Apie tai, į ką būtina atkreipti dėmesį, kaip apsaugoti save ir kitus netgi nuo potencialių ligų sukėlėjų, kalbamės su šeimos gydytoja Agne Misiūte.
– Gydytoja, kokia yra dažniausiai mūsų virtuvėse pasitaikanti medžiaga, kelianti grėsmę mūsų sveikatai?
– Manyčiau, tai būtų teflonas ir kiti fluoro polimerai, naudojami tam, kad būtų sukurtas nelipnus, vandeniui atsparus, nekorozinis ir nereaktyvus paviršius. Taip sukuriamas barjeras tarp gaminio ir išorinių elementų, kurie gali jam pakenkti. Šios medžiagos naudojamos ne tik keptuvėms ir kitiems virtuvės reikmenims padengti, tačiau ir kitose pramonės šakose. Pavyzdžiui, NASA kosmoso programa naudoja tefloną savo laivams ir drabužiams.
Ilgą laiką fluoro polimerų, tokių kaip teflonas, gamybai buvo naudojama perfluoroktano rūgštis (PFOA), tačiau dėl neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, virtuvės reikmenų gamintojai ją turėjo pakeisti kitomis medžiagomis. Uždraudus nedegiems paviršiams naudoti PFOA, pradėtos naudoti GenX cheminės medžiagos, taip pat padedančios padaryti indus patvaresnius ir atsparesnius dėmėms.
– Ar PFOA pakeitusios cheminės medžiagos yra saugesnės?
– Anaiptol. Jau yra žinoma, kad PFOA yra tokių sveikatos sutrikimų, kaip lėtinės inkstų, kepenų ligos, skydliaukės sutrikimai, sėklidžių vėžys, mažas gimimo svoris ir nevaisingumas, rizikos veiksnys. Todėl dar 2019-aisiais, pagal tarptautinę Stokholmo konvenciją dėl patvariųjų organinių teršalų (POT), daugiau kaip 180 šalių susitarė uždrausti PFOA, jos druskų ir su PFOA susijusių junginių gamybą ir naudojimą.
PFOA pakeitusios cheminės medžiagos, tokios kaip GenX, taip pat kelia riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, todėl buvo pripažintos, kaip didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos.
Saugant savo sveikatą, raginčiau iš anksto pasidomėti, iš kokių medžiagų pagamintus virtuvės reikmenis įsigyjame, juk juos naudosime kasdien.
– Iš kokių medžiagų pagamintus indus rinktis saugiausia?
– Ieškant sveikiausio varianto, geriausia rinktis nerūdijantį plieną. Yra kelios priežastys, kodėl nerūdijantis plienas – viena sveikiausių medžiagų virtuvės reikmenims gaminti. Pirma, jis yra neporėtas, todėl nesugeria bakterijų iš maisto, kaip tai daro kitos medžiagos. Antra, jį labai lengva valyti. Tai svarbu, nes jei indus sunku valyti, ilgainiui juose dažniau atsiranda bakterijų ir kitų mikroorganizmų. Galiausiai, nerūdijantis plienas – itin patvarus. Ši aukštos kokybės medžiaga tarnauja itin ilgai, todėl nereikia dažnai keisti virtuvės įrankių. O tai kartu prisideda ir prie aplinkos tausojimo.
– Ką manote apie maistinį silikoną?
– Reguliuojančių tarnybų teigimu, maistinis silikonas yra saugus, jei gaminama iki 280° C siekiančioje temperatūroje ir jeigu gamintojas nurodo, kad indas tinkamas šaldymui. Svarbu, kad silikoniniai indai, kuriuos naudojate, būtų tinkami naudojimui su maistu ir pagaminti patikimos įmonės, nes į kai kuriuos silikono gaminius gali būti pridėta jų irimą paspartinančių užpildų – šios medžiagos gali patekti ir į maistą.
– Esame linkę mugėse įsigyti medinių įrankių ir indų. Kokia Jūsų nuomonė apie jų saugumą?
– Jie ne tik nekenkia aplinkai, nes yra biologiškai suyrantys, bet ir yra puikus, netoksiškas pasirinkimas. Rinkdamiesi medinius įrankius, įsitikinkite, kad renkatės medieną, kuri yra tinkamai paruošta sąlyčiui su maistu. Geriausia, kad ji būtų pagaminta iš kietmedžio, pavyzdžiui, buko, tikmedžio ar klevo. Šių rūšių mediena turi nešvarumams neleidžiančią kauptis uždarą struktūrą, kitaip – mažas poras.
O tam, kad mediniai indai būtų ilgaamžiai, svarbu laikytis tinkamų jų valymo metodų. Siekiant juos apsaugoti nuo pelėsio, būtina leisti pilnai išdžiūti gerai vėdinamoje lentynoje. Nerekomenduoju medinių indų plauti indaplovėje, nes dėl netinkamo džiovinimo jie bus linkę skilinėti – tuomet juose gali veistis bakterijos ar pelėsis. Kartu, norint išlaikyti medieną nepriekaištingos būklės, gali tekti ją reguliariai aliejuoti ar vaškuoti.
– Pastaruoju metu daugelis stengiasi plastiką pakeisti stiklu – perka stiklines gertuves, stiklinius maisto laikymo indus. Ar jie elgiasi teisingai?
– Neseniai Italijoje teko bendrauti su vienu mokslininku, besileidusiu į ekspedicijas atokiausiose pasaulio vietose. Jo teigimu, plastiko jau galima rasti ne tik tolimiausiuose Žemės kampeliuose, bet ir gyvūnuose, žmonių kraujyje.
Tyrimais nustatyta, kad tam tikros plastiko sudėtyje esančios cheminės medžiagos, pavyzdžiui, ftalatai, sunkieji metalai ir stirenas, gali patekti į maistą ir gėrimus. Kai kurios iš šių cheminių medžiagų yra susijusios su medžiagų apykaitos sutrikimais (įskaitant nutukimą), sumažėjusiu vaisingumu ir kitomis sveikatos problemomis. Nors daugelis maisto pakuočių Europos Sąjungoje yra griežtai reglamentuojamos, svarbu pastebėti, kad jos turėtų būti naudojamos tik pagal paskirtį ir tik tinkamoje temperatūroje.
Plastiką veikiant karščiu, jo neigiama įtaka didėja, nes daugiau cheminių medžiagų patenka į produktus. Tai reiškia, kad vien mikrobangų krosnelėje šildant maisto likučius plastikiniame inde, galima gauti dar didesnę dozę potencialiai kenksmingų cheminių medžiagų.
Vieni dažniausių plastiko ženklinimų – PET/PETE, kuriuo žymimos gaiviųjų gėrimų, vandens, sulčių, margarino pakuotės, bei PVC/3V, iš kurio sukurta pakavimo plėvelė, aliejaus buteliai. Skaitytojai turėtų įsidėmėti, kad šių pakuočių negalima naudoti pakartotinai, į jas pilti karštų gėrimų ir kitų maisto produktų, kadangi sendamas, toks plastikas pradeda išskirti toksinus ir sunkiuosius metalus.
Taigi, nors plastikas patogus naudoti ir ilgaamžiškas, visgi ir aplinkai, ir mūsų organizmams daug sveikiau būtų jo naudoti kuo mažiau ir pakeisti stiklu.
– Apie higieną virtuvėje jau esate užsiminusi, tačiau ar pakanka tik išplauti virtuvės indus? Į ką dar patartumėte atkreipti dėmesį?
– Būtina dažnai plauti kriauklę, nepalikti joje neplautų indų, kadangi kyla rizika prisidauginti bakterijoms ar kitiems ligų sukėlėjams, kurie lengvai gali pasklisti po visus namus.
Nuolat skalbti reikia ir virtuvės rankšluosčius – geriausia tai daryti 60 laipsnių temperatūroje. Svarbu nenaudoti ir pažeistų, suskilusių pjaustymo lentelių, nes įtrūkimai – ideali vieta bakterijoms daugintis. Taip pat skatinu atsisakyti oro gaiviklių, dirbtinių ir intensyviai kvepiančių žvakių, kadangi jos dėl savo cheminės sudėties gali turėti įtakos net onkologinių susirgimų atsiradimui. Tiesiog atverkite langus ir vėdinkite virtuvę.
– Internete pilna patarimų, kad kempines galima „nukenksminti“ mikrobangų krosnelėje, išplauti indaplovėje, pamirkyti baliklio tirpale – ką manote apie tokius patarimus?
– Taip, tokių patarimų internete yra, tačiau remiantis naujausiais norvegų tyrimais, publikuotais šių metų gegužę, to nepakanka. Didžiausia bėda su kempinėmis, kad jos nėra pakankamai gerai išplaunamos ir nespėja išdžiūti. O drėgna terpė – puiki vieta bakterijoms daugintis. Kaip alternatyvą, mokslininkai tyrė šepetėlius – jie išdžiūsta greičiau, todėl bakterijų reikšmingai mažiau nei ant kempinių. Be to, šepetėlių šiais laikais yra įvairių – galima rinktis gaminius, kuriuose nėra plastiko, ir kurie bus saugūs žmogui ir jį supančiai aplinkai.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.