Sklandant nerimastingoms nuotaikoms, viešojoje erdvėje atsirado daug patarimų, kaip sutaupyti šilumos energijos – trumpiau praustis po karštu dušu, rečiau vėdinti patalpas, nepamiršti izoliuoti kiaurų langų ir pan. Tačiau Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena gyventojams, jog tokie sprendimai sutaupyti padės minimaliai ir yra trumpalaikiai. Vienas iš efektyviausių ir ilgalaikių sprendimų yra senų daugiabučių namų modernizacija.
Pasak Gintarės Burbienės, APVA Pastatų energinio taupumo departamento vadovės, galvojant apie šildymo sąskaitas, reikėtų įsivertinti ne tik faktą, ar laukia šalta žiema, bet ir pastato būklę. Daugelis daugiabučių Lietuvoje yra senesni nei 1993 m., jų inžinerinės sistemos susidėvėjusios, o per sienas ir langus dažnai švilpia vėjas.
Apšiltinus pastatus stipriai sumažėja šiluminės energijos pralaidumas iš vidaus į išorę, o rekonstravus šilumos punktą, pakeitus šildymo sistemos vamzdyną ir radiatorius, patalpų šildymas tampa efektyvesnis – šildymo sistema reikalauja ženkliai mažiau energijos sąnaudų. Būtent dėl šių priežasčių verta rinktis kompleksinę renovaciją, kuri visas problemas išsprendžia vienu kartu.
Kiek sutaupyti gali padėti renovacija?
„Šiuo metu Lietuvoje renovuota apie 11 proc. energetiškai neefektyvių daugiabučių, tačiau augančios šildymo bei elektros kainos vis daugiau gyventojų priverčia susimąstyti apie savo namo modernizaciją. Renovacijos metu kompleksiškai įgyvendinamos energinio efektyvumo didinimo priemonės užtikrina, kad gyvenantys modernizuotuose būstuose moka 50-60 proc. mažesnes sąskaitas, jeigu lygintume su nerenovuotais daugiabučiais“, – sako Gintarė Burbienė.
APVA duomenimis, pro nesandarias senų daugiabučių struktūras gali išeiti itin daug šilumos. Pavyzdžiui, apšiltinus pastato sienas sutaupoma apie 38 proc. šiluminės energijos, o stogą – 11 proc. Pakeitus viso daugiabučio langus ir įstiklinus balkonus viduje sulaikoma dar 30 proc. šilumos.
Daugiabučio atnaujinimas veda prie geresnių būsto energinio efektyvumo rezultatų. Apšiltinus daugiabutį ir atnaujinus šildymo sistemą, temperatūra bute tampa komfortiškesne, ją galite reguliuoti pagal individualius poreikius. O įsirengus, pavyzdžiui, mechaninę vėdinimo sistemą – rekuperatorius – užtikrinsite, kad oras patalpose visuomet bus šviežias ir jums nebereikės atidarinėti langų – tai ypač aktualu žiemą, kai siekiama į lauką neišleisti šilumos.
Nespėję renovuotis – mokės daugiau
Spėję atnaujinti savo daugiabučius gyventojai džiaugiasi, o nespėję – šildymo sezono laukia su nerimu. Elektrėnų savivaldybėje daugiabutyje gyvenantis Rimantas pasakoja, kad nors jo gyvenamasis daugiabutis netrukus bus pradėtas modernizuoti, gailisi, jog to nepadarė ankščiau.
„Tie, kurie pradėjo renovaciją anksčiau, mokėjo pigiau. Dabar namo modernizacija mums kainuos brangiau ir kuo ilgiau dels kiti gyventojai, tuo jie mokės daugiau. Praėjusiais metais už šildymą mokėdavome 70-80 eurų, tada supratome, kad daugiau laukti nebegalime ir reikia greičiau pradėti namo renovaciją“, – pasakoja Rimantas.
Daugiabutis šildomas dujomis, tad kiek reikės mokėti už šilumą, greitai išeinančią per plonas sienas – dar neaišku. Pasak Rimanto, šiemet ne vienas iš kaimynų planuoja kreiptis dėl šildymo kompensacijos, nes name yra tiek nedirbančių, tiek pensijinio amžiaus gyventojų.
Tuo metu Elektrėnuose renovuotame daugiabutyje gyvenantis Algis džiaugiasi, kad namas jau apšiltintas ir yra gerokai taupesnis: „Dabar bute ne tik komfortiškesnė temperatūra, bet ir šildymą galime individualiai reguliuoti patys. Ant kiekvieno radiatoriaus įrengtas reguliatorius, jei kambaryje niekas negyvena, temperatūrą sumažiname, taip dar labiau sutaupydami.“
Renovacija – visų gyventojų reikalas
Anot Gintarės Burbienės, daugiabučių administratoriai turėtų analizuoti konkretaus pastato energetinę būklę ir siūlyti gyventojams įgyvendinti taupymo priemones, pritaikytas konkrečiam daugiabučiui pagal jo individualius poreikius, nors neretai iniciatyvos pritrūksta tiek iš jų, tiek iš pačių gyventojų.
Kadangi išlaidas už brangstančią elektrą turi padengti gyventojai, jie turėtų ir reikalauti, kad būtų skubiai tvarkomi nerenovuoti pastatai. Jeigu buto kvadratiniam metrui šildyti suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį siekia 25 kWh ir daugiau, specialistai rekomenduoja rimtai apsvarstyti pastato renovacijos galimybę.
Pastate sunaudojama šiluma paskirstoma visiems butų savininkams, todėl įsirengti sandarias laiptinių duris, hermetizuoti ir apšiltinti galines sienas bei rūsius, sutvarkyti kiaurą stogą, pakeisti visus pastato langus ir vienodai kokybiškai įstiklinti balkonus turėtų būti bendras interesas.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.apva.lt arba telefonu 8 614 99699.