Niekuomet nesusidūrusiems su „žiedinės ekonomikos“ terminu, Lietuvos inovacijų centro (LIC) žiedinės ekonomikos ekspertė Karolina Kužmarskytė paaiškina: žiedinė ekonomika – tai ekonomikos sistema, kuria siekiama sumažinti pirminių žaliavų naudojimą ir taip sušvelninti aplinkai daromą neigiamą poveikį. Taip pat – užtikrinti tvaresnį augimą mažėjančių gamtinių išteklių kontekste.
„Siekiant šių tikslų, praktikoje yra taikomos skirtingos strategijos. Tai yra efektyviau medžiagas ir energijos išteklius naudojančių technologijų diegimas, atliekų surinkimo ir perdirbimo infrastruktūros gerinimas, gamybos iš antrinių žaliavų plėtra, naujų dalijimosi paslaugų kūrimas, inovatyvaus ir ekologinio gaminių dizaino taikymas. Didžiausią poveikį žiedinės ekonomikos plėtrai turi visų šių veiklų sinergija, kadangi priklausomai nuo to, kaip yra pagaminamas ir naudojamas produktas, o vėliau – sutvarkomas atliekų perdirbimo sistemoje, priklauso ir tai, kaip galėsime jo sudedamąsias dalis ir medžiagas panaudoti naujame gamybos cikle“, – pasakoja K. Kužmarskytė.
Ne mažesnį vaidmenį žiedinėje ekonomikoje atlieka ir vartotojai, kurių kasdieniniai pasirinkimai – pradedant produktų įsigijimu ir baigiant jų šalinimu – turi didžiulę įtaką žiediškumo augimui. LIC ekspertės pasiteiravus, kokiais sprendimais kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie žiedinės ekonomikos skatinimo, K. Kužmarskytė pirmiausia atkreipia dėmesį į naujų daiktų įsigijimą.
„Perkant naujus daiktus, verta apsvarstyti, kaip dažnai jie bus naudojami. Jeigu tai vienkartinio naudojimo daiktai, verta jų išvis atsisakyti ar paieškoti daugkartinių alternatyvų, pavyzdžiui, rinkoje yra gan plati daugkartinių maišelių, šluosčių, gertuvių pasiūla. Jeigu daiktą naudosime vieną ar porą kartų per metus – kodėl gi jo ne išsinuomavus, pasiskolinus ar įsigijus naudotų daiktų parduotuvėje? Tuo metu kalbant apie maisto pirkimą, svarbu įsivertinti, ar maistą spėsite suvartoti ir nereiks jo išmesti pasibaigus tinkamumo vartoti terminui“, – teigia pašnekovė.
Jeigu visgi nusprendėte daiktą įsigyti, geriausia, ką galite padaryti, yra tinkamai jį prižiūrėti tam, kad šis tarnautų kuo ilgiau. „Jeigu tai tekstilės gaminiai – svarbu juos skalbti pagal gamintojo pateiktą instrukciją. Sutrikus elektroninės įrangos veiklai, verta ją nunešti į taisyklą. Taisyti ar atnaujinti taip pat verta ir tekstilės gaminius, avalynę, dviračius, baldus. Taip pat reikėtų nepamiršti apie garantinį įsigytų prekių laikotarpį ir nepatingėti kreiptis į pardavėją“, – sako ekspertė.
Susimąstyti vertėtų ir tuomet, kai mums nebereikalingus daiktus planuojame išmesti. Jeigu tai dar tinkami naudoti daiktai, specialistė ragina juos atiduoti, išmainyti ar parduoti bei primena, kad net ir tada, kai mūsų manymu daiktai nėra tinkami naudoti, juos antram gyvenimui gali prikelti kiti. Šiuo metu puikiai veikia mainų platformos, taip pat drabužių komiso, atnaujinimo antrinio dizaino studija, kur galima realizuoti dėvėtus drabužius, atnaujinti savo kolekciją apsikeitus spintos turiniu su kitais daiktais. Taip pat sparčiai plečiasi dalijimosi dėvėtais daiktais stotelės, kur galima atiduoti dėvėtus, bet dar naudojamus daiktus ir pasidalinti jais su stokojančiais, taip prailginant daiktų naudojimo laiką, sumažinant naujų įsigijimą ir atliekų kiekį. 2022 m. Lietuvoje tokių stotelių jau yra 75 vnt.
„Jeigu nusprendžiate daiktą išmesti, kritiškai svarbu tai padaryti tinkamai. Tekstilės gaminiai turėtų keliauti į tekstilės konteinerį, elektronikos – į elektros ir elektroninės įrangos surinkimo vietas, baldai, statybinės ir pavojingos atliekos – į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Be to, verta atkreipti dėmesį, kad dėvėtą tekstilę galima atnešti į prekybos vietas, naudotą elektroniką gražinti visose elektronikos platinimo vietose, gamintojų ir /(ar) importuotojų įsteigtose priėmimo vietose. Savivaldybės įpareigotos teikti gyventojams apvažiuojamojo surinkimo paslaugas keturis kartus per metusstatybinėms, buityje susidarančioms tekstilės, baldų, pavojingoms atliekoms surinkti. Taip pat reiktų nepamiršti teisingai paruošti ir rūšiuoti pakuotes bei maisto atliekas. Kuo atsakingiau paruošime atliekas šalinimui, tuo kokybiškiau jos bus sutvarkomos vėliau“, – teigia K. Kužmarskytė.
Dėl ko visai tai?
Nerūšiuodami, neatsakingai vartodami, pirkdami daug ir ne visada reikalingus produktus, darome milžinišką žalą gamtai ir savo sveikatai. Tačiau netvarus gyvenimo būdas ne tik didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, bet ir turi tiesioginės įtakos aplinkos taršos augimui, bioįvairovės mažėjimui.
„Aiškiausiai matome augančių komunalinių atliekų tendenciją. Jeigu 2011 metais vienam gyventojui teko 442 kg komunalinių atliekų, tai 2020 metais šis kiekis siekė jau 483 kg, nepaisant to, kad gyventojų Lietuvoje mažėja. Kadangi dabartinė atliekų tvarkymo sistema yra nepajėgi tokio atliekų kiekio perdirbti, tarša aplinkai kyla dėl kitokio atliekų tvarkymo, t. y. deginimo ar šalinimo sąvartynuose. Žinoma, tvarus gyvenimo būdas apima ne tik susidarančių atliekų mažinimą. Didelės įtakos, ypač ŠESD, turi ir gyventojų susisiekimas. Didžioji šalies gyventojų dalis daugiausiai keliauja automobiliais, kurie sudaro 54% transporto sektoriaus ŠESD“, – statistiką pateikia K. Kužmarskytė.
Taikyti žiediškumo principus, kaip aiškina ekspertė, kartu yra ir finansiškai naudinga, o didžiausia nauda gaunama ne tik tuomet, kai nustojame pirkti daiktus, kuriuos naudojame labai retai arba kurių turime daugiau nei reikia, bet ir tada, kai taupome resursus.
„Apsikrauti namus mažai reikalingais daiktais nėra racionaliausias būdas leisti savo pajamas. Taip pat sutaupyti galima mažinant elektros energijos, vandens suvartojimą, ekonomiškiau keliaujant, racionaliau šildant ar vėsinant gyvenamąsias patalpas. Tokiu būdu taupome ne tik gamtos resursus, bet ir savo piniginės turinį. Sutaupyti galima ir teisingai prižiūrint turimus daiktus, juos naudojant ilgiau bei įsitraukiant į dalijimosi ekonomiką“, – sako LIC atstovė.
Kaip su žiediškumo principų įgyvendinimu tvarkosi Lietuva?
Nors Lietuvoje veikia daiktų dalinimosi platformos, surinkimo stotelės, vykdomos įvairios verslo ir visuomenės iniciatyvos gyventi tvariau, naujausiais ES duomenimis, Lietuvos žiediškumo indeksas, kuris nurodo santykį tarp antrinių žaliavų panaudojimo ir pirminių žaliavų naudojimo, siekia vos 4,4 proc. Palyginimui tokios šalys kaip Belgija, Olandija ar Vokietija yra perkopusios 20 proc. ribą. VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius pastebi: nors viešai kalbama, kad artimiausias Lietuvos tikslas – pasiekti 12 proc., dabartinėje situacijoje to padaryti tiesiog neįmanoma – pirmiausia privalo keistis įstatyminė bazė.
„Perkėlus daugiau atsakomybės gamintojams, gali būtų pajusti ženklius pokyčius. Pavyzdžiui, gamintojai turėtų būti papildomai apmokestinami už naujų medžiagų į rinką tiekimą, už daiktų su toksinėmis medžiagomis arba daiktų, kurių medžiagos yra neperdirbamos, gaminimą. Taip pat įpareigodami dalį savo produktų, kurie patenka į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, sutaisyti. Jei verslui tai finansiškai neapsimokės, o pagal logiką, taip ir turėtų atsitikti, jis privalės keisti savo veiklos modelį, t. y. ims gaminti tvaresnius, žalesnius ir ilgaamžiškesnius produktus. Tačiau pokyčiams reikalingas įstatymų leidėjų noras ir ryžtas“, – teigia D. Tracevičius.
Lygiai taip pat, pasak pašnekovo, žiediškumo skatinime atsakingais tampa ir patys vartotojai, kurie turi pareigą išsakyti savo poziciją ir lūkesčius tiek įstatymų reguliuotojams, tiek ir gamintojams.
„Kiekvienas mūsų apsipirkimas siunčia žinutę gamintojams. Jei jie mato, kad mes palaikome vartotojiškumą, greitąją madą, tai apsukų tikrai nemažins ir toliau masiškai gamins vienkartinius, nepatvarius daiktus. Tačiau jei žmonės norės pokyčių, tai ir verslas prie to turės taikytis. Ir jis prisitaikys, niekur nedings, toliau uždirbs pinigus, tačiau mes turėsime galimybę gauti kokybiškus daiktus ar paslaugas“, – sako specialistas.
Skeptikai šioje vietoje tikriausiai pastebės – ilgaamžio daikto pagaminimas kainuoja ženkliai brangiau, tad ekonomiškai nėra naudingas nei gamintojui, nei pirkėjui. Vis tik D. Tracevičiaus teigimu, taip atrodo tik tiems, kurie neįvertina žalos sau, aplinkai ir net ekonomikai.
„Pramoninė gamyba išskiria daug kenksmingų medžiagų, miestai teršiami, žmonės dažniau serga, mažėja produktyvumas, dėl to mažėja darbo jėga, o tai reiškia, kad silpnėja ekonomika. Tad akivaizdžiai matome, kad vartodami daug ir neatsakingai, pirkdami pigius, greitai gendančius daiktus, darome žalą aplinkai, sau patiems ir ekonomikai. Žinoma, kažkas pasakys, kad vartojimas yra ekonomikos variklis, tačiau ant ko laikysis ta ekonomika, kai nebus kam dirbti?“, – retoriškai klausia VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas.
Anot jo, tik kompleksiškas požiūris į problemą, kuri yra kiekvieno mūsų atsakomybėje, gali padėti Lietuvai ne tik pasivyti kitas šalis pagal žiediškumo taikymo principus, bet ir tapti viena iš lyderiaujančių valstybių.
„Žiediškumas eina koja kojon su klimato kaita. Tad arba mes prisidėsime prie gražesnės ir švaresnės aplinkos dabar, arba ateityje gyvensime atliekose, taršaluose ir gamtos anomalijose skęstančiame pasaulyje. Galimybių pokyčiams, kaip jau minėjau, tikrai yra, tereikia noro“, – tikina D. Tracevičius.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.