Tad prieš priskiriant pilvo skausmus per didelei porcijai kugelio, psichosomatikai ar stresui, pirmiausia svarbu atmesti galimas patologijas.
Kodėl gausaus viduriavimo negalima stabdyti vaistais, kokių pilvo skausmų nederėtų ignoruoti ir į kokius klausimus pacientas turėtų būti pasiruošęs atsakyti apžiūros metu, pasakoja „Baltijos ir Amerikos klinikos" šeimos gydytoja, echoskopuotoja Gintarė Miliūnaitė.
Ko gero, pacientus galima skirstyti į dvi grupes: į šeimos gydytoją besikreipiančius vos tik sunegaluoja ir tuos, kurie skausmus kenčia niekur nesikreipdami. Kokiais atvejais kenčiant pilvo skausmus pravartu pasirodyti gydytojui?
Į gydytojus reikėtų kreiptis tada, kai pirmasis simptomas – staiga atsiradęs stiprus pilvo skausmas. Jį gali lydėti vėmimas, pilvo sienos raumenų įsitempimas (vadinamasis kietas pilvas), karščiavimas, šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimai ir kiti varginantys, ūmų pilvo skausmą lydintys simptomai.
Ar galima patiems griebtis tabletės nuo skausmo namuose? O gal tokia savigyda netgi pavojinga?
Kiekvienas žmogus skausmą jaučia skirtingai, tad ir stebėjimas namuose yra labai subjektyvus. Palaukti ir bandyti sau padėti namuose galima esant pilvo raižymui, nestipriam maudimui, pūtimui. Tam labai padeda subalansuota dieta ir antispazminiai preparatai.
Skysčiais galima pradėti gydyti ir negausų viduriavimą, tačiau šiuo atveju būtina stebėti savo būklę. Prasidėjus gausiam viduriavimui, nepatartina naudoti jį stabdančių vaistų – taip galima sau dar labiau pakenkti. Visais atvejais, jeigu pirmoji pagalba namuose neefektyvi ir būklė negerėja, būtina kreiptis į gydytoją.
Kokios yra dažniausiai pasitaikančios pilvo skausmus sukeliančios ligos?
Pilvo skausmus sukelia labai skirtingos priežastys. Skausmo lokacija leidžia įtarti, kokie organai gali būti pažeisti ir kokia yra pilvo skausmo priežastis. Tad visada labai svarbu išsiaiškinti skausmo vietą ir plitimą. Štai epigastriumo (viršutinės vidurinės pilvo dalies) srities skausmą gali sukelti skrandžio, dvylikapirštės žarnos, kasos ligos, nors vaikams jos labai retos.
Dešinės viršutinės pilvo dalies skausmas gali byloti apie tulžies pūslės akmenligę, tulžies pūslės uždegimą, virusinį hepatitą, pleuritą ir kitas ligas. Kairės viršutinės pilvo dalies skausmą gali sukelti blužnies ar kasos pažeidimas. Bambos sritis gali reikšti žarnų nepraeinamumą, įstrigusią išvaržą.
Dešinę apatinę pilvo dalį gali skaudėti esant apendicitui, šlapimtakio akmeniui, šlapimo susilaikymui, kirkšnies išvaržai, kiaušidžių ligoms. Skausmas kairės apatinės pilvo dalies srityje gali byloti kiaušidžių ligas, šlapimtakio akmenį kairėje pusėje, kirkšnies išvaržą, dirgliosios žarnos sindromą.
Pasitaiko ir skausmų visame pilvo plote. Juos gali sukelti žarnų nepraeinamumas, pilvaplėvės uždegimas, virusinės ar bakterinės kilmės vėmimai, viduriavimai ir kitos ligos. Skausmą gali sukelti netgi antibiotikai ar kosuliui malšinti skirti vaistai, kvėpavimo takų infekcija. Tokį skausmą gali lydėti pykinimas,vėmimas, išmatų ir dujų susilaikymas, kraujavimas, gelta, karščiavimas, silpnumas, vangumas ir kiti simptomai.
Į kokius klausimus turėtų būti pasiruošęs atsakyti pacientas, besikreipiantis dėl pilvo skausmų? Kokius savo pojūčius jam reikėtų stebėti, fiksuoti namuose prieš kreipiantis į gydytoją?
Anamnezė (iš paciento surenkama ligos istorija) diagnozuojant ligas yra labai svarbi. Tad gydytojas turi užduoti tinkamus klausimus, o pacientas – tiksliai ir teisingai į juos atsakyti.
Gydytojui svarbu žinoti, o pacientui – prisiminti, kada pasireiškė pirmieji simptomai, kas paskatino jų atsiradimą. Iki vizito pas gydytoją, reikėtų stebėti, kada labiausiai skauda, kokioje pozoje skauda stipriau ar silpniau. Rekomenduoju stebėti išmatų spalvą, konsistenciją, dažnumą. Svarbi ir šlapimo spalva, kiekis, dažnumas.
Maistas taip pat turi labai didelės įtakos pilvo skausmas, tad pravartu prisiminti, ką valgėte tris paskutines dienas. Galbūt ragauti nauji patiekalai, o gal valgytas termiškai neapdorotas maistas.
Sakote, kad skausmai pilvo srityje gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Gali skaudėti dėl šlapimo pūslės uždegimo, skausmas gali būti netgi psichosomatinis, kai nerandama fiziologinės priežasties. Kaip nustatoma pilvo skausmo kilmė?
Paprastai pirmiausia yra remiamasi paciento anamneze. Kartais galima išgirsti, kad pacientui labiau skauda stresinėse situacijose, susijaudinus. Tai būtų signalas apie stresą, psichosomatiką. Tačiau net ir tokiu atveju nereikėtų skubėti paciento simptomų priskirti psichologinės kilmės skausmams. Visada svarbu atmesti galimas patologijas.
Išsiaiškinus skausmo lokaciją, skiriami laboratoriniai tyrimai: kraujo, išmatų, šlapimo. Dažnai skiriamas ir instrumentinis ištyrimas: pilvo organų echoskopija, ezofagogastroduodenoskopija (endoskopinis stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos tyrimas), kolonoskopija (endoskopinis storosios žarnos tyrimas). Atliekamas ir radiologinis ištyrimas: pilvo apžvalginė rentgenograma, kompiuterinė tomografija, magnetinis branduolių rezonansas. Jų metu patvirtinama arba paneigiama diagnozė.
Suaugusieji pilvo skausmus gydytojui neretai gali apibūdinti gana tiksliai: skausmas aštrus ar bukas, kurioje vietoje skauda ir panašiai. Kai pilvą suskausta vaikui, jis dažniausiai rodo visą pilvą ir negali tiksliai įvardyti lokacijos ar skausmo pobūdžio. Kaip pilvo skausmai diagnozuojami vaikams?
Iš tiesų, labai svarbu, kad mažamečio tėvai stebėtų vaiką ir gydytojui gebėtų suteikti kuo daugiau informacijos. Žinoma, reikalinga vaiko apžiūra, skausmo pobūdžio, plitimo, skausmo trukmės, skausmą lydinčių simptomų įvertinimas.
Kaip ir apžiūrint suaugusiuosius, taip ir vaikus, svarbu įvertinti mitybos įpročius, tuštinimosi, šlapinimosi ypatumus, svorio pokyčius. Siekiant išsiaiškinti skausmo priežastį, dažnai reikalingas papildomas ištyrimas: kraujo tyrimai, šlapimo ar išmatų tyrimas, vidaus organų echoskopija, plaučių ar pilvo organų rentgenograma, ezofagogastroduodenoskopija ir kiti tyrimai.
Kokiais atvejais būtina pilvo echoskopija? Kokius negalavimus ja galima nustatyti?
Pilvo echoskopija – tyrimas, leidžiantis patvirtinti arba paneigti įtariamas diagnozes, susijusias su vidaus organais: kepenimis, blužnimi, tulžies ir šlapimo pūsle, inkstais, kasa, apendiksu. Echoskopija atliekama tiek ūmaus skausmo atvejais, tiek siekiant nustatyti lėtines ligas.
Ūmiais atvejais pilvo echoskopija padeda diagnozuoti ūmų apendicitą, ūmų pankreatitą, tulžies pūslės akmenligę ar tulžies pūslės kitas patologijas, taip pat ūmius inkstų susirgimus (pielonefritus, inkstų akmenis ir kitus).
Esant lėtiniams susirgimams, pilvo echoskopija neretai skiriama profilaktiškai. Ultragarso metu galima stebėti lėtinius tulžies pūslės ir inkstų pakitimus, juos palyginti su ankstesniu ištyrimu. Pilvo echoskopija padeda diagnozuoti ir įtarti daugybę ligų, vėliau ji pritaikoma tolimesniam ištyrimui. Taip galima pradėti gydyti ligą ankstyvose jos stadijose.
Ar echoskopija laikoma pakankamai tiksliu metodu nustatyti skausmo priežasčiai?
Pilvo echoskopija yra labai efektyvi norint nustatyti pakitimus jau išvardytuose vidaus organuose. Kartu tai yra pirmo pasirinkimo vaizdinis tyrimas lokalizuojant skausmo vietą ar jos priežastį. Kita vertus, neradus pakitimų ultragarsinio tyrimo metu, nereiškia, jog jų nėra, nes ultragarsinio tyrimo metu netiriamas skrandis ir žarnos – tam reikalingi kiti tyrimo būdai.
Ką pacientui būtina žinoti prieš atliekant pilvo echoskopiją? Ar jai reikia pasiruošti, pavyzdžiui, negerti, nevalgyti, nesišlapinti tam tikrą laiką iki echoskopijos?
Jeigu atliekamas inkstų ir šlapimo pūslės ultragarsinis tyrimas, pacientas turi būti su pilna šlapimo pūsle, nes tik tuomet matomos šlapimo pūslės sienos. Prieš atliekant pilvo organų echoskopiją (kepenų, kasos, blužnies, tulžies pūslės), 6-8 valandas reikia būti nevalgius ir bent 4 – negėrus.
Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika
Daugiau informacijos: www.bak.lt
Registracija telefonu:
+ 370 5 234 2020
+ 370 6 985 2655
+ 370 6 821 4000