„Šiandien matome, kokie svarbūs yra per ilgą laiką susiformavę teigiami visuomenės įpročiai ir didesnis sąmoningumas bei noras rūpintis savo aplinka. Užstato sistemą Lietuvoje palaiko net 9 iš 10 gyventojų. Kasdien į taros surinkimo vietas grąžinama milijonai gėrimų pakuočių, jos greitai perdirbamos, virsta vertinga antrine žaliava. Gamyba iš šių žaliavų leidžia sutaupyti energijos išteklių, palieka mažesnį CO2 pėdsaką, palaiko žiedinę ekonomiką ir tausoja aplinką“, – atkreipia dėmesį Gintaras Varnas, VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas.
USAD duomenimis, vien per pirmą šių metų pusmetį šalies gyventojai grąžino per 13,2 tūkst. tonų pakuočių, įtrauktų į užstato sistemą. Iš viso surinkta 5617 tonų PET plastiko pakuočių, daugiau kaip 2127 tonos aliuminio ir per 5448 tonas stiklo pakuočių. Apskaičiuota, kad visų surinktų pakuočių perdirbimas leidžia sutaupyti tiek elektros energijos, kiek per metus suvartoja visi butai Šiaulių mieste.
JAV Stanfordo universiteto tyrimų duomenys rodo, kad daugiausia energijos sutaupyti padeda aliuminio perdirbimas. Lyginant su gamyba iš pirminių žaliavų, aliuminio skardinės perdirbimas suvartoja net 95 proc. mažiau energijos. Tona perdirbto aliuminio iš viso sutaupo 14 tūkst. kilovatvalandžių (kWh). Be to, šis metalas gali būti perdirbamas neribotą kartų kiekį. Perdirbamas stiklas taip pat puikiai išlaiko savo savybes, o išlydžius toną duženų ir pagaminus iš jų naujų butelių sutaupoma 42 kWh. Tona perdirbtų PET plastiko pakuočių atitinkamai sutaupo 5774 kWh energijos, lyginant su gamyba iš pirminių žaliavų.
Taigi, vien per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje grąžinta tiek pakuočių, kad jas perdirbus sutaupyta 63 mln. kWh arba 63 tūkst. megavatvalandžių (MWh) energijos. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos duomenimis, vidutiniškai viename bute per metus yra suvartojama apie 1200 kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos. Remiantis šiuo skaičiavimu, galima daryti prielaidą, kad 63 tūkst. MWh per metus suvartoja visi Šiaulių miesto savivaldybėje esantys butai, kurių yra per 53,6 tūkstančio.
Vertinant pagal vidutinę didmeninę mėnesio kainą, kuri rugpjūtį buvo apie 480 eurų už megavatvalandę, 63 tūkst. MWh energijos buvo vertos daugiau negu 30 mln. eurų.
„Parkuose, miškuose, paežerėse žmonės vis rečiau pastebi išmestų skardinių ar butelių – per šešerius užstato sistemos Lietuvoje gyvavimo metus gamta tapo švaresnė. Dauguma gyventojų žino, kur rasti artimiausią taros surinkimo vietą, moka naudotis taromatais. O tai, kad sistema skatina rūšiuoti ir prisidėti prie gamtos išteklių taupymo, kiekvienam piliečiui gali suteikti papildomos motyvacijos toliau ugdyti teigiamus įpročius“, – sako USAD vadovas G. Varnas.
Būtent kasdienių įpročių įtaka pabrėžiama ir Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) pranešime, kuriame išdėstytas 10 punktų planas, kaip Europa galėtų naftos paklausą sumažinti 2,7 mln. barelių per dieną. Į planą įtrauktos tokios priemonės kaip greičio ribojimai greitkeliuose, viešojo transporto populiarinimas, paskatos naudotis dviračiais ir eiti pėsčiomis, darbas iš namų ir kitos iniciatyvos.