Vis tik net ir tie, kurie automobilio atsisakyti kol kas nepasiryžo, šį tą naudingo dėl savęs ir aplinkos tikrai gali padaryti. Prisijaukinę ekovairavimą bent šiek tiek sumažinsite į aplinką išmetamo CO2 kiekį, oro kokybę bloginančių ir žmogaus sveikatai kenkiančių kietųjų dalelių kiekį ir prisidėsite prie švaresnės ateities. O tuo pačiu, tikėtina, ir šiek tiek sutaupysite, juk ekovairavimo tikslas toks ir yra – tausoti aplinką ir savo piniginę.

Didžiosiose Europos šalyse jau daugiau nei dešimtmetį praktikuojami ekovairavimo principai po truputį atkeliauja ir į Lietuvą.

Nevalingas noras „spausti“ kainuoja

„Daugeliu atveju automobilį vairuojame nepagalvodami, kad degalų eikvojame žymiai daugiau negu reikėtų. Ekovairavimą galima prilyginti važiavimui dviračiu. Kai važiuojame dviračiu, labai gerai jaučiame, kada įgauname pagreitį ir nebereikia minti pedalų. Tačiau su automobiliu maigyti greičio pedalą kur kas lengviau, todėl daugelis vairuotojų net nejaučia, kad tai daro per dažnai ir visiškai be reikalo. Įvaldžius ekovairavimą, išmokstama ilgiau važiuoti pastoviu greičiu, važiuojant kuo aukštesne pavara ir išlaikant kuo žemesnes variklio apsukas. Taip pat tinkamai panaudoti inerciją, nuvažiuoti daugiau nespaudžiant greičio pedalo ir mažinti sunaudojamų degalų kiekį“, – aiškina patyręs vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.

Pasak jo, vairuojant ekonomiškai, nereikėtų pamiršti ir perteklinio greičio, iš kurio, kaip rodo praktika, žalos yra daugiau nei naudos.

„Dažnas maršrutas Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Pabandykite šias atkarpas įveikti maksimaliu leistinu 130 km/val greičiu, o kitą kartą – 100-110 km/val. greičiu. Pamatysite, kad, pavyzdžiui, kelyje Vilnius-Kaunas šiuos greičius skirs vos 10 minučių, tačiau tos 10 sutaupytų minučių jums kainuos papildomus 2 litrus benzino. Jei tokiu maršrutu vykstama dažnai, 10 minučių per mėnesį sudaro tikrai gana ženklią piniginę sumą“, – sako A. Pakėnas.

Tvarumas – vienas iš ekovairavimo tikslų

Transporto sektoriuje susidaro net ketvirtadalis viso ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio, ir ši dalis vis dar didėja. Siekiant neutralizuoti poveikį klimatui, transporto išmetamų ŠESD kiekį iki 2050 m. reikia sumažinti 90 proc. Vis dėl to šiai dienai skaičiai anaiptol nedžiugina: vertinant esamą situaciją ir nesiėmus pokyčių, prognozuojama, kad išmetamų teršalų kiekis iki 2050 m. sumažėtų tik 22 proc., o tai gerokai atsilieka nuo dabartinių ambicijų.

Lengvieji automobiliai yra didžiausi teršėjai, atsakingi už 60,6 proc. kelių transporto išskiriamo CO2 kiekio. Išmokus ekovairavimo principų, vairavimas tampa ne tik taupesnis, bet ir saugesnis bei tvaresnis.

Be to, transportas ir toliau yra didelis oro taršos šaltinis, ypač miestuose. Oro teršalai, pavyzdžiui, kietosios dalelės ir azoto dioksidas (NO2), kenkia žmogaus sveikatai ir aplinkai. Nors pradėjus taikyti degalų kokybės standartus, Europos transporto priemonių išmetamųjų teršalų standartus ir švaresnes technologijas, per pastarąjį dešimtmetį transporto sukeliama oro tarša sumažėjo, oro teršalų koncentracijos vis dar yra per didelės.

Niekas negali priversti žmogaus keisti savo įpročių. Tai – kiekvieno žmogaus pasirinkimas, jo sąmoningumas ir atsakomybės jausmas. Pasirinkę vairuoti ekonomiškiau, tapsite ne tik atsakingesniais eismo dalyviais, bet ir tvaresniais gyventojais“, – sako vairavimo instruktorius A. Pakėnas.

Netikėjo, kad kažkada vairuos ekonomiškai

Prieš metus ekovairavimo principus jaukintis pradėjęs vilnietis Aurimas pasakoja, kad idėją keisti vairavimo įpročius gvildeno jau seniai, tačiau imtis pokyčių nedrįso dėl kitų vairuotojų reakcijos.

„Automobilį vairuoju daugiau nei dešimtmetį. Būdamas jaunesnis nevengdavau paspausti greičio pedalo, nes buvau įsitikinęs, kad geras vairuotojas ne tas, kuris laikosi eismo taisyklių, o tas, kuris nestabdo eismo. Vis tik atsiradus šeimai, suvokimas kardinaliai pasikeitė. Deja, nors ir „numečiau gazą“, blogus įpročius pamiršti yra labai sunku, o ir mintys, ką apie mane pagalvos kiti vairuotojai, kaip aš atrodysiu važiuodamas 50 km/val greičiu, nepridėjo noro kažką keisti“, – prisimena Aurimas.

Galutinai apsispręsti ir pakeisti vairavimo įpročius Aurimą paskatino skaudi kelyje išvysta nelaimė, kurios dalyviu tik per plauką netapo ir jis pats.

„Važiavome su šeima nuo ežero. Kelias siauras, matomumas prastas, o dėl priekyje važiuojančio traktoriaus pradėjo formuotis spūstis. Tądien buvo labai karšta, buvome pavargę ir skubėjome grįžti namo, todėl nusprendžiau aplenkti priekyje važiuojančias mašinas ir traktorių. Tačiau tik pradėjęs rodyti posūkio signalą ir rikiuotis į priešpriešinę juostą, pamačiau, kad už manęs važiuojantis automobilis jau pradėjo lenkimo manevrą, todėl greitai grįžau į savo juostą. Po kelių sekundžių, matyt, bandydamas išvengti priešais atvažiuojančio automobilio ir nespėjęs sugrįžti į savo juostą, tas pats automobilis metėsi į šoną ir nulėkė nuo kelio“, – prisimena vyras.

Po šio įvykio Aurimas suprato, kad jį ir šeimos narius išgelbėjo atsitiktinumas – už jų važiavęs dar nekantresnis vairuotojas. Jau kitą savaitę vilnietis užsirašė į papildomus ekovairavimo kursus ir, kaip jis pats sako, iš naujo pradėjo mokytis vairuoti.

Negaliu pasakyti, kad buvo paprasta keisti savo įpročius. Iki šiol kartais visai nevalingai norisi paspausti greičio pedalą ar aplenkti priešais leidžiamu maksimaliu greičiu važiuojantį automobilį vien dėl to, kad važiuoti iš paskos nesmagu. Tačiau visada sau primenu: sutaupyta viena minutė naudos vargu ar duos, o žalos tikrai gali pridaryti“, – pasakoja pašnekovas ir tikina artimiausiu metu planuojantis žengti dar vieną žingsnį ekonomiškesnio ir ekologiškesnio vairavimo link, įsigydamas hibridinį ar elektrinį automobilį.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.