems. Respublikinio priklausomybės ligų centro socialinė darbuotoja atkreipia dėmesį, kad labai svarbu kuo anksčiau pastebėti šio priklausomybės mechanizmo signalus ir padarinius.
Kitaip tariant, šeimai reikėtų kuo greičiau ieškoti pagalbos ir pasikonsultuoti su kvalifikuotais specialistais, pasidalinti įtarimais apie ligą, kuri atsiranda dėl polinkio vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Šioje srityje taip pat galioja žinoma taisyklė – kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo efektyviau ji gali būti gydoma. „Dažniausiai pats priklausomas žmogus savo ligą pastebi paskutinis. Esantys šalia problemą paprastai pamato greičiau", – dalijasi V. Vonžodė.
Pasak jos, svarbu nenuolaidžiauti ir nedangstyti žmogaus vartojimo pasekmių, leisti jam pačiam pajusti priklausomybės nulemtų poelgių padarinius ir priimti svarbų sprendimą.
„Skambinti ir meluoti darbdaviui arba apgaule gauti nedarbingumo pažymą – klaidingo ir nevykusio artimųjų elgesio pavyzdžiai", – pastebi socialinė darbuotoja.
Ką verta žinoti darbdavio organizacijai?
Pašnekovės pacientų patirtis rodo, kad priklausomybės paliestiems žmonėms sudėtingiau įsilieti į darbo rinką. Jie neretai susiduria su išankstinėmis nuostatomis – ne visada, tačiau vis dar pasitaiko, jog darbdavius ar būsimas kolegas išgąsdina žmogaus praeitis, nors sveikdamas asmuo iš visų jėgų bando įrodyti savo atsakingumą, atkurti savo socialinį kapitalą, atskleisti talentą ir gebėjimus.
V. Vonžodė mano, kad geriausiai integracija vyksta tada, kai darbdavys ir visa organizacijos aplinka darbuotoją vertina tik pagal šiandienos situaciją, konstatuodami faktą, jog dabar jis ar ji nevartoja.
„Apskritai, atskleisti, kad turi priklausomybę ir dėl to nevartoji svaigalų, yra kiekvieno žmogaus asmeninis sprendimas. Ir šį sprendimą reikia gerbti – nekamantinėti, nepatarinėti, nelįsti į asmeninį gyvenimą", – priduria pašnekovė.
Jos teigimu, praeities nuopuoliai, buvusio darbdavio įspūdžiai ar antstolių įrašai žmogaus istorijoje neturi tapti raudonu šviesoforo signalu naujam darbdaviui. „Aukščiausias prioritetas turėtų būti motyvacija, gebėjimai ir žinios – kaip ir priimant į darbą kiekvieną darbuotoją. Jokių specialių sąlygų, frazių, žinių ar gestų nereikia. Man pacientai sako, kad geriausiai jaučiasi ir sveiksta, kai aplinkiniai gerbia jų pasirinkimą nevartoti ir su jais elgiasi vienodai, parodydami, kad yra lygiaverčiai", – dėsto priklausomybės ligų centro socialinė darbuotoja. Savo pacientams ji pataria su darbdaviu kalbėti atvirai ir kurti abipusiu supratimu bei geranoriškumu pagrįstus santykius. Būtent tokie pokalbiai yra geriausias lakmuso popierėlis organizacijose, kurios skelbia apie atvirą kultūrą, kuriamą ant lygybės ir įvairovės pamatų. Be jokių replikų ir provokacijų per įmonių vakarėlius.
V. Vonžodės nuomone, aplinka turi žinoti pagalbos būdus, kuriuos gali pasiūlyti priklausomam asmeniui. Šiandien Lietuvoje teikiamas platus gydymo paslaugų spektras – nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo. Po abstinencijos gydymo visuomet siūloma reabilitacijos programos – psichosocialinė reabilitacija, trunkanti 14 dienų, ir Minesotos gydymo programa, trunkanti 28 dienas.
Taip pat galima kreiptis į priklausomybių konsultantus, teikiančius paslaugas kiekvienoje savivaldybėje, lankytis savitarpio pagalbos grupėse, tęsti gydymą ilgalaikėse reabilitacijos bendruomenėse.
Vis dėlto, specialistės teigimu, darbo kolegoms ir kitiems aplinkiniams žmonėms pernelyg kištis į asmeninį žmogaus gyvenimą nereikia. Patirtis rodo, kad per didelis įsikišimas lemia atmetimo reakciją. Esminis apsisprendimas nevartoti ir sveikti nuo priklausomybės yra paties žmogaus rankose.
Tekstas yra socialinės kampanijos „Lygink rūbus, ne žmones" dalis, kuri yra finansuojama Europos Socialinio fondo lėšomis. Kampanija siekiama pakeisti visuomenės ir darbdavių nuostatas bei parodyti, jog darbinės kompetencijos ir kvalifikacijos yra svarbiau nei asmeninė žmogaus praeitis. Kampaniją inicijuoja LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija.