„Situacijų, kuomet šeimininkai stengiasi išspręsti augintinio odos problemas savarankiškai ir pradeda gydymą savo nuožiūra, tikrai pasitaiko. Vis tik naudodami įvairius tepalus ar augintiniui duodami antihistamininius vaistus be konsultacijos su specialistu, galite tik dar labiau pakenkti gyvūnui ir pabloginti jo sveikatos būklę“, – sako Kaune įsikūrusios veterinarijos klinikoje „Kaivana“ dirbanti gydytoja Viktorija Tvaranavičiūtė.
Smulkiųjų gyvūnų dermatologijos srityje besispecializuojanti vidaus ligų gydytoja bei minkštųjų audinių chirurgė priduria: praktikoje neretai tenka gydyti ir keturkojus pacientus, kurie kenčia nuo įsisenėjusių odos problemų, netinkamai pritaikius pirminį gydymą. Tad šį kartą su „Kaivana“ specialiste kalbamės ne tik apie dažniausias augintinių odos problemas, bet ir darbo veterinarijos klinikoje užkulisius.
Dirbti veterinaru galėtų tikrai ne kiekvienas, juk iš arti tenka matyti ne džiugias, bet ir liūdnas akimirkas. Kas jus paskatino rinktis šį profesinį kelią?
Apie mano norą tapti veterinarijos gydytoja geriausiai papasakotų artimiausi šeimos nariai. Nuo pat vaikystės beprotiškai mylėjau gyvūnus, tad aplinkiniai visuomet sakydavo, kad užaugusi gydysiu keturkojus. Atėjus metui rinktis tarp humanitarinių ir tiksliųjų mokslų, puikiai žinojau, kuriuo keliu eisiu. Stojimo į studijas metu vienintelis pasirinkimas ir buvo tuometinė Veterinarijos akademija Kaune.
Neslėpsiu – pradėjus studijuoti, abejonių, ar tikrai esu tinkamame kelyje, buvo kilę. Vis tik tikėjau savo gebėjimais būti gydytoja ir šiandien džiaugiuosi dirbdama klinikoje, kurioje užaugau kaip specialistė.
Kodėl nusprendėte specializuotis būtent dermatologijos srityje?
Dermatologija, kaip specializacija, pati atėjo į mano, kaip veterinarijos gydytojos, kelią. Vieni iš pagrindinių nusiskundimų, dėl kurių kreipiamasi į veterinarijos kliniką – lėtinis pruritas (niežulys), ausų uždegimai ir kiti dermatologiniai susirgimai. Pradėjusi dirbti su šiais negalavimais, iš gyvūnų šeimininkų dažnai išgirsdavau, kad paskyrus tinkamą gydymą augintinis atsigavo ir yra lyg naujas – vėl žaismingas, geros nuotaikos.
Dermatologija – tai visų pirma ilgas ir nuodugnus bendravimas su šeimininkais ir nuolatinės pacientų kontrolinės apžiūros tam, kad augintinis galėtų ramiai gyventi be odos susirgimų. Juokauju, kad dermatologija tuo pačiu ir saugi sritis, kurioje maža mirčių tikimybė, mat dermatologinių ligų, nuo kurių pacientai mirtų, yra vienetai.
Kartais būna dienų, kai manau, kad šis darbas ne man, kad geriau būčiau pasirinkusi kitą specialybę. Tačiau mintims nusistovėjus, suprantu, kad niekur daugiau savęs negalėčiau taip realizuoti, kaip veterinarijos srityje, padėdama pacientams.
Kaip specializuota veterinarijos dermatologė stengiuosi priimti per dieną kiek įmanoma daugiau dermatologinių pacientų. Žinoma, tenka įterpti ir vidaus ligų pacientų, taip pat įvairių chirurginių operacijų. Darbo krūvis nemenkas, būna dienų, kai tenka aptarnauti net iki 20 pacientų.
Dėl kokių problemų į jus dažniausiai kreipiasi keturkojų šeimininkai?
Pagrindiniai nusiskundimai, kuriuos girdžiu kasdien, tai galvos purtymas, ausų uždegimai ir ausų kaušelio ligos. Neretai šeimininkai skundžiasi, kad augintinis kasosi, laižosi pėdas, nuo jo sklinda nemalonus kvapas ar jis pernelyg intensyviai šeriasi. Oda – didžiausias žmogaus ir gyvūnų organas, tad ir dermatologiniai susirgimai gana dažni bei įvairūs.
Ar vyresnio amžiaus augintiniams rizika sirgti įvairiomis odos ligomis padidėja?
Dermatologiniams susirgimams amžiaus ribos nėra. Pavyzdžiui, jaunų šuniukų šeimininkai gali kreiptis į veterinarijos kliniką su problemomis dėl augintinio kasymosi, matomų bėrimų pilvo srityje, plaukų retėjimo aplink ausis. Tuo tarpu senyvo amžiaus šuo, kuriam jau 8–10 metų, gali susidurti su įvairiais odos dariniais pilvo srityje ir kt. vyresnio amžiaus augintiniams būdingesnėmis problemomis.
Nustatyti tikslią diagnozę ne visuomet paprasta. Ką svarbiausia įvertinti, norint nesuklysti?
Dermatologijoje vienas svarbiausių dalykų – komunikacija su augintinio šeimininku. Pirmiausia surenkame kiek įmanoma daugiau informacijos, išsiaiškiname, kada susirgimas prasidėjo, kokie buvo pirmieji požymiai. Dermatologijos srityje labai svarbu, ar augintinis saugomas nuo užsikrėtimo endo ir ekto parazitais, ar namuose esantys kiti augintiniai ar žmonės susidūrė su odos ligų simptomais.
Atsakius į šiuos klausimus susidaro pirminis vaizdas apie galimas ligas. Tuomet seka bendroji apžiūra, kuomet nuodugniai apžiūrimos ne tik ligos paveiktos vietos, bet visas augintinis, įskaitant ausis ir akis, nors susirgimas gali būti tik uodegos srityje. Neretai šeimininkai yra įsitikinę, kad jų augintinis neturi blusų, nors jokios apsaugos nuo šių parazitų nenaudoja. O blusos – viena iš alerginio dermatito priežasčių. Bendroji apžiūra gali padėti atmesti ar patvirtinti keletą numanytų ligų.
Veterinarinėje dermatologijoje didelį vaidmenį atlieka pirminiai tyrimai, tokie kaip odos skutenų tyrimas, kuriuo atmetami arba patvirtinami parazitiniai susirgimai. Svarbus ir citologinis tyrimas nuo pažeidimų, kurio metu galime matyti ar susirgimas bakterinės kilmės, ar galima įtarti autoimuninį susirgimą.
Pirminio vizito metu dažniausiai su šeimininkais aptariu tolimesnius planus. Svarbu suprasti, kad odos susirgimai per dieną ar kelias neišnyksta. Pirmosiomis dienomis stengiuosi palengvinti esamus simptomus, tokius kaip pruritas, eritema, diskomfortas ausų srityje, tačiau patvirtinus ligą gydymas gali trukti ne vieną savaitę. Pavyzdžiui, esant giliąjai piodermijai antibiotikų vartojimas trunka 4–6 savaites. Patvirtinus alerginius susirgimus, gydymas gali trukti ir visą augintinio gyvenimą. Įtarus maistinę alergija, skiriama speciali eliminacinė dieta, kuomet augintinis valgo giežtai pagal gydytojo rekomendacijas skirtą maistą.
Ką svarbiausia žinoti augintinių šeimininkams?
Svarbiausia – kantrybė. Kantrybės dermatologinių susirgimų gydyme reikia ir gydytojui, ir augintinio šeimininkui. Jei gijimo procesas komplikuotas ar liga būna neaiški, po pirminių tyrimų gali prireikti ir odos biopsijos. Histopatologinio tyrimo metu gaunami labai tikslūs pakitimai, kurie stebimi pažeistose vietose, taip gydytojas gali skirti tikslesnį gydymą. Mėgstu pajuokauti, kad pagrindiniai dermatologo ginklai kovojant su susirgimais – mikroskopas ir tabletės.
Kokiomis ligomis sergantys pacientai – dažniausi?
Mano praktikoje pagrindiniai susirgimai – alerginiai. Pavasario ir rudens sezonais dažnai susiduriu su blusų sukeltais dermatitais, o štai alergijos maistui pasireiškia retai. Vis tik tenka matyti, kaip įvairiuose internetiniuose forumuose gyvūnų augintiniai konsultuoja vieni kitus ir dažniausiai prieina išvados, kad augintinis alergiškas vištienos baltymui. Toks požiūris – labai ribotas. Turime suprasti, kad maistinių alergenų sąraše vištiena yra tik penktoje vietoje. Dauguma nustemba, kuomet pasakau, kad dažniausiai netoleruotinas alergenas šunims – jautiena. Taip pat dažnesnės alergijos pasitaiko pieno baltymui, kviečiams, kiaušiniams.
Kokie simptomai gali signalizuoti apie dermatologinę ligą?
Niežulys, perdėtas pėdų laižymas, vis atsikartojantys ausų uždegimai gali signalizuoti, kad augintinis serga atopiniu dermatitu. Tai reiškia, kad augintinis yra alergiškas aplinkos veiksniams: namų dulkių erkutėms, sandėliavimo erkutėms. Taip pat augintiniai, kuriems odos susirgimai pasireiškia rudenį arba pavasarį, gali kentėti nuo sezoninio dermatito. Tai įprasta augintiniams, kurių šeimininkai kreipiasi į veterinarijos kliniką po intensyvių keturkojų maudynių upėje, ežere, ar pasivaikščiojimų miškuose. Dažniausiai skundžiamasi, kad ant odos pastebėta šlapiuojanti egzema ar vargina ausų uždegimas. Tačiau turiu paminėti, kad tokie augintiniai neserga žiemos metu.
Klausantis atrodo, kad ligos nustatymas – kaip susivijusio siūlo išnarpliojimas. Atsakingas ir skrupulingas darbas.
Pagrindinis siekis dermatologijoje – atrasti pirminę priežastį, dėl ko augintinis susirgo, taip sumažinant reikiamų vaistų kiekio tolimesniame augintinio gyvenime. Dermatologas visada nori, kad šeimininkas galėtų džiaugtis blizgančiu augintiniu kailiu, gera nuotaika ir augintinio komfortu.
Vis tik įrodyti šeimininkams, kad gydymas antibiotikais tikrai reikalingas 4–6 savaites, nors simptomai sumažėja po pirmosios savaitės, neretai būna nemenkas iššūkis. Nutraukus gydymą liga atsinaujina, o gydytojas susiduria su tolimesniais sunkumais ligai atsikartojus, mat vystosi atsparumas antibiotikams.
Jei visi augintiniai gautų reguliariai preparatus nuo parazitų, pavyktų išvengti tokių susirgimų, kaip blusiniai dermatitai. Tačiau ne visi susimąsto, kad net tie augintiniai, kurie neiną į lauką, gali turėti parazitų, o pastarieji ankščiau ar vėliau gali sukelti odos susirgimus.
Iššūkiai, matyt, laukia ir pačių šeimininkų?
Dermatologinių susirgimų gydymas trunka gana ilgai, tad neretai šeimininkams prireikia ir kantrybės, ir papildomų finansinių lėšų. Pasitaiko ir atvejų, kuomet šeimininkai nutraukia gydymą arba prašo, kad butų skiriamas minimalus gydymas, kuris tik palengvina simptomus. Galiu pasidžiaugti, kad šeimininkų, kurie įsigyja augintinių draudimą, po truputi daugėja.
Kokius sudėtingus atvejus savo praktikoje galėtumėte išskirti?
Atvejų, pareikalavusių išskirtinio dėmesio, pasitaiko nuolatos, tačiau šiai dienai išskirtiniu galėčiau vadinti savo senyvo amžiaus pacientę, kuri kovoja su epiteliotropine limfoma, kitaip tariant – odos vėžiu. Pirmojo vizito metu maniau, kad tai paprastas alerginis susirgimas, tačiau organizmo atsako į gydymą nebuvo, tad atlikau odos biopsiją ir išaiškėjo tikroji negalavimų priežastis, pakeitusi ne tik šuns, bet ir šeimininkų gyvenimo rutiną. Galiu didžiuotis augintinės šeimininke, kuri negaili nei laiko, nei pinigų kalytės gydymui, reikiamiems tyrimams.
Ar odos ligos apskritai yra suvaldomos?
Žinoma, tačiau svarbu skirti tinkamą dėmesį augintinio mitybai ir nepamiršti, kad tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. Parinkus subalansuotą maistą, papildomai galima duoti augintiniui lašišų aliejaus, teigiamai veikiančio kailį ir odą. Taip pat jis gali padėti apsaugoti odą nuo niežėjimo, pagerinti virškinimo sistemos darbą, paskatinti kolageno gamybą organizme, sumažinti alerginių reakcijų tikimybę. Lašišų aliejus pasižymi ir priešuždegiminėmis savybėmis.
Taip pat itin svarbios profilaktinės priemonės nuo parazitų, mat tai vienas geriausių būdų išvengti nepageidaujamų dermatologinių susirgimų.
Galiausiai, pasireiškus pirmiems dermatologiniams simptomams, nereikia skubėti keisti maisto ar šampūno. Geriau iš karto kreiptis į vidaus ligų gydytoją, kuris pagal matomą situaciją pakonsultuos šeimininką ar nukreips pas dermatologą.