„Gamta yra draugiška ir svetinga tiek, kiek pats žmogus yra linkęs joje elgtis saugiai. Todėl pirmiausia prieš bet kokią išvyką į mišką, prie ežero ar upės, būtina pasirūpinti savo saugumu“, – sako Simono Daukanto skautų vyčio draugovės narys Modestas Malinauskas.

Pašnekovas vardina: vykstant į gamtą trumpesniam ar ilgesniam laikui, su savimi būtina pasiimti pirmosios pagalbos vaistinėlę, apsaugos priemones nuo vabzdžių, pakankamą kiekį skysčių ir maisto produktų. Rečiau vykstantys į gamtą galbūt ne visuomet susimąsto, kokią žalą gali padaryti vos vienas neatsargus jų poelgis, tad pasirūpinus savimi, būtina pasirūpinti ir gamta – stovyklaujant laužus kurti tik jau įrengtose laužavietėse, mat net ir nedidelė žiežirba nuo kaitros išdžiūvusiame miške gali kilti nevaldomu gaisru.

Valstybinės teritorijos miškuose girininkijos įrengia tam tikras poilsiavietes, kuriose būna laužavietės – jose poilsiautojai gali drąsiai kūrenti ugnį. O štai patiems įsirenginėti laužavietes ar kūrenti ant plikos žemės yra griežtai draudžiama. Atsargiai reikėtų elgtis ir privačioje teritorijoje: laužavietei būtina iškasti duobę, kraštuose ją apdėti akmenimis. Taip laužas negalės išplisti“, – aiškina pašnekovas.

Foto: Shutterstock


Laužo kūrenimui M. Malinauskas pataria rinktis tik medžio anglis arba sausas malkas, o pasirūpinti jomis – dar prieš vykstant į iškylą. „Kūrenti įvairiomis atliekomis, statybinėmis medžiagomis, lakuotomis ar dažytomis lentomis tikrai negalima, nes tiek lakas, tiek dažai degdami išskiria kenksmingas, žmogui ir aplinkai pavojingas medžiagas. Būna ir tokių atvejų, kad norėdami užkurti laužą, bet neturėdami su kuo, žmonės laužo medžius ir taip daro žalą gamtai. Jei jau neatsivežėte malkų, tuomet nepatingėkite pasirinkti krituolių“, – sako M. Malinauskas.

Persistengti, skauto teigimu, nereikėtų ir su laužo dydžiu. Laužas, pasak jo, turėtų būti toks, kad kilus pavojui, vienas žmogus galėtų greitai ir paprastai jį užgesinti. „Gesinimui tinka vanduo, smėlis, nedegus audinys, miltelinis gesintuvas, todėl prieš užkurdami laužą, įsitikinkite, kad šalia jo turite vieną iš šių priemonių. Pabaigus kūrenti laužą, negalima palikti jo rusenančio. Būtina įsitikinti, kad laužas pilnai užgesęs ir nebėra kaitros. Sausrų arba stipraus vėjo atveju, kai gerokai išauga gaisro rizika, derėtų susilaikyti nuo laužo kūrenimo“, – pabrėžia skautas.

Jeigu ruošiatės gaminti maistą šašlykinėse ar panašiuose prietaisuose, kuriuose dega atvira ugnis, laužavietė nėra būtina, tačiau privalu pasirinkti saugų, bent jau 6 metrų atstumą nuo pastatų, lauko baldų, sausų medžių, krūmų, aukštos žolės.

Foto: Shutterstock

Baigus stovyklauti, būtina pasirūpinti ir stovyklavietės švara: mažiausiai 15 metrų spinduliu susitvarkyti, surinkti šiukšles, pilnai užgesinti laužą. „Ir jums patiems bus smagiau kitą kartą sugrįžti į švarią bei tvarkingą stovyklavietę, ir pati gamta padėkos, kad ja rūpinatės, nes kartais užtenka ir vienos popieriaus skiautės, kad kiltų stiprus gaisras“, – teigia M. Malinauskas.

Kai jau žinome, kaip turėtume elgtis iškylaudami, metas suplanuoti savaitgalio išvyką ir aplankyti vieną iš šių puikių stovyklaviečių.

Paršežerio stovyklavietė

Varnių regioniniame parke esantis Paršežerio ežeras – didžiausias natūralios kilmės vandens telkinys Tauragės apskrityje. Ežerą supa nuostabi gamta: miškai, lygumus ir kalvos, o Požerio kaime, ant ežero kranto veikia moderni stovyklavietė – ideali vieta vandens pramogoms, sportui ir poilsiui. Lankytojų patogumui čia įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kempingo zona, pavėsinės, krepšinio aikštelė, kelios lauko tinklinio aikštės, veikia parduotuvė, valčių, vandens dviračių ir irklenčių nuoma.

Stovyklavietės teritorijoje prasideda ir beveik 14 km ilgio pažintinis pėsčiųjų takas. Šioje atkarpoje galima susipažinti su vertingomis žemapelkės biocenozėmis, aplankyti Rešketų kaimą, Šilinkalnį, Paršpilio piliakalnį, Burbiškių senkapius, mitologinį šaltinį „Milžinų maudykla“. Tačiau, ko gero, labiausiai šis takas keliautojus traukia dėl Sietuvos kūlgrindos – slapto, akmenimis per pelkę nukloto keliuko, kurį, klampodami per purvą, ryžtasi išbandyti ekstremalių pojūčių mėgėjai.

Foto: Shutterstock

Nuo stovyklavietės per valandą kelio pėsčiomis arba 10 minučių automobilių galima pasiekti Aukštagirės apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria Žemaitijos kraštovaizdis, tolumoje esantis Bilionių kaimas ir už jo tyvuliuojantys tvenkiniai. Apie 10 km Paršežerio stovyklavietę skiria nuo Medvėgalio – iškiliausio Žemaitijos kalno, kurio aukštis 234 m.

Mindūnų kempingas

Molėtuose, ant Baltųjų Lakajų ežero kranto įsikūręs Mindūnų kempingas – ideali vieta tiek aktyviam, tiek ir pasyviam poilsiui. Vaizdingoje pušyno teritorijoje veikiančioje stovyklavietėje rasite viską, ko reikia smagiam ir patogiam poilsiui: kemperių stovėjimo aikšteles, kuriose galima naudotis elektra, kemperių kanalizacijos ir vandens papildymo aikštelę, lauko baldus ir laužavietes, prie kurių galima statyti palapines ir transporto priemones. Atvykstantiems su savo valtimis, įrengta speciali valčių įleidimo į ežerą aikštelė.

Visai netoli kempingo stūkso 36 m. Mindūnų apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria nepakartojama gamtos panorama ir kvapą gniaužiantis bei tarsi iš paukščio skrydžio regimas kraštovaizdis. Bokšto prieigose įrengti laiptai Baltųjų Lakajų ežero šlaite, takelis, pontoninis lieptas, pastatytas stalų ir suolų komplektas, šiukšliadėžės, pavėsinės, dviračių stovas, lauko tualetas, įrengtas apšvietimas.

Čia pat veikia ir Ežerų žvejybos muziejus, kurio ekspozicijose galima pamatyti įvairių žvejybos įrankių, kuriais žvejojo Rytų Lietuvos žmonės XIX a. pabaigoje, susipažinti su archajine žvejyba, išvysti įvairių gyvūnų ir paukščių iškamšų bei kailių kolekciją.

Anykščių kempingas „Po Žvaigždėm“

Daugiausiai šeimų iškyloms pritaikytas ir ypatingai jaukus kempingas yra įsikūręs prie pat Šventosios upės, o jį pasiekti labai patogu ne tik automobiliu, bet ir dviračiu, nes aplink jį driekiasi dviračių takas. Stovyklavietė yra pritaikyta visapusiškam poilsiui gamtoje: pavėsinės, dušas, tualetas, virtuvėlė, lauko stalai dienos piknikui, sėdmaišiai, vaikų žaidimo ir paplūdimio futbolo aikštelės. Stovyklavietėje veikia ir kavinė, kurioje iškylautojai gali rasti ne tik gardžios skrudinamos kavos, bet ir įvairių vietinių desertų.

Arčiau nei už kelių kilometrų nuo stovyklavietės veikia nuotykių parkas – neabejotinai puiki vieta aktyviai praleisti laiką ir pasidžiaugti gamta. Čia lankytojų laukia įvairaus sudėtingumo ir ilgio karstymosi po medžius trasos, todėl parkas tinka įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms.

Foto: Shutterstock

Kempingas „Pušelė“

Prie Vištyčio ežero įsikūrusi stovyklavietė „Pušelė“ – dar viena ramaus poilsio oazė tiems, kurie nori pabėgti nuo miesto šurmulio, trankios muzikos ir atsipalaiduoti pušų apsuptyje. Laisvalaikį čia poilsiautojai leidžia plaukiodami vandens dviračiais, valtimis, baidarėmis, kanojomis, žaisdami krepšinį, tinklinį, biliardą, stalo tenisą, atsipalaiduodami mobilioje saunoje.

Be visų reikiamų patogumų ir pramogų, kempingo teritorijoje veikia muziejus, kuriame nereikalingos metalinės detalės atgimsta įvairiausiais pavidalais. Muziejuje, kuris veikia po atviru dangumi, galima pamatyti daugiau nei 800 eksponatų iš augalijos, gyvūnijos pasaulių bei modernių improvizacijų.

Puvočių stovyklavietė

Ši puikia infrastruktūra galinti pasigirti stovyklavietė yra viena populiariausių Varėnos rajone. Čia lankosi tiek norintys pasiplaukioti Merkio upe, tiek ir dzūkiškų miškų bei jo gėrybių mylėtojai. Stovyklavietė įkurta Grūdos ir Merkio upių santakoje, o šalia esančiame Puvočių kaime galima ne tik pamatyti etnografinių kaimo turizmo sodybų, bet ir paragauti čia kepamų tradicinių grikių bandelių.

Aplink stovyklavietę besidriekiančiuose miškuose – įspūdingos trasos, skirtos tiek dviratininkams, tiek keliaujantiems pėsčiomis. Vandens mėgėjų laukia pasiplaukiojimas Merkio ir Grūdos upėmis, o norintys į kerinčios gamtos vaizdus pažvelgti iš viršaus, tą gali padaryti Puvočiuose esančiame apžvalgos bokšte. Tad ši stovyklavietė yra unikali galimybė susipažinti su Dzūkija, o save čia gali atrasti labai įvairų laisvalaikį mėgstantys žmonės.