Šiandieninėje visuomenėje, kurioje įsitvirtinęs socialinių tinklų padiktuotas tobulos išvaizdos kultas, su psichologinėmis problemomis susiduriama vis dažniau. Išsivystę kompleksai dėl išvaizdos, nepilnavertiškumo jausmas, artimo kontakto su aplinkiniais baimė – apie tai, kokią įtaką psichologinei būklei gali turėti aknė ir kaip tinkamai rūpintis emocine savo sveikata susidūrus su šia liga, kalbamės su medicinos gydytoja, psichoterapijos konsultante Monika Saviče.
Nieko nestebina, kuomet pagalbos į psichoterapeutus kreipiamasi dėl valgymo sutrikimų, problemų santykiuose, sunkumų moksluose ar darbuose. Tačiau apie psichologinį diskomfortą, kurį sukelia tokios ligos kaip aknė, dažnas numoja ranka.
Su odos problemomis, ypatingai jauname amžiuje, susiduria išties nemažai žmonių. Tai – rimtas psichologinis iššūkis, mat kenčiama ne tik dėl pačių spuogų, bet ir dėl patiriamų patyčių mokykloje, savęs nuvertinimo, bejėgiškumo jausmo.
Spuogus paaugliai pradeda slėpti po plaukais, maskuoja juos riebiu makiažo sluoksniu. Visa tai – nepasitikėjimo savimi, nenorėjimo išsiskirti, galvojimo, ką pamanys kiti, išraiška. Pakliuvę į šią emocinę duobę, jie įprastai jaučiasi vieniši, izoliuoti, o negatyvios emocijos ilgainiui gali turėti tikrai liūdnas pasekmes – sukelti sunkias ligas, tokias kaip depresiją, nerimo sutrikimus, panikos sutrikimą ir net pastūmėti link neracionalių gyvenimo sprendimų. Tokiais atvejais itin svarbu sulaukti pagalbos iš artimųjų, draugų. Dažnu atveju viskas, ko reikia, tai nuoširdus pokalbis apie tai, kaip jaučiamės ir baimių išsakymas garsiai.
Galbūt tėvai ne visuomet pakankamai rimtai pažvelgia į problemas, su kuriomis susiduria jų vaikai? Dėl aknės atsiradęs psichologinis diskomfortas laikomas paauglystės stadija, kuri anksčiau ar vėliau praeis, juk spuogų esame turėję praktiškai visi.
Tėvams ne visuomet paprasta padėti savo vaikui, tačiau ne todėl, kad jie to nenorėtų. Būna, kad patys jaunuoliai yra itin uždari, nenori išsikalbėti. Pasitaiko, kad tėvai tiesiog nesugeba įsivaizduoti, ką patiria jų vaikas.
Sprendžiant šią problemą labai svarbu ne tik kalbėtis, bet ir tinkamai reaguoti į tai, ką vaikas sako: paguosti, nuraminti, suprasti. Nereikia sumenkinti patiriamų vaiko jausmų, sakyti, kad tai nerimta, kad praeis, nes yra svarbesnių dalykų gyvenime. Jausdamas tėvų supratimą ir palaikymą, jaunas žmogus bus mažiau linkęs užsiverti, drąsiau kalbės apie patiriamas emocijas. Žinoma, svarbu imtis ir kitų problemos sprendimo būdų – kreiptis į odos priežiūros specialistus, kurie sudarys gydymo planą, rekomenduos kosmetikos priemones, tinkamas būtent aknės pažeistos odos priežiūrai.
Aknė – ne tik jaunimo problema. Kokie simptomai perspėja, kad kovoje su psichologiniais iššūkiais jau metas kreiptis pagalbos į savo srities specialistus?
Patiriamas stiprus nerimas, liūdesys, pykčio priepuoliai, panikos atakos, elgesio problemos, baimės, nesaugumo jausmas – tai ženklai, kad vertėtų apsilankyti pas psichologą ar psichoterapeutą. Jei kalbame apie nepilnamečius, svarbu paminėti, kad psichologo konsultacijoms vaikams iki 16 metų reikalingas tėvų sutikimas.
Reikėtų nepamiršti įvairių socialinių kanalų, kuriuose yra gausybė informacijos, galinčios padėti susitvarkyti su stresu, baimėmis. Internetiniuose forumuose savo išgyvenimais dalinasi su panašiomis problemomis susiduriantys asmenys, socialiniuose tinkluose savo patirtimi ir patarimais nemokamai dalinasi nemažai odos priežiūros specialistų, dermatologų, psichikos sveikatos specialistų. Apie patyčias mokykloje ir gyvenimą su akne yra parašyta nemažai knygų:
- „Nematomas" – Eloy Moreno (apie patyčias);
- „Laiškas Elzei" – Unė Kaunaitė (apie patyčias);
- „Nekenčiam" – J.Nilsson (apie patyčias);
- „And Alex Still Has Acne" – Margaret Egrot (apie aknę);
- „Acne Just Another Four Letter Word" – Aarti Patel (apie aknę);
- „Zitface" – Emily Howse (apie aknę).
Vis tik jei susidūrus su aknės problema pastebimi nuotaikos pokyčiai – vangumas, perdėtas pyktis, nenoras bendrauti, apatija – ir jie tęsiasi ilgai, numoti ranka į šiuos signalus negalima. Specialistas ne tik išklausys bei patars, bet ir padės susidoroti su psichologiniais sunkumais. Svarbu nepamiršti, kad aknė – tai problema, kuri nesirenka lyties. Su ja susidurti gali ir merginos, ir vaikinai, todėl problemos sprendimas aktualus visiems.
Kiekvieną, susiduriantį su aknės sukeliamais psichologiniais iššūkiais norėtųsi nuraminti ir pasakyti, kad ši emocinė duobė – laikina, o gyvenime yra svarbiausia save priimti bei mylėti. Vis tik pasakyti tikriausiai lengviau, nei išgirsti.
Tikra tiesa. Situacijos nepalengvina ir socialiniuose tinkluose intensyviai formuojamas klaidinantis tobulo gyvenimo įvaizdis. Aknė – viena iš priežasčių psichologiniam diskomfortui atsirasti, todėl šios ligos nereikėtų nuvertinti. Tai patvirtina ir vis daugiau atliekamų tyrimų, siekiančių išsiaiškinti tikslias odos ligų ir psichikos sutrikimų išsivystymo sąsajas bei aknės ir kitų odos ligų daromą įtaką gyvenimo kokybei.
Svarbu suprasti, kad jeigu kyla bejėgiškumo, gėdos jausmai ar liūdesys, baimė ir pyktis – pagalbos būdų yra. Ir kad ir kaip kartais būtų sunku, svarbiausia yra pradėti nuo savo emocijų indentifikavimo ir tiek savarankiškai, tiek su artimųjų ir specialistų pagalba spręsti esamas problemas, kad ir kokios gąsdinančios jos bebūtų. Nes Jūs ne vieni.