Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja dr. Giedrė Smailytė pasakoja, kad oro užterštumą didina pramoninės ir žemės ūkio veiklos, energijos gamyba, transportas ir daugybė kitų veiksnių, kurių dėka į orą patenka kenksmingos medžiagos – ozonas, sieros oksidas, anglies monoksidas, azoto oksidas, benzolas, 1,3-butadienas, formaldehidas, gyvsidabris, švinas ir kietosios dalelės.

Oro tarša įvairių sveikatos organizacijų yra įvardijama kaip vienas pagrindinių faktorių, sukeliančių vėžinius susirgimus.

„Publikuota nemažai mokslinių tyrimų, kuriuose vertinta vėžio rizika tarp žmonių, gyvenančių didesnės oro taršos regionuose, vairuotojų profesionalų, miesto policininkų ir kitų gyventojų grupių, gyvenančių ar dirbančių didesnės oro taršos aplinkoje. 2015 metais publikuotoje Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros monografijoje, remiantis šių tyrimų duomenimis, oro tarša įvertinta kaip kancerogeninis veiksnys“, – sako dr. G. Smailytė.

Lietuvoje kasmet diagnozuojama beveik 18 tūkst. naujų vėžio atvejų, tarp jų plaučių vėžys sudaro 8 proc. (apie 1400 susirgimų). Pašnekovės teigimu, dalis šių plaučių vėžio atvejų, tikėtina, yra susiję su oro tarša.

„Kaip teigia ekspertų grupė, mokslinių tyrimų duomenų pakanka tam, kad oro tarša būtų pripažinta kancerogenišku žmogui veiksniu, didinančiu plaučių vėžio riziką. Oro tarša taip pat galimai yra susijusi su šlapimo pūslės vėžiu. Pažymėtina, kad 2014 metais, sukaupus pakankamai mokslinių įrodymų, dyzelinių variklių išmetamosios dujos pripažintos kancerogeniniu žmogui veiksniu susijusiu su plaučių vėžio rizikos padidėjimu“, – teigia specialistė.

Didžiausia grėsmė – didmiesčių gyventojams

Kaip pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė, oro taršos poveikis mūsų sveikatai yra skirstomas į ilguoju ir trumpuoju laiku pasireiškiančius simptomus. Pastarieji dažniausiai išryškėja ūmaus ir gausaus, tačiau trumpalaikio oro užterštumo atvejais, pavyzdžiui, kilus dideliam gaisrui, kai į aplinką patenka nuodingos medžiagos.

„Tais atvejais žmonės gali jausti tokius simptomus kaip kad čiaudėjimas, kosulys, oro trūkumas, akių, gleivinės dirginimas, galvos skausmas ar svaigimas. Tačiau kalbant apie didesnes žmonių grupes, net ir trumpalaikio oro užterštumo metu yra fiksuojami dažnesni asmenų hospitalizacijos atvejai dėl kvėpavimo sistemos ar kraujotakos sutrikimų, ypač, kai asmeniui yra paūmėjusi tam tikros lėtinės ligos eiga“, – aiškina I. Taraškevičienė.

Ilguoju laikotarpiu, pasak specialistės, oro tarša gali sukelti kur kas rimtesnes sveikatos problemas.

„Ilgainiui oro užterštumas gali lemti ne tik jau turimų ligų paūmėjimus, bet ir sukelti naujas ligas, pavyzdžiui, tam tikrai žmonių grupei gali išsivystyti vėžys. Taip pat yra matoma, kad ilgalaikis oro taršos poveikis kad ir labai nedidelis, tačiau pastovus gali sukelti priešlaikines mirtis dėl praktiškai visų šiuolaikiniam žmogui žinomų ligų“, – teigia I. Taraškevičienė.

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė pastebi, kad transportas, energetikos sektorius ir gamyba yra trys didžiausi oro teršėjai, o didžiausias oro užterštumas dažniausiai yra matomas didžiuosiuose šalies miestuose.

„2021 m. duomenimis, Vilniuje kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija siekė 14 mikrogramų kubiniame metre, kai tuo metu Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacija – 5 mikrogramai kubiniame metre. Labai svarbi yra ir gatvių švara, už kurią yra atsakingos miestų savivaldybės. Kitas dalykas – turime labai daug vietovių, kurių gyvenamose teritorijose yra žvyrkeliai. Statant, rekonstruojant pastatus, remontuojant kelius, šaligatvius, dulkėtumui mažinti dažniausiai nedrėkinami paviršiai, nesilaikoma kitų aplinkosaugos reikalavimų. Senas automobilių parkas taip pat neprisideda prie oro kokybės gerinimo. Žinoma, galima pasidžiaugti, kad jis, ypač didmiesčiuose, kuriuose oro tarša fiksuojama didžiausia, pro truputį atsinaujina“, – teigia AAA atstovė.

Oro užterštumo mažinimui – išskirtinis dėmesys

Specialistės pasiteiravus, kaip oro taršos problemos yra bandomos spręsti valstybiniu lygiu, V. Bimbaitė tikina – užterštumo mažinimas visose institucijose yra prioritetų viršūnėje.

„Nulinės taršos veiksmų planas ir Žaliasis kursas numato, kad iki 2030 m., lyginant su 2005 m., oro tarša privalo sumažėti mažiausiai 55 proc. Visai neseniai buvo patvirtintas ir Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, kuriame yra numatyta virš 60 priemonių oro taršai mažinti. Tai kompleksiškas problemos sprendimas, į kurį įsitraukia tiek atsakingos institucijos, tiek vyriausybė, tiek ir visuomenė“, – aiškina pašnekovė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad už oro taršos mažinimą atsakingas kiekvienas gyventojas, o būdų, kaip galima prisidėti siekiant bendrų tikslų, yra tikrai ne vienas.

„Turime imtis pokyčių kasdieniniame savo gyvenime ir įpročiuose, t. y. tiek energetinių išteklių, tiek ir įvairių gaminių ir produktų vartojimo mažinimo. Pavyzdžiui, mažesnis naujų tekstilės gaminių pirkimas, subalansuotas maisto produktų krepšelis, efektyvus elektros panaudojimas – visa tai yra žingsnis link permainų. Bet koks perteklinis vartojimas skatina gamybos procesus, kurių metų į orą išmetamos kenksmingos medžiagos. Reikėtų pagalvoti ir apie automobilių su vidaus degimo varikliais keitimą į kitas alternatyvas arba su jais nuvažiuotų kilometrų mieste mažinimą – dažniau eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ar paspirtuku, palaipsniui atjaunėjančiu visuomeniniu transportu“, – rekomenduoja specialistė.

Kad tai padaryti įmanoma, V. Bimbaitės teigimu, puikiai parodė pandemijos pradžia, kai dėl tuo metu įvestų apribojimų neveikė didelė dalis paslaugų sferos ir kitų sektorių.

„2020 m. kovo mėnesis – dauguma parduotuvių ir kavinių neveikia, gatvės tuščios, automobilių gatvėse – vienas kitas. Rezultatas – kietųjų dalelių, kitų kenksmingų medžiagų koncentracija ore krenta 30-50 proc. Žinoma, nereikia visko paremti tokiais drastiškai draudimais ar sprendimais, tačiau žmonės privalo rūpintis savo sveikata. Tad jei visi vieningai judėsime link tvaresnio gyvenimo būdo, rinksimės alternatyvius ir gamtai žalos nedarančius sprendimus, ateityje būsime ne tik sveikesni, bet ir gyvensime kur kas švaresnėje žemėje“, – neabejoja pašnekovė.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.